Dienos aktualija

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

Tiesos.lt redakcija   2019 m. lapkričio 23 d. 9:00

18     

    

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslą pamokslą, pasakytą lapkričio 22 dieną per šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje laidojant 1863–1864 m. sukilimo vadus ir dalyvius.

Brangūs broliai ir seserys,

„Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Toks buvo sukilimo dalyvių šūkis. Dievo plane niekas nevyksta atsitiktinai. Prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai, kuriuos šiandien laidojame, ir dabar mums skelbia aktualią žinią.

Kokią?

1863 metų sukilimas buvo kova už mūsų – ne tik lietuvių, lenkų, baltarusių, bet ir visų carinio jungo nepripažįstančiųjų laisvę. Kova už laisvę būti lygiems su kitais to paties Dievo sukurtais žmonėmis ir už laisvę turėti savo balsą. 1863 metų sausio 22 dieną Nacionalinis centro komitetas Lenkijoje išleido manifestą, deklaruojantį sukilimo tikslus. Lietuviškame sukilimo akto variante buvo skelbiama, kad „nuo šios dienos nebėra nelaisvės, nes nebėra nei pono, nei bajoro, nei mužiko, nei žydo, o visi esame broliai, visiškai lygūs arba vienodi ir Viešpaties Dievo, ir mūsų brangiosios Tėvynės akyse“. Tai tarsi perfrazuota apaštalo Pauliaus ištara laiške galatams: „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3, 28). Iš tiesų, toliau laiške apaštalas tęsia: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!“ (Gal 5, 1). Antrajame laiške korintiečiams Paulius sako: „Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17). Taigi aiškiai matome, kad laisvė ir žmonių lygybė yra bendražmogiškos ir giliai krikščioniškos vertybės. Tai vertybės, kurios kyla iš pačios žmogaus prigimties ir dėl kurių ne tik verta, bet ir būtina kovoti. Bažnyčia visada vertino laisvę: sąžinės laisvę, tikėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę, nes tik laisvas žmogus gali mylėti, tik laisvas gali kurti.

Pirmajame skaitinyje iš Makabiejų knygos girdėjome apie maldą už kovose žuvusius karius. Makabiejų laikai – tai Izraelio sukilimų laikai, kai izraelitai priešinosi pavergėjų primetamiems įstatymams, papročiams ir religijai. Labai panašiai vyko ir tuo laikotarpiu, kurį šiandien minime. Taigi, jau Senojo Testamento laikais matome tikėjimą mirusiųjų prisikėlimu, liudijančiu intuityvią žmogaus nuojautą, kad, pasibaigus žemiškajai kelionei, gyvenimas nesibaigia ir kova už laisvę niekada neliks bergždžia. Apie tai girdėjome atliepiamojoje psalmėje: „Viešpats išgelbsti teisiuosius“. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius mums primena, kad šiame pasaulyje esame neatsitiktinai. Dažnai sakoma: žmogus nėra sala. „Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta“ (Rom 14, 7). Dievas kiekvienam iš mūsų yra davęs ypatingą ir tik mums skirtą misiją, kuri niekada nevykdoma izoliuotai. Vieno žmogaus gyvenimas, darbai ir mirtis paliečia kitus. Todėl esame atsakingi, kokį įspaudą paliksime istorijoje ir žmonių širdyse.

Kiekvienas turime vietą didžiajame Dievo plane. Vietą ir misiją, kuri retai kada būna lengva. Evangelijos skaitinyje girdėjome gana kietus Jėzaus Kristaus žodžius: „Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ ( Jn 12, 24). Jėzus aiškiai suvokė misijos ir tarnystės kainą: norėdamas duoti vaisių, neišvengiamai turėsi kažką aukoti. Kartais net savo gyvybę. Žinodamas, kas jo laukia, Jėzus sako: „Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą“ (Jn 12, 27). Panašiai sureagavo ir Zigmantas Sierakauskas, kai pas jį į Peterburgą atvykęs sukilėlių komiteto narys Aleksandras Oskierka paprašė, kad šis taptų Kauno vaivadijos kariniu viršininku. Jis tarė: „Tuo man atneši mirties sprendimą!“ Tačiau pareigas priėmė. „Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui“ (Jn 12, 25). Sierakauskas, būdamas išsilavinęs ir gerai išmanantis karybą, puikiai suvokė, į ką leidžiasi. Jis suvokė, kad sukilimui buvo nespėta pasiruošti, kad sukilėliai stokojo ginklų. Jis buvo visiškai neseniai vedęs, ką tik pradėjęs kurti šeimos gyvenimą… Jis turėjo ką prarasti. Tačiau ilgametis troškimas oraus gyvenimo valstybėje, kur vyrauja taika ir lygybė, buvo stipresnis nei asmeninės laimės siekis.

Esame pašaukti laisvei. Kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir yra pašauktas į šventumą. Kai pamirštame savo sukūrimo šaknis, bandome vieni kitus pavergti, užkariauti. Tai kartojasi istorijoje prisidengiant įvairiais pagrindais: nacionaliniais, teritoriniais, netgi religiniais. Kai valdžia nebemato žmogaus kaip Dievo kūrinio ir suvaržo jo teises, pasaulyje atveriamos durys blogiui, kuris, risdamasis kaip sniego gniūžtė, išvirsta į totalitarines sistemas ir siaubingus karus.

Šiandien matome, kaip mūsų popiežius Pranciškus atkakliai ir drąsiai veikia gindamas pačius vargingiausius, išnaudojamus, „paribių“ žmones, pabėgėlius. Matome, kaip greitai jis reaguoja, tiesiai ir aiškiai prabildamas apie karinius veiksmus ir teroro išpuolius, ragina galinguosius atsitokėti. Šventasis popiežius Jonas Paulius II dar „Solidarumo“ laikais žmonėms kalbėjo: „Jie neišsigąs jūsų ginklų, bet išsigąs jūsų žodžių.“ Apie didžiulę žodžio galią liudija ir atsiminimai apie kun. Antaną Mackevičių, dar vieną iš sukilimo vadų, kuris, nors ir ne Vilniuje nužudytas, istorijoje stovi greta Kalinausko ir Sierakausko. Prisimenama, kad „tardymo metu paklaustas, kaip verbavo sukilėlius, kun. Antanas atsakė: žadėjau jiems tik vieną dalyką – tėvynės laisvę.“ Kalinauską vienas iš sukilimo vadų Jokūbas Geištoras apibūdino kaip „kraštutinių pažiūrų, ištvermingą, pasiaukojantį, liepsnojantį patriotą – gražiausią nepalyginamojo sąmokslininko tipą, kuris mokėjo dirbti ir slapstytis. Jis turėjo nepaprastai gilų teisingumo supratimą.“ Jis buvo ne tik vadas, bet visų pirma – stiprus įkvėpėjas.

Ankstyvosios krikščionybės teologas Tertulijonas yra pasakęs: „Kankinių kraujas – krikščionių sėkla.“ Suimtas ir sužeistas Sierakauskas apie nukautus sukilėlius, kuriuos kažkas pavadino „nelaimingaisiais“, pasakė: „Tai nėra nelaimingieji, tai Lietuvos sėkla, kuri ateity pražydės skaisčiais laisvės žiedais!“ Čia prisiminkime ir kategorišką Kalinausko viziją: „Tik tuomet gyvensime laimingai, kai ant mūsų sprando nebebus visai maskolių.“ Visa tai liudija apie tvirtą tikėjimą kovos prasmingumu, apie viltį, kuri pranoksta dabarties įvykius, apie gebėjimą žvelgti į ateitį, kurios patiems nepavyks sulaukti, bet kuri bus geresnė būsimoms kartoms.

Jei kviečių grūdas apmirs, jis duos gausių vaisių (plg. Jn 12, 24). Nors dažniausiai kalbame apie sukilimo vadus, iškilias ir ryškias asmenybes, nedera pamiršti visų tų, kurie kovojo, žuvo, buvo ištremti. Visi jie tapo mūsų laisvės pamatų akmenimis. Ir visus juos tam tikra prasme galima pavadinti sukilėliais. Jų mirtis nebuvo beprasmė – šiandien jiems turime dėkoti už laisvę.

Galiausiai viltis yra transcendentinė, dieviškoji dorybė. Ji padeda ištverti pasirinkimuose nepaisant išbandymų, persekiojimų, net mirties. Laiške filipiečiams skaitome: „Mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia“ (Fil 3, 20–21). Tad dėkodami šiems kariams už jų gyvybes, paaukotas „dėl mūsų… laisvės“, ir iškilmingai laidodami juos šiandien, meldžiame jiems Dievo gailestingumo.

Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Šaltinis: Vilniaus arkivyskupija

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Štai taip:       2019-11-23 22:35

“Trys nukryžiuotieji yra labai arti, tačiau drauge ir toli vienas nuo kito. Pasak šv. Augustino († 430), vienas iš jų siūlo išganymą, kitas jį priima, o trečiasis paniekinęs atmeta. Visi trys nubausti vienodai, tačiau skiriasi bausmės padariniai. Anot gerojo nusikaltėlio, Jėzus nepadarė nieko blogo. Jis žino ir mato, kad Jėzaus „nusižengimas“ kitokio pobūdžio, nesmurtinis, kad šis kartu su juo nukryžiuotasis tikrai daro Dievo veidą regimą, yra Dievo Sūnus. Paprastai manoma, kad karalius turi būti galingas, turtingas asmuo. Tačiau toks karališkumas Jėzui nebūdingas. Jo karališkumas ir buvimas karaliumi nuaustas iš nuolankumo, tarnavimo ir meilės, jo pirmutinė paskirtis – tarnauti, padėti, mylėti. Kaip tik ant kryžiaus gerasis nusikaltėlis suvokė, kad šis bejėgis yra tikrasis Karalius – tas, kurio laukė Izraelis ir greta kurio jis troško būti ne tik ant kryžiaus, bet ir šlovėje. Šv. Kirilas Aleksandrietis († 444) komentuoja: „Tu matai jį nukryžiuotą ir jį vadini Karaliumi. Tu tiki, jog tasai, kuris pakelia patyčias ir kančią, įžengs į dievišką šlovę.“ Pagal evangelistą Joną dieviškoji šlovė jau yra, net jei kryžiaus sudarkymo ir paslėpta (Jn 1, 14; 2, 11; 7, 18; 8, 54; 17, 24).Tačiau ir Luko tekste ateitis yra skelbiama iš anksto dabartyje, kai Jėzus pažada atgailaujančiam plėšikui: „Šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23, 43). Šv. Ambraziejus († 397) pastebi: „Tasai meldė, jog Viešpats jį prisimintų, kai ateis į savo Karalystę, tačiau Viešpats jam atsakė: ‘Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje‘.“ Dievo malonė visada smarkiai pranoksta tai, ko mes melsdami prašome. Viešpats visada dovanoja daugiau: prašai tave prisiminti, o jis nuveda tave į savo Karalystę. Kun. Ramūnas Mizgiris

 

ah1>anglicizmui       2019-11-23 18:57

dar buvo toks “triukorius” su baltasi plaukais ir mėlynu xalatu ištisus dešimt metų, naudojosi tuo pačiu spalvų triuku iš KGB lobynų.

ah1>anglicizmui       2019-11-23 18:54

jooo…plius žinia siunčiama per spalvas nunulinančias sąmonę ir sugulančias į pasamonę...seni triukai ir tik žinant tuos triukus galima statyti blokus.

Anglicizmas       2019-11-23 18:01

Kaip užkniso tas žinių, žinučių siuntimas, turėjimas ir t.t. Galėjo dar parašyti, kad Kalinovskis atsiuntė mums SMS.

Jota       2019-11-23 17:20

Tau, Tvankstai, kažkas negerai su suvokimu, ypač teksto. Ko gero, būsi persistengęs su lietuvių kalbos mokslais.

Tvankstas       2019-11-23 15:37

Jota - nesuprantu, kam slėptis ož anonimo pečių, ko bijoti ?
Nesunku visada kiekvieną pasisakymą pasirašyti Jota, ar tai sukelia problemų ?
Dvigubas dugnas jaučiasi ir trolių fabrikas su anonimais, po to išlendant jau kaip Jota.

Jota       2019-11-23 15:04

Saugokite savo stabą:).

Tvankstas       2019-11-23 14:55

12:20, 12:26 - labai dėkingas už paauklėjimą, kuris tolygus Motinos Teresės supratoms (paniatkėms).
Kai įvyko Bhopalo chemijos gamyklos avarija ir žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, Motina Teresė rypavo : melskimės už savininkus, kuriems labai sunku. Sunku pasidarė dėl pelno vaikymosi ir jokių darbo saugumo reikalavimų nesilaikymo.
Dabar dėl paidofilijos mane mokant neteisti, tai paidofilas gali pasislėpęs tenkinti savo iškrypėliškas aistras su mažamečiu vaiku, o kadangi pakankamai nemažai kunigų tai daro, tai NETEISKIME ?
Rašykis aiškiai : esu paidofilų vienmintis ir bendraveiklis, kam čia slėptis už Jėzaus žodžių, kam išvartyti, kad Jėzus buvo už paidofiliją, ko niekada niekur nėra pasakyta, kad tenkinimasis su mažamečiais vaikais yra vyro ar moters gėris.

Ačiū redakcijai       2019-11-23 14:45

už mūsųjų prižiūrėjimą, kad netaptume kitų, nieko dėtų asmenų šmeižikais.

ah1       2019-11-23 13:31

Žinia/Tiesa tame kad stiprus “suryja” silpną. O kas pasakys žinią/tiesą  kaip “suryti” stiprų?

Šiaip       2019-11-23 13:20

Lietuviai tokio žodelio “Nu” neturi. Lietuviškai reikia sakyti “NA”.

Tvanksui       2019-11-23 11:26

Lygiai, kaip ir tu Jėzaus laikais, fariziejai laukė tokio ateisiančio mesijo, kuris ateis, kaip karalius ir paims valdžią į savo rankas ir valdys, kaip koks galingiausias valdovas, aišku ir juos pasodins garbingiausiuose vietose už įstatymų žinojimą ir viešai tai rodant atliekant visokias apeigas. Tad labai jie nusivylė tokiu mesiju, kaip Jėzus, kad net nukryžiavo.

Tvanksai pasiskaityk rytojaus EVANGELIJĄ       2019-11-23 11:20

Jei nežinai, tai žinok, kad Katalikų Bažnyčia yra visų Bažnyčia, tiek dorų, tiek kaltų. Jei stoji į vienų pusę, vadinasi nusisuki nuo priešininkų pusėje esančių.  Bažnyčia aiškiai duoda suprasti, kad smerkia žmonių blogus darbus, bet ne patį žmogų. Įsikalk tai į galvą ir nelauk, kad Bažnyčia atsistos į Dievo vietą ir ims teisti. Bažnyčia sako ir liepia melstis už blogą darančius. Būtinai pasiskaityk rytojaus dienos Evangeliją: Lk 23, 35–43 „Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
Prikalus ant kryžiaus Jėzų, žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai, tyčiodamiesi iš Jėzaus, kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“
  Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam acto ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“.
  Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“
  Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ką esame užsitarnavę, o šitas nieko blogo nėra padaręs“.
  Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
  Jėzus jam atsakė: „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“.

Tvankstas       2019-11-23 10:51

1863-64 m. sukilime dalyvavo kunigai, bažnyčia nebuvo abejinga tautos paniekinimui.
2009-2019 m. kovoje prieš paidofiliją Lietuvos bažnyčios vadovybė tyli. Kaip tauta turi suprasti tylų pritarimą vaikų išniekinimui ?

Ar pats       2019-11-23 10:08

kartais ir nebūsi tas gudrus kagebistas, ką?

puiki homilija       2019-11-23 9:55

skaito tą homiliją pederastai, komunistai, pedofilai, kgbistai ir bliauna - artėja jų valdžios pabaiga…

Štai taip       2019-11-23 9:43

Vilties visiems. Niekas nebus pamirštas, tik kiekvienam savo laikas. Nei vieno mirtis nebūna beprasmė.

Jules       2019-11-23 9:02

Žinia tokia, kad trečdalis Lietuvos tebėra okupuota.


Rekomenduojame

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Tomas Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui

Audriaus Bačiulio replika apie naująją tvarką „Šimašiaus okupuotame Vilniuje“

Buitinė trauma ar policininkų smurtas? arba Popierius viską pakenčia, o lietuvis?

Vygantas Malinauskas. Kai liberalizmas tampa vyraujančia ideologija

Algimantas Rusteika. Pasaka ne pasaka apie tai, kas visada skęsta, o kas tik paviršiumi plaukioja

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Susipažinkime: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė

Liudvikas Jakimavičius: Pagaliau supratau

Raimondas Navickas. Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva?

Vytautas Radžvilas. Taip – tai dar vieno „bananų baliaus“ repeticija

Nida Vasiliauskaitė. Išsilavinusių žmonių Lietuvai nereikia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.