Geroji Naujiena, Krikščionių pilietinis veikimas

Arkiv. Gintaras Grušas: Skelbdami Nepriklausomybę mes paskelbėme ir tai, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 16 d. 19:24

13     

    

Arkiv. Gintaras Grušas: Skelbdami Nepriklausomybę mes paskelbėme ir tai, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms

Jūsų dėmesiui siūlome arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslą, pasakytą per iškilmingas šv. Mišias Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Vilniaus katedroje 2017 metų vasario 16-ąją.

Šiandien minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vasario 16-ąją buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Žodis „Nepriklausomybė“ yra brangus kiekvienam lietuviui. Arkivyskupas Teofilius Matulionis, lankydamasis Amerikoje, kalbėjo: „Dėkokite Aukščiausiajam už laimę gyventi laisvėje. Nes laisvės vertę gali pilnai įkainoti tik tas, kuriam teko būti nelaisvėje.“ Ne iš pamokymų, o iš patirties Lietuvos žmonės žino laisvės kainą ir brangina bei didžiuojasi savo valstybės Nepriklausomybe.

Tačiau vertai brangindami Nepriklausomybę turime nepamiršti, kad ją skelbdami – ir vasario 16-ąją, ir kovo 11-ąją – mes taip pat paskelbėme ir Lietuvos priklausomybę. Paskelbėme, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms – mes esame atsakingi už jos šiandieną ir už jos ateitį. Valstybė, kuri nepriklauso niekam, būtų beprasmė. Namai, kurie niekam nepriklauso, sugriūva. Brangindami Lietuvos Nepriklausomybę nuo kitų šalių valdymo, turime vienodai branginti jos priklausomybę nuo mūsų. Mes esame susaistyti su Lietuva atsakomybės ryšiais.

Laisvė žmogaus gyvenime nėra būti nuo nieko nepriklausomam. Laisvė yra būti nepriklausomam nuo nuodėmės, tačiau kartu laisvė yra ir priklausyti – pirmiausiai priklausyti Dievui, o po to – priklausyti artimui. Kaip gražu būtų, jei kiekvieną dieną mes pradėtume kryžiaus ženklu pažymėdami, kad priklausome Dievui, ir kiekvieną dieną kryžiaus ženklu užbaigtume. Kaip sveika būtų dažniau pažvelgti į savo sutuoktinį ar sutuoktinę ir prisiminti, kad esu laisvai pasirinkęs priklausyti šiam žmogui. Kaip tiktų vaikams dažniau prisiminti, kiek savo laisvės tėvai dovanoja vaikui nuo pat jo gimimo momento. Jie atsižada daugybės galimybių dėl vienos – auginti ir mylėti naują žmogų. Žmogus yra santykio būtybė. Jo laimė gimsta tik palaikant santykį su kitu. Galima sakyti, kad didžiausia laisvė – tai laisvė save dovanoti kitam.

Pirmasis šiandienos skaitinys pasakoja Nojaus ir Dievo sandoros istoriją. Išėję į lauką ir pažiūrėję į Katedros frontoną pamatysite ten atvaizduotą Nojaus ir Dievo sandoros istoriją. Dievas, kaip po pasaulio sukūrimo, vėl palaimina žmogų tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir apgyvenkite žemę!“ (Per 9, 1). Tai dovana. Kaip Popiežius Pranciškus rašo enciklikoje „Laudato Si‘“: „Žemė jau buvo iki mūsų ir mums yra dovanota“ (67). Kartu su šia dovana, duodami ir tam tikri apribojimai. Dievas paaiškina žmogui, iš kur kyla ribos, kurių nevalia peržengti: „Nes pagal Dievo paveikslą žmogus yra padarytas“ (Pr 9, 6). Vadinasi, žmogus yra visiškai laisvas veikti savo nuožiūra tol, kol neiškreipia savyje Dievo paveikslo.

O koks yra Dievas? Žvelkime į Jėzų, nes per Jį Dievas tapo regimas ir gyveno tarp mūsų, todėl galime Jį pažinti. Jėzaus gyvenimas parodo, kad laisvas žmogus iš meilės gali tapti priklausomas nuo kito. Apaštalas Paulius rašo: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 5–8).

Jėzus, tikras Dievas, nesilaiko to, kas Jam ir tik Jam vienam teisėtai priklauso, – būti lygiam su Dievu. Jis atsisako šio turto, pats save apiplėšia ir renkasi kryžiaus mirtį. Kodėl Jis taip pasielgia? Iš meilės. Iš meilės žmogui Dievas atiduoda savo gyvybę, kad išpirktų žmogaus gyvybę. Eina į mirtį, kad laimėtų žmogui gyvenimą. Šios dienos Evangelijoje girdime, kad Jėzus pasakoja apie savo mirtį mokiniams: „Jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų“ (Mk 8, 31). Kaip reaguoja Petras į Jėzaus žodžius? Jis pasiveda Jėzų į šalį ir ima Jį drausti, kad taip nekalbėtų.

Galima sakyti, čia susiduria žmogaus ir Dievo laisvės samprata. Petras, ką tik išpažinęs, kad Jėzus yra Mesijas, vadovaujasi ne Dievo, o žmonių supratimu. Mesijas pagal Petrą – tai tas, kuris išvaduos Izraelį ir jį valdys. Jis bus nuo nieko nepriklausomas ir galės visiems įsakinėti. Jis laimės kitus savo galia. Jėzus sudraudžia Petrą, kad šis pamatytų, kokios yra Dievo mintys. Kitus laimi tas, kuris save dovanoja. Ne siekdamas nuo nieko nepriklausyti, bet siekdamas save kitiems dovanoti tampi laisvas, nes toks yra Dievas, o žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą.

Tą mums liudija arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimas. Nors jam teko daug kalėti, niekas negalėjo iš jo atimti laisvės. Teofilius Matulionis laisvai apsisprendė tapti kunigu, jis dovanojo savo gyvenimą Dievui, tačiau kai tapo sunku tą daryti, jis šios dovanos neatsiėmė, bet dar labiau siekė, kad kiekvieną savo gyvenimo dieną vykdytų Dievo valią. Jis buvo kalintas tris kartus, visada už tai, kad neišsižadėjo pareigos būti katalikų kunigu – mokyti žmones tikėjimo, teikti sakramentus ir vesti prie Dievo. Ir kalėjime, ir tremtyje jis kitiems tarnavo, aukojo Mišias, klausė išpažinčių, nors už tai grėsė griežtos bausmės.

Ar jis buvo drąsuolis? Matulionis sakė: „Kai meldžiuosi, aš nieko nebijau“. Koks svarbus šis „kai“. Jis buvo tiek laisvas ir tiek drąsus, kiek žinojo, kad visa jo būtis priklauso nuo Dievo. Kartu kalėję žmonės liudija, kad jis tiesiog spinduliavo laisvę. Tas pats liudijama ir apie KGB rūsius gerai pažinojusius vyskupus Mečislovą Reinį, Vincentą Borisevičių, Pranciškų Ramanauską, monsinjorą Alfonsą Svarinską ir daugybę kitų persekiotų, kalintų, bet niekada laisvės nepraradusių žmonių.

Šiandien, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės dieną, turime džiaugtis, kad Lietuvos žmonėms, kaip tiems iš Nojaus arkos išlipusiems asmenims, pavesta viešpatauti šioje žemėje ir ja rūpintis. Tinkamai rūpintis šia žeme galėsime, tik jei būsime laisvi kaip Dievas, kuris pasirinko ateiti į žemę ir tapo visų, ypač vargšų, ligonių, silpnųjų tarnu, galiausiai atidavė gyvybę, kad laimėtų žmogui amžinąjį gyvenimą.

Melskime šią dieną, kad Lietuva visada išliktų laisva ir visada būtų laisvų žmonių šalis. Pasitikime Nepriklausomybės šimtmetį priėmę sprendimą būti laisvi žmonės – atsižadėję nuodėmės ir laisvai pasirinkę priklausyti ir gyventi Dievui ir artimui. Amen.

vilnensis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kunige,...       2017-02-19 2:02

Kunige,jei bijai pasakyti tiesos žodį ,tuomet nereikia nieko sakyti.Vasario 16 d. ir
Kovo 11 d.lietuviams yra svarbios ne dėl Dievo malonės,o dėl žmonių drąsos ir ryžtin-
gumo.Nereikia tapatinti politinių įvykių su iš viduramžių atejusiais žydiškaisias pasakojimais.Lietuva priklauso jos piliečiams,o ne čia gyvenančiais.Prašalaičių Lietuva matė labai daug ir dar gali matyti,nes yra praeinamas kiemas ir mindo ją visi
kas netingi.Tuo pačiu vis praranda po milijoną savo piliečių.Reikia siekti lietu-
viams, kad kuo ilgiau Lietuvos nemindytų svetimo kareivio batai.Kunigijai derėtų
kiekvieną dieną per pamokslus barti Lietuvos niokotojus,vagis,sukčius.Negerai,kai niekšas atgailauja,priima išrišimą ir išėjęs iš maldos namų ir vėl daro niekšybes.

Pagarba Ganytojui       2017-02-18 10:48

Ačiū už puikų pamokslą Katedroje Vasario 16 d.!

Dėl barnevarnet kišimosi       2017-02-17 13:35

į Lietuvos gyvenimą turėtų būti referendumas.Jei dėl atominės ar žemės lietuviai padarė referemdumus,tai dėl brangiausio,vaikų,tikrai reiktų referendumo.Kuri partija tikrai imtųsi šio žygio ir parodytų tikrą rūpestį tauta?

Dvaro kunigas       2017-02-17 11:08

Dvaras apdovanojo mamytę, mamytė priėmė iš dvaro apdovanojimą. Ji sena ir nemato. Sūnus švelnus, nieko bloga napasakys, jokiu būdu neišssišoks, neapgins, tiesiog ramiai plauks pasroviui. Jam nebus šentų dalykų, kurių negali liesti tie, kurie valdžioje. Pyktis su valdžia - jokiu būdu, nukentės gerbūvis. Darvinas mokino, kad išgyvena prisitaikantys. Kankinystės laikai baigėsi. Kankiniai evoliucijos nudžiūvusios šakos.
Bačkis irgi iš Lietuvos išdaviko (atsiprašau - iškilaus diplomato) šeimos, kuris visais būdais rėmė atskilusius LKP.
Ar nepatogią bažnyčią turime? Ji yra, kol ją pakenčia valdžia. Kai atiminės vaikus, bažnyčia tylės. Kai žygiuoja paradai - bažnyčia tyli. Ir tylės, nes kitaip negaus kokio sklypelio Vilniaus mieste statybai ar dar ko nors. Taip nejučia suvoki, kad tai nėra išmintingas tikslo siekimas, o tiesiog pristaikėliškumas. Bažnyčia atsiskyrusi nuo valstybės daugiau, nei to nori jos piliečiai. Prisitaikinės, kol neliks pasekėjų.

Kakoj skirtumas       2017-02-17 10:08

Arkiv. Gintaras Grušas: Skelbdami Nepriklausomybę mes paskelbėme ir tai, kad Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms ar piliečiams, faktiškai Lietuva po perversmo priklausė Landsbergiui nes “landsbergis iškovooooojo nepriklausoooomybę”. Po lansberginės kovos Landsbergis Lietuvą labai greitai pardavė Briuseliuiir galvojo jau niekada neatiteks Rusijai kol valdys Briuselis.

Petras       2017-02-17 10:01

Pagaliau turime tikrą arkivyskupą,o ne dvaro kunigą. Ačiū Jums. Kas nematėte, kaip arkivyskupas G.G. Jakelaičio laidoje vienintelis kartojo,kaip vienas lauke karys, kad vaikų skriausti nevalia, bet pirmiausia šeimą! privalom remti ir padėti šeimoms! Valstybės pagrindas šeima, vaikui geriausia augti šeimoje, vaikai turi turėti atsakomybę ir pareigas, būti dėkingi tėvams. PUIKU, AČIŪ, nelengva išdrįsti Landsbergiams,Adomėnams,Grybauslaitėms, Majauskams į akis pasakyti, kad valdžia privalo aukotis žmonėms ir tautai

Dzeikas       2017-02-17 9:29

Vyskupas pamirso lietuviska priezodi “pazadejo - patiesijo, netesejo - negriesijo”.
Vyskupe, tai dabar ka? Paskelbtume Vasario 16 Dievo karalyste , dabar rasinetum cia, kad girdi Dievo, o ne zmoniu?
Savo mentaliteto poziuriu lietuviai tesuprato, kad rusai daugiau tvarkos taip tycia nedarys. O po to galejai skelbt ka nori - niekam nei idomu, nei patikejo, kad rimtai ten kas sakoma…

a jo...       2017-02-16 22:58

anksčiau priklausė tautai, lietuviams.
dabar piliečiams: komunistams, kgbistams, pederastams, pedofilams, korumpuotiems, rusams, žydams, kolaborantams.
lietuviai emigruoja ir kariasi - jiems jau nebepriklauso valstybė..

G.P.       2017-02-16 22:40

Viskas labai gražu. Bet vienas svarbus momentas: arkivyskupas neteisus, kuomet teigia, kad “Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos žmonėms”. Lietuvos valstybė priklauso Lietuvos PILIEČIAMS. Ir tai yra esminis skirtumas, arkivyskupe!

s.m.       2017-02-16 22:12

nuoširdžiai gaila arkivyskupo. Ir jis kalba tik užuominomis. Nes bijo neliustruotų raudonųjų banditų.

Teisingos mintys       2017-02-16 22:09

Viskas prasideda nuo pasirinkimo

Paulius       2017-02-16 22:04

Valstybės Nepriklausomybės proga pamokslas ne apie valstybę, bet apie kažkokį neaiškų valstybės sorogatą.

Tuščia vieta       2017-02-16 21:09

Tai žmogus nulis.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.