Geroji Naujiena, Krikščionių pilietinis veikimas

Arkiv. Gintaras Grušas: Skelbdami Nepriklausomybę mes paskelbėme ir tai, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 16 d. 19:24

13     

    

Arkiv. Gintaras Grušas: Skelbdami Nepriklausomybę mes paskelbėme ir tai, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms

Jūsų dėmesiui siūlome arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslą, pasakytą per iškilmingas šv. Mišias Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Vilniaus katedroje 2017 metų vasario 16-ąją.

Šiandien minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vasario 16-ąją buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Žodis „Nepriklausomybė“ yra brangus kiekvienam lietuviui. Arkivyskupas Teofilius Matulionis, lankydamasis Amerikoje, kalbėjo: „Dėkokite Aukščiausiajam už laimę gyventi laisvėje. Nes laisvės vertę gali pilnai įkainoti tik tas, kuriam teko būti nelaisvėje.“ Ne iš pamokymų, o iš patirties Lietuvos žmonės žino laisvės kainą ir brangina bei didžiuojasi savo valstybės Nepriklausomybe.

Tačiau vertai brangindami Nepriklausomybę turime nepamiršti, kad ją skelbdami – ir vasario 16-ąją, ir kovo 11-ąją – mes taip pat paskelbėme ir Lietuvos priklausomybę. Paskelbėme, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms – mes esame atsakingi už jos šiandieną ir už jos ateitį. Valstybė, kuri nepriklauso niekam, būtų beprasmė. Namai, kurie niekam nepriklauso, sugriūva. Brangindami Lietuvos Nepriklausomybę nuo kitų šalių valdymo, turime vienodai branginti jos priklausomybę nuo mūsų. Mes esame susaistyti su Lietuva atsakomybės ryšiais.

Laisvė žmogaus gyvenime nėra būti nuo nieko nepriklausomam. Laisvė yra būti nepriklausomam nuo nuodėmės, tačiau kartu laisvė yra ir priklausyti – pirmiausiai priklausyti Dievui, o po to – priklausyti artimui. Kaip gražu būtų, jei kiekvieną dieną mes pradėtume kryžiaus ženklu pažymėdami, kad priklausome Dievui, ir kiekvieną dieną kryžiaus ženklu užbaigtume. Kaip sveika būtų dažniau pažvelgti į savo sutuoktinį ar sutuoktinę ir prisiminti, kad esu laisvai pasirinkęs priklausyti šiam žmogui. Kaip tiktų vaikams dažniau prisiminti, kiek savo laisvės tėvai dovanoja vaikui nuo pat jo gimimo momento. Jie atsižada daugybės galimybių dėl vienos – auginti ir mylėti naują žmogų. Žmogus yra santykio būtybė. Jo laimė gimsta tik palaikant santykį su kitu. Galima sakyti, kad didžiausia laisvė – tai laisvė save dovanoti kitam.

Pirmasis šiandienos skaitinys pasakoja Nojaus ir Dievo sandoros istoriją. Išėję į lauką ir pažiūrėję į Katedros frontoną pamatysite ten atvaizduotą Nojaus ir Dievo sandoros istoriją. Dievas, kaip po pasaulio sukūrimo, vėl palaimina žmogų tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir apgyvenkite žemę!“ (Per 9, 1). Tai dovana. Kaip Popiežius Pranciškus rašo enciklikoje „Laudato Si‘“: „Žemė jau buvo iki mūsų ir mums yra dovanota“ (67). Kartu su šia dovana, duodami ir tam tikri apribojimai. Dievas paaiškina žmogui, iš kur kyla ribos, kurių nevalia peržengti: „Nes pagal Dievo paveikslą žmogus yra padarytas“ (Pr 9, 6). Vadinasi, žmogus yra visiškai laisvas veikti savo nuožiūra tol, kol neiškreipia savyje Dievo paveikslo.

O koks yra Dievas? Žvelkime į Jėzų, nes per Jį Dievas tapo regimas ir gyveno tarp mūsų, todėl galime Jį pažinti. Jėzaus gyvenimas parodo, kad laisvas žmogus iš meilės gali tapti priklausomas nuo kito. Apaštalas Paulius rašo: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 5–8).

Jėzus, tikras Dievas, nesilaiko to, kas Jam ir tik Jam vienam teisėtai priklauso, – būti lygiam su Dievu. Jis atsisako šio turto, pats save apiplėšia ir renkasi kryžiaus mirtį. Kodėl Jis taip pasielgia? Iš meilės. Iš meilės žmogui Dievas atiduoda savo gyvybę, kad išpirktų žmogaus gyvybę. Eina į mirtį, kad laimėtų žmogui gyvenimą. Šios dienos Evangelijoje girdime, kad Jėzus pasakoja apie savo mirtį mokiniams: „Jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų“ (Mk 8, 31). Kaip reaguoja Petras į Jėzaus žodžius? Jis pasiveda Jėzų į šalį ir ima Jį drausti, kad taip nekalbėtų.

Galima sakyti, čia susiduria žmogaus ir Dievo laisvės samprata. Petras, ką tik išpažinęs, kad Jėzus yra Mesijas, vadovaujasi ne Dievo, o žmonių supratimu. Mesijas pagal Petrą – tai tas, kuris išvaduos Izraelį ir jį valdys. Jis bus nuo nieko nepriklausomas ir galės visiems įsakinėti. Jis laimės kitus savo galia. Jėzus sudraudžia Petrą, kad šis pamatytų, kokios yra Dievo mintys. Kitus laimi tas, kuris save dovanoja. Ne siekdamas nuo nieko nepriklausyti, bet siekdamas save kitiems dovanoti tampi laisvas, nes toks yra Dievas, o žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą.

Tą mums liudija arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimas. Nors jam teko daug kalėti, niekas negalėjo iš jo atimti laisvės. Teofilius Matulionis laisvai apsisprendė tapti kunigu, jis dovanojo savo gyvenimą Dievui, tačiau kai tapo sunku tą daryti, jis šios dovanos neatsiėmė, bet dar labiau siekė, kad kiekvieną savo gyvenimo dieną vykdytų Dievo valią. Jis buvo kalintas tris kartus, visada už tai, kad neišsižadėjo pareigos būti katalikų kunigu – mokyti žmones tikėjimo, teikti sakramentus ir vesti prie Dievo. Ir kalėjime, ir tremtyje jis kitiems tarnavo, aukojo Mišias, klausė išpažinčių, nors už tai grėsė griežtos bausmės.

Ar jis buvo drąsuolis? Matulionis sakė: „Kai meldžiuosi, aš nieko nebijau“. Koks svarbus šis „kai“. Jis buvo tiek laisvas ir tiek drąsus, kiek žinojo, kad visa jo būtis priklauso nuo Dievo. Kartu kalėję žmonės liudija, kad jis tiesiog spinduliavo laisvę. Tas pats liudijama ir apie KGB rūsius gerai pažinojusius vyskupus Mečislovą Reinį, Vincentą Borisevičių, Pranciškų Ramanauską, monsinjorą Alfonsą Svarinską ir daugybę kitų persekiotų, kalintų, bet niekada laisvės nepraradusių žmonių.

Šiandien, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės dieną, turime džiaugtis, kad Lietuvos žmonėms, kaip tiems iš Nojaus arkos išlipusiems asmenims, pavesta viešpatauti šioje žemėje ir ja rūpintis. Tinkamai rūpintis šia žeme galėsime, tik jei būsime laisvi kaip Dievas, kuris pasirinko ateiti į žemę ir tapo visų, ypač vargšų, ligonių, silpnųjų tarnu, galiausiai atidavė gyvybę, kad laimėtų žmogui amžinąjį gyvenimą.

Melskime šią dieną, kad Lietuva visada išliktų laisva ir visada būtų laisvų žmonių šalis. Pasitikime Nepriklausomybės šimtmetį priėmę sprendimą būti laisvi žmonės – atsižadėję nuodėmės ir laisvai pasirinkę priklausyti ir gyventi Dievui ir artimui. Amen.

vilnensis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kunige,...       2017-02-19 2:02

Kunige,jei bijai pasakyti tiesos žodį ,tuomet nereikia nieko sakyti.Vasario 16 d. ir
Kovo 11 d.lietuviams yra svarbios ne dėl Dievo malonės,o dėl žmonių drąsos ir ryžtin-
gumo.Nereikia tapatinti politinių įvykių su iš viduramžių atejusiais žydiškaisias pasakojimais.Lietuva priklauso jos piliečiams,o ne čia gyvenančiais.Prašalaičių Lietuva matė labai daug ir dar gali matyti,nes yra praeinamas kiemas ir mindo ją visi
kas netingi.Tuo pačiu vis praranda po milijoną savo piliečių.Reikia siekti lietu-
viams, kad kuo ilgiau Lietuvos nemindytų svetimo kareivio batai.Kunigijai derėtų
kiekvieną dieną per pamokslus barti Lietuvos niokotojus,vagis,sukčius.Negerai,kai niekšas atgailauja,priima išrišimą ir išėjęs iš maldos namų ir vėl daro niekšybes.

Pagarba Ganytojui       2017-02-18 10:48

Ačiū už puikų pamokslą Katedroje Vasario 16 d.!

Dėl barnevarnet kišimosi       2017-02-17 13:35

į Lietuvos gyvenimą turėtų būti referendumas.Jei dėl atominės ar žemės lietuviai padarė referemdumus,tai dėl brangiausio,vaikų,tikrai reiktų referendumo.Kuri partija tikrai imtųsi šio žygio ir parodytų tikrą rūpestį tauta?

Dvaro kunigas       2017-02-17 11:08

Dvaras apdovanojo mamytę, mamytė priėmė iš dvaro apdovanojimą. Ji sena ir nemato. Sūnus švelnus, nieko bloga napasakys, jokiu būdu neišssišoks, neapgins, tiesiog ramiai plauks pasroviui. Jam nebus šentų dalykų, kurių negali liesti tie, kurie valdžioje. Pyktis su valdžia - jokiu būdu, nukentės gerbūvis. Darvinas mokino, kad išgyvena prisitaikantys. Kankinystės laikai baigėsi. Kankiniai evoliucijos nudžiūvusios šakos.
Bačkis irgi iš Lietuvos išdaviko (atsiprašau - iškilaus diplomato) šeimos, kuris visais būdais rėmė atskilusius LKP.
Ar nepatogią bažnyčią turime? Ji yra, kol ją pakenčia valdžia. Kai atiminės vaikus, bažnyčia tylės. Kai žygiuoja paradai - bažnyčia tyli. Ir tylės, nes kitaip negaus kokio sklypelio Vilniaus mieste statybai ar dar ko nors. Taip nejučia suvoki, kad tai nėra išmintingas tikslo siekimas, o tiesiog pristaikėliškumas. Bažnyčia atsiskyrusi nuo valstybės daugiau, nei to nori jos piliečiai. Prisitaikinės, kol neliks pasekėjų.

Kakoj skirtumas       2017-02-17 10:08

Arkiv. Gintaras Grušas: Skelbdami Nepriklausomybę mes paskelbėme ir tai, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms ar piliečiams, faktiškai Lietuva po perversmo priklausė Landsbergiui nes “landsbergis iškovooooojo nepriklausoooomybę”. Po lansberginės kovos Landsbergis Lietuvą labai greitai pardavė Briuseliuiir galvojo jau niekada neatiteks Rusijai kol valdys Briuselis.

Petras       2017-02-17 10:01

Pagaliau turime tikrą arkivyskupą,o ne dvaro kunigą. Ačiū Jums. Kas nematėte, kaip arkivyskupas G.G. Jakelaičio laidoje vienintelis kartojo,kaip vienas lauke karys, kad vaikų skriausti nevalia, bet pirmiausia šeimą! privalom remti ir padėti šeimoms! Valstybės pagrindas šeima, vaikui geriausia augti šeimoje, vaikai turi turėti atsakomybę ir pareigas, būti dėkingi tėvams. PUIKU, AČIŪ, nelengva išdrįsti Landsbergiams,Adomėnams,Grybauslaitėms, Majauskams į akis pasakyti, kad valdžia privalo aukotis žmonėms ir tautai

Dzeikas       2017-02-17 9:29

Vyskupas pamirso lietuviska priezodi “pazadejo - patiesijo, netesejo - negriesijo”.
Vyskupe, tai dabar ka? Paskelbtume Vasario 16 Dievo karalyste , dabar rasinetum cia, kad girdi Dievo, o ne zmoniu?
Savo mentaliteto poziuriu lietuviai tesuprato, kad rusai daugiau tvarkos taip tycia nedarys. O po to galejai skelbt ka nori - niekam nei idomu, nei patikejo, kad rimtai ten kas sakoma…

a jo...       2017-02-16 22:58

anksčiau priklausė tautai, lietuviams.
dabar piliečiams: komunistams, kgbistams, pederastams, pedofilams, korumpuotiems, rusams, žydams, kolaborantams.
lietuviai emigruoja ir kariasi - jiems jau nebepriklauso valstybė..

G.P.       2017-02-16 22:40

Viskas labai gražu. Bet vienas svarbus momentas: arkivyskupas neteisus, kuomet teigia, kad “Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms”. Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos PILIEČIAMS. Ir tai yra esminis skirtumas, arkivyskupe!

s.m.       2017-02-16 22:12

nuoširdžiai gaila arkivyskupo. Ir jis kalba tik užuominomis. Nes bijo neliustruotų raudonųjų banditų.

Teisingos mintys       2017-02-16 22:09

Viskas prasideda nuo pasirinkimo

Paulius       2017-02-16 22:04

Valstybės Nepriklausomybės proga pamokslas ne apie valstybę, bet apie kažkokį neaiškų valstybės sorogatą.

Tuščia vieta       2017-02-16 21:09

Tai žmogus nulis.


Rekomenduojame

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.