Dienos aktualija, Savivalda

Ar visuomeniniai teisėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau? Povilo Urbšio komentaras

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 4 d. 11:21

11     

    

Ar visuomeniniai teisėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau? Povilo Urbšio komentaras

Po trisdešimt metų užsitęsusių svarstymų ir dvejonių pagaliau ryžtasi: į teismus sugrįžta visuomenės atstovai – gegužės 29-ąją vyriausybė pritarė Seimo narių parengtoms Konstitucijos pataisoms, kurios Lietuvos teismų sistemoje įteisintų tarėjų institutą. Priėmus šią pataisą iš visuomenės atstovų atrinkti tarėjai galės dalyvauti nagrinėjant bylas pirmos instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priims sprendimus. 

Tiesa, teismų durys visuomenei atsivers ne ryt ir ne poryt. Kad būtų pritarta Konstitucijos pataisai, Seimas turės balsuoti du kartus. Planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti priimtas Seimo rudens sesijoje, o tuomet bus svarstomi įstatymai, detaliai reglamentuojantys tarėjų veiklą teismuose.

Ar visuomeniniai teisėjai-tarėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau, sustiprins jų nepriklausomumą, ugdys visuomėns teisinį brandumą, Tiesos.lt portalas paprašė pakomentuoti Seimo narį Povilą Urbšį.

Diskusijos dėl visuomenės teisėjų, dėl vadinamųjų visuomeninių tarėjų, Lietuvoje tęsėsi visą Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau tik dabar atsirado politinės valios imtis tai įgyvendinti.

Dar 2016 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą dėl visuomeninio teisėjo (tarėjo) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo. Numatytas ir pagrindinis tarėjų instituto teismuose diegimo tikslas – didinti visuomenės pasitikėjimą teismais bei teisine sistema, skatinti teismų darbo tvarumą, užsiimti visuomenės teisiniu švietimu ir pan.

Beje, Europoje paplitusi būtent tokia visuomenės dalyvavimo teisingumo įgyvendinimo procese forma – mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos veikia tokiose valstybėse kaip Vokietija, Prancūzija, Švedija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Lenkija, Rumunija ar Bulgarija

O Jungtinėse Amerikos Valstijose įteisinta iš visuomenės atstovų sudaryta kaltinamoji žiuri. Jokia byla negali būti pradėta nagrinėti teisme, jei jos neperžiūri visuomeninė kolegija, t.y. ji nepraeina tam tikro išankstinio patikrinimo. Įsivaizduojate, kokio ten lygio pasitikėjimas visuomene!?

O pas mus viskas atvirkščiai: ne tik piliečių pasitikėjimas Lietuvos valdžia, taip pat – ir teismine, yra žemas. Ir valdžia nepasitiki savo piliečiais. Nuogąstauja ir teisininkai: visuomenė esą vis dar nepasirengusi vykdyti teisingumą. Tačiau ir jie turėtų suprasti: pasitikėjimas teismais grįš tik tada, kai piliečiai pajaus, kad ir teismai, ir apskritai visa teisinė sistema ieško tiesos, kad teismų priimami sprendimai nėra tik formaliai teisingi ir teisėti. O kol kas pas mus yra tik formaliosios teisės diktatas. Ir jei mes skelbiamės esą demokratinė valstybė, taip tęstis nebegali.

Kitas klausimas – kaip bus įgyvendinta anksčiau minėta koncepcija. Pačiame dokumente, atrodo, viskas labai aiškiai apibrėžta: ir kas gali būti tarėjais, t.y. kokio išsilavinimo, amžiaus, ir kokiose bylose jie dalyvautų. Visų pirma, jų būtų pasitelkti tada, kai šiurkščiu būdu pasikėsinama į asmens ir visuomenės vertybes, kai nagrinėjami korupcinio pobūdžio nusikaltimai, darbo bylos, bylos dėl žalos atlyginimo, taip pat civilinės ir administracinės bylos, kuriose pareikštas ieškinys dėl viešojo intereso gynimo. Be to, siūloma nustatyti, jog tarėjai galėtų dalyvauti tik pirmosios instancijos teismuose, kai bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, o aukštesnės instancijos teismuose, kai nagrinėjamos apeliacijos ir kasacijos, spręstų teisėjai profesionalai – jie galėtų kvestionuoti pirmosios instancijos teismų sprendimus. Taip būtų ir tam tikras saugiklis – neleistų įsivyrauti, kaip dabar nuogąstaujama, subjektyviems teismų sprendimams ar tokiems, kurie prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai.

Dažnai svarstomas ir kitas klausimas: kiek ši inovacija kainuos? Viską suskaičiavus susidaro tikrai nemaži pinigai – ir tai dažnai pateikiama kaip kontrargumentas. Pavyzdžiui, sumokėti visuomeniniams teisėjams už darbą prireiks 7 mln. eurų: nors jie ir nebus etatiniai, tiek kainuos padengti atvažiavimo į teismą išlaidas bei sumokėti už darbo valandas nagrinėjant bylas. Antra tiek – 7,5 mln. eurų – kainuotų pritaikyti Registrų centro duomenis, patobulinti informacines sistemas, visokiems kitiems patobulinimams, skaičiuojama, dar prireiks 6 mln. eurų...

Sutinku, milžiniški pinigai, bet žongliruoti šiais skaičiais man atrodo net labai nesąžininga. Juk kai prakalbame apie teisėjų atlyginimų dydį, tai dažniausiai išgirstame, jog pigus teisingumas visuomenei kainuotų kur kas brangiau. Kodėl tai pamirštama, kai svarstoma apie atstovavimo visuomenei teismuose sustiprinimą, kad pagaliau atsirastų didesnis pasitikėjimas teismais, jie taptų savarankiški? Ir kas paskaičiuos, kokią kainą jau sumokėjome, vis dar mokame ir dar ilgai mokėsime už dešimtmečius augintą nusivylimą teisine sistema ir pačia valstybe?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Minga       2019-06-9 9:04

Susikompromitavusio zmogaus net straipsnio skaityti nenoriu .

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2019-06-6 13:41

Citata: ” O kol kas pas mus yra tik formaliosios teisės diktatas.” Taip NAGLAI meluoti gal tik ponas P. Urbšys ir tegali. Ne tik, kad teismai nesilaiko formaliosios teisės, ne tik LR KT yra daug kartų IŠNIEKINĘ Konstituciją, tačiau ir visi iki vieno paskutinio Seimo nario per visus 7 Seimus yra IŠNIEKINĘ LR KOnstituciją, nes suformuoti pagal NELYGIĄ rinkimų teisę, ko nėra visame pasaulyje. Todėl Seime visi iki vieno, partijose visi iki vieno yra KONSTITUCINIAI NUSIKALTĖLIAI, hibridiniai stribai, penktoji kolona. Ir jau galima garantuoti, kad iš viso šito su visuomeininiais tarėjais gausis tik ŠNIPŠTAS, nes tam turime teisės naikinimo PROFESIONALUS, Seimo NIEKŠUS. Konkrečiai SEimo niekšai nedaro apkaltos LR KT pimininkui Dainiui Žalimui, kai tas vietoj Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos “kartu gali būti”, teigia atvirkščiai “niekas negali būti”. Todėl Seimas kartu su LR KT yra Valstybės NUSIKALTĘLIAI, hibridiniai STRIBAI.
***
Tam, kad tie visuomeniniai tarėjai būtų NUŠNYPŠTI, tai cituoju tekstą, kas bus daroma: “Taip būtų ir tam tikras saugiklis – neleistų įsivyrauti, kaip dabar nuogąstaujama, subjektyviems teismų sprendimams ar tokiems, kurie prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai.”
Taigi bus taip paneigiama visuomeninių tarėj reikšmė ir nugalės “nusistovėjusi teismų praktika”.
Antikonstituciniai BANDITAI, nykite iš Seimo ir Valstybės. Dar neatsakėte į Laisvės premijos laureatės N.Sadnaitės klausimą iš Seimo tribūnos. Ar gyva Deimantė? O tai parodo, kad Seimo nariai, visas Seimas ir jo vadovas net profesorius Viktoras Pranckietis yra NE ŽMONĖS, o išsigimėliai, paskutiniai NIEKŠAI. Oi kaip nemėgstu antikonstitucininkų, tų kgbistinių ŽIURKIŲ.

Urbšy,       2019-06-6 7:08

varyk į pensiją - nusipelenei. Nebebalamūtyk runkelių, negi pačiam jų visai nebegaila?

stasys        2019-06-5 20:11

Darbininku balsui .. todėl kad tarėju institucija nieko bendro neturi su ginčais , o jei nors karta būtumėte dalyvavęs tose darbo ginču komisijos darbe ..žinotumėte kad jos veiklos pobūdis rasti taiku sprendimą ginčui o ne pataikauti masėms . Matyt turės praeiti nemažai laiko kol žmonės supras kuo skiriasi sovietinis tarėju modelis teismuose nuo Lietuviško atgavus nepriklausomybe .

Tuščia vieta       2019-06-5 20:10

Vargšas, neranda sau vietos.

DARBININKŲ BALSAS       2019-06-5 8:54

Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjunga jau 2003 m. kreipėsi į LR Seimo narius bei Prezidentą, kad visuomenės atstovai - teismų tarėjai dalyvautų teisingumo vykdyme. Tačiau teisėjų ir advokatų klanas visada sakydavo, kad “lieuviai nepribrendo” tokiam žingsniui būti tarėjais. Bet juk tai geras dalykas. Jau šiandien darbo bylose Darbo ginčų komisijose dalyvauja ir sprendimus priima darbdavių, profsąjungų ir VDI atstovai. Tai kodėl teismuose negalėtų dalyvauti tarėjais visuomenės atstovai, nesusikompromitavę ir nepriekaištingos reputacijos tarėjai.

stasys        2019-06-5 5:51

Man taip ir liko neaišku kuo siekiama ta tarėju institucija ..? nupirkti visuomenės palankumą teismams ar vystyk teismus priartinti prie visuomenės ?

Tvankstas       2019-06-4 22:37

Bent dešimt nekaltų žmonių kasmet USA nuteisiami mirties bausme, tarėjų žiuri būnant ‘įsitikinusiai’ įtariamojo kalte. Tai ką keičia ? Nebent teisėjas gali ramia sąžine tarti - tarėjų žiuri nuosprendžio buvau įtakotas. Kitas reikalas - tarėjų dorovinės savybės, iš kur bus imami kyšiams atsparūs žmonės ? Esu prieš bet kokį dar vieną naują kontrolės žiedą, kuris atneš tik išlaidas šalies biudžetui, o naudos tikrai neduos.

padės       2019-06-4 16:34

kaip numirėliui kompresai

viltė       2019-06-4 16:04

Apie kokį teismų skaidrumą kalba Urbšys ? Gal apie tą , kada balsavo prieš Venckienę ?Klausimas retorinis .

su nemažu skepsiu       2019-06-4 12:49

Ko gero, karštligiškai ieškoma kelių kaip , kokiu būdu diskredituoti šią sistemą , arba padaryti ją neefektingą. Velnias slypi detalėse. Taip padaroma reglamentuose, išaiškinimuose , sprendimuose. Dar reiktų grąžinti į teismus žmonių kalbą , o dabar teisėje vyraujanti paukščių kalba , šifruotos sąvokos , kurios padeda jurisprudentams - jurisprudencijos specialistams ,aiškinti situacijas kaip patogiau, kaip norisi.


Rekomenduojame

Europos Komisija: Lietuvoje socialinė nelygybė viena didžiausių ES

Liudvikas Jakimavičius. Skambino Dočys!

Gediminas Merkys. Prezidento vizitas yra labai stiprus ir subtilus signalas teisėsaugai

Ar visuomeniniai teisėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau? Povilo Urbšio komentaras

Darius Kuolys. Kas nutylima, kai garsiai šaukiama apie žmogaus teisių būklę šių dienų Lietuvoje

Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos

Diskusijų ciklas „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę

Rimantas Dagys. Ar jau nuolat „linksminsimės“ gėjų eitynėse?

Kun. Juan-Carlos Iscara. Humanistinis pacifizmas

Roberto de Mattei. EP rinkimai „didžiojo pakeitimo“ strategijos šviesoje

Gediminas Merkys. Apie rezonansinį įvykį, arba Kas nutiko mūsų prokurorams?

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.