Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo, Filosofija ir etika

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 13 d. 9:07

1     

    

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Jūsų dėmesiui siūlome ark. Sigito Tamkevičiaus sveikinimo žodį, skirtą Stasio Šalkauskio Išminties šventės, vykusios Šiauliuose gegužės 11–13 dienomis, dalyviams.

Stasys Šalkauskis buvo tikra Dievo dovana tarpukario Lietuvai. Po ilgai trukusio lietuviškojo identiteto naikinimo Lietuvai reikėjo atsitiesti ir išeiti į laisvės kelią. Buvo nepaprastai svarbu užsiauginti intelektualiai ir moraliai tvirtą Lietuvos šviesuomenę, pajėgiančią eiti ir kitus vesti laisvės keliu.

St. Šalkauskis vadovavosi dėsniu, kad žmogus privalo gyventi tiesoje. Studijuodamas Maskvos universitete jaunasis Šalkauskis išgyveno pasaulėžiūrinę krizę. Ano meto Rusijos universitetuose viešpatavusi materialistinė ir nihilistinė dvasia kėsinosi sugriauti St. Šalkauskio tikėjimą ir palikti jauną mokslininką be aiškaus ir tvirto gyvenimo pagrindo. Šitaip atsitiko ne vienam ano meto studentui ir mokslininkui. Su St. Šalkauskiui būdingu atkaklumu jaunas studentas gilinosi į įvairiai mąstančių filosofų raštus. Daugiausiai šviesos jam pažėrė filosofas Vladimiras Solovjovas, pateikęs įtikinančius atsakymus į rūpimus pasaulėžiūros klausimus.

Galutinai subręsti kaip krikščioniui filosofui St. Šalkauskiui padėjo bendravimas su prel. A. Jakštu-Dambrausku ir studijos Friburgo universitete

Suradęs atsakymus St. Šalkauskis jautėsi labai laimingas ir nutarė tolimesnį savo gyvenimą pašvęsti filosofiškai pagrįstos krikščioniškos pasaulėžiūros skleidimui ir tautos šviesuomenės ugdymui. Jei ne St. Šalkauskis, mes nebūtume turėję filosofo Antano Maceinos, kurio idėjos maitino mus per visus sovietinės okupacijos metus.

Būdamas labai stiprus intelektualas ir užimdamas labai aukštas pareigas – jis buvo ne tik TF profesorius, bet ir VDU rektorius – St. Šalkauskis nuosekliai praktikavo savo tikėjimą. Tai ką jis pažino ir tikėjo, neliko slaptoje, bet buvo viešai praktikuojama. Jo krikščioniškas elgesys nepripažino jokių kompromisų.

St. Šalkauskis šiandienei Lietuvai, manau, yra ne mažiau aktualus nei anuomet. Šiandien mes džiaugiamės būdami Europos valstybių šeimoje, bet toje šeimoje, kaip niekad, yra daug pasimetimo. Karlo Markso paminklo pastatymas Vokietijoje ir jo idėjų sklaida tarp žmonių, nuo kurių priklauso ES ateitis, mums negali nekelti rūpesčio. Juo labiau, kai girdime iš save solidžiais Lietuvos politikais laikančiųjų lūpų raginimą, kad Europos Sąjungai reikia atiduoti net Lietuvos švietimą ir kad kuo greičiau reikia ratifikuoti Stambulo konvenciją, o tuo pačiu priimti genderistinę ideologiją, kurią popiežius Pranciškus taikliai yra apibūdinęs kaip ideologinę kolonizaciją. Šiandien negalima nematyti globalaus karo prieš normalią šeimą.

Garsios kalbos apie globalią Lietuvą yra figos lapelis, kuriuo bandoma pridengti arba nesusigaudymą arba bejėgiškumą daryti tai, kas Lietuvai šiandien yra reikalingiausia. St. Šalkauskis rodo aiškų kelią, kuriuo turime eiti ir ant kokių vertybių statyti ateities Lietuvą. Dievas, moralė, tauta ir tvirta šeima – tai vertybės, kurias daug kas šiandien nori palaidoti, o kiti nusiteikę tik imituoti, kad jų laikosi. Šios vertybės yra kolonos, kurias vakarykščiai ir šiandienos marksistai, siekiantys sukurti naują žmogų, bandė ir vėl bando sugriauti.

Visuotiniame pasimetime yra ir vilties spindulių. Ačiū Dievui, turime rimtų filosofų su tvirtu stuburu, turime jaunų žmonių, suvokiančių, kad laisvė nėra anarchija ir kad Dievas ją padovanojo mums ne tam, kad pamestume galvą ir atsakomybę dėl Lietuvos ateities.

Ši Išminties šventė gali pažerti daug šviesos į dabarties sutemas. Ji galėtų tapti St. Šalkauskio Gyvosios dvasios sąjūdžio pradžia XXI amžiaus Lietuvoje. Gyvosios dvasios sąjūdis nėra dar viena nauja organizacija ar draugija. Iš tikrųjų, gyvoji dvasia pagal St. Šalkauskį yra evangeliška dvasia – aktyvi ir drąsi, nuoširdi ir tiesi, jungianti dorinį idealizmą su gyvenimo realizmu, bekompromisiška principiniuose dalykuose ir gebanti atleisti, džiaugsminga ir sykiu rimta, svetima snobizmui ir neapkenčianti fariziejizmo.

Mes turime tapti gyvosios dvasios nešėjais, turime užsiauginti jauną lietuvių kartą, kuri pakeistų sovietinėmis, materialistinėmis ir leftistinėmis idėjomis besivadovaujančius tautiečius. Pradėkime apie tai mąstyti, nes mintis gali tapti žodžiu, o žodis – kūnu.

Sveikinu Išminties šventės iniciatorius bei dalyvius ir linkiu iš St. Šalkauskio mokytis ne tik minties gilumo, bet ir tarnavimo tautai ir Dievo karalystei.

Arkivysk. Sig. Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Antanas       2018-05-13 16:52

Ar myli Arkivyskupe TIESĄ?

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.