Dienos aktualija, Žmogaus teisės

Ar prievartinė izoliacija nepažeidžia žmogaus teisių?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. balandžio 4 d. 8:47

14     

    

Ar prievartinė izoliacija nepažeidžia žmogaus teisių?

Alfredas Zdramys | „Kauno diena“

Ar prievartinė izoliacija, taikoma galimai virusuotiems mūsų piliečiams, nepažeidžia žmogaus teisių? O gal režimo nesilaikantys pažeidžia didžiosios visuomenės dalies teises?

„Kažkieno teisė negyventi viešbutyje, nes nepatogu, nėra prioritetinė. Prioritetinė teisė kitų – išlikti, išsaugoti savo šeimas, vaikus. Paprasčiau tariant, gyventi“, – „Kauno dienai“ sako Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas Vytautas Budnikas.

Vieną vėlų vakarą Sveikatos apsaugos ministerija nurodė visus iš užsienio grįžusius žmones uždaryti į savotiškus getus. Kitą vėlų vakarą paskelbė, kad toks jų izoliavimas perteklinis. Kaip suderinti parvykusių, kurie galimai virusuoti, ir tų, kurie niekur nevažinėjo pastaraisiais mėnesiais ir tikimybė, kad jie gali ką nors užkrėsti minimali, teises?

Turime pasirinkti, kurios žmogaus teisės yra svarbiausios. Konstitucija skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra tiek, kiek jos nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių. Šiandien problema – likti gyviems. Mes manome, kad aukščiausia žmogaus teisė yra išlikti gyvam, sveikam. Dėl tos teisės galima paaukoti kitas. Tokia būtinybė logiška, ji priimtina, suprantama visame pasaulyje. Todėl šiuo požiūriu, kad kažkieno teisė negyventi viešbutyje, nes nepatogu, nėra prioritetinė. Prioritetinė teisė yra kitų – išlikti, išsaugoti savo šeimas, vaikus. Paprasčiau tariant, gyventi.

Todėl, mūsų, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, požiūriu, suvaržymai taikomi per silpnai. Ypač turint omeny tuos chuliganizmo atvejus. Teisėsauga turėtų stipriau, griežčiau rodyti savo valdžią.

Ar ekstremalių įvykių suvaldymo atstovai tariasi su žmogaus teisių gynėjais, kokios priemonės peržengtų, o kurios – ne orumo ribas?

Įstatymas numato, kada griežtos priemonės yra būtinybė. Nepaprastoji padėtis neįvedama, o elgiamasi taip, kaip reikalauja aplinkybės. Mūsų požiūriu, tai pakankama ir ne per griežta.

Bet jei staiga nusprendžiama privalomai parvykusiuosius apgyvendinti savivaldybės parūpintose patalpose, o po dienos taip pat staiga sprendimas atšaukiamas, vadinasi, sutarimo ir atsakingų asmenų dėl krizės suvaldymo nėra?

Apie kokią lygybę galime kalbėti, kai vieni turi teisę gyventi, kiti – ne?

Taip, sistemos nėra. Bet pasaulio istorijoje dar nebuvo tokios situacijos, kaip dabar. Niekas nežino, kaip elgtis, kaip suvaldyti viską. Todėl be klaidų veikti neįmanoma.

Net sėdint prie stalo ir modeliuojant pratybas visokių klaidų pasitaiko. Čia gyvenimas pateikė tokią situaciją, kai į jokius klausimus atsakymų niekas nežino. Todėl dėl tų klaidų visi turėtume būti atlaidesni.

Į kitką noriu atkreipti dėmesį. Mūsų, Žmogaus teisių gynėjų asociacijos, pozicija kategoriška, kai gyventojai pradedami skirstyti į tuos, kurie turi teisę išlikti, ir į tuos, kurie neturi šios teisės. Europoje sprendžiama, kam likti gyventi, o kam mirti. Kai pasakoma, kad tiems, kas vyresni nei 65-erių, bus taip, kaip Dievas duos, kaip pasiseks, o turėtų išlikti jaunesni, kadangi nepakanka medicininės įrangos, nepakanka kitų resursų, daroma atranka. Lyg eutanazija. Silpnieji paaukojami. Tai čia yra pagrindinės žmogaus teisės pažeidimas. To neturėtų būti.

Kai gyvename taikoje, visa gerkle plyšaujame apie diskriminaciją, nelygybę ir t.t. O šiuo atveju apie kokią lygybę galime kalbėti, kai vieni turi teisę gyventi, kiti – ne?

Kalbama, kad pas mus to nebus. Bet niekada nebūna ugnies be dūmų. Vis dėlto, matyt, eina kalba ir apie tokių sprendimų priėmimą. Ką pasakyti tiems vyresniems nei 65 metų žmonėms, kurie dirbo, augino vaikus, visą gyvenimą valstybei atidavė? Jie dabar – tarsi nurašyti arkliai.

Čia vertybiniai, fundamentalūs klausimai, kurie parodo mūsų požiūrį apskritai į žmogų kaip vertybę: ar jis vertingas kaip žmogus, ar tik kaip gyvūnas – vertingas tik kai yra darbingas ir kol kuria produktą? Kai nenaudingas, nekuria, jį galima nurašyti? Čia visa esmė. O visa kita – kas ten viešbutyje nepatogiai gyvena, ne kalėjimo kamerose, – nesuprantama. Šiuo požiūriu, jokių žmogaus teisių pažeidimų neįžvelgiu.

Antras pagrindinis pažeidimas yra kurstoma isterija. Tuo labai smarkiai užsiima nacionalinis transliuotojas – ir politiniais, o ne žmogaus teisių tikslais.

Ar tai, kad premjeras, nors ir neturėjo kontaktų su virusuotaisiais, pasitikrino dėl COVID-19 dabar, pandemijai nepasiekus kulminacijos, o gydytojai neturi tokios galimybės, ženklas, kad žmonės bus skirstomi į svarbius ir nesvarbius?

Visais laikais karo metu priešininkams svarbiausia buvo likviduoti armijos vadą, štabą, kurie vadovauja. Taip, premjeras pasitikrino. Premjeras prioriteto lyg ir neturėtų, tačiau, žiūrint iš tos pusės, kad valstybei reikėtų išvengti suirutės, štabas turėtų išlikti nepažeidžiamas. Turime skirti resursų tam. Jei nebebus kam koordinuoti veiksmų esant ekstremaliai situacijai, ištiks toks chaosas, kad per mažai nepasirodys. Todėl nereikėtų dėti ant tų pačių svarstyklių to, kad premjeras pasitikrino, o kiti štai negali.

Turėtų vis dėlto būti hierachija: štabas, kuris vadovauja, paskui – gydytojai, kurie dirba pirmose fronto linijose, ir t.t.

Vyresni žmonės supranta situaciją, supranta, kad turi saugotis. Daug priklauso nuo jaunų žmonių požiūrio. Jie mano, kad persirgs lengvai, o taip ir bus. Vyresniems – kitaip. Ar mums priimtina tokia moralė, kad kaip bus, taip ir bus? Čia ir yra žmogaus teisių esmių esmė.

Daug dėmesio skiriame kažkokioms ne toms, ne pagrindinėms, teisėms. Kalbame apie vyresnius žmones kaip apie trečiarūšius, kaip apie gyvūnus. Mums reikės atsakyti į fundamentalų klausimą, ar mes elgsimės su vyresniaisiais kaip žmonės su žmonėmis, ar nesielgsime taip, kaip kitose Vakarų valstybėse?

Ar per 30 metų, kurdami žmogaus teises, nesunaikinome žmogaus pareigų? Mes jau suprantame tik tokią drausmę, kuri paremta baime, o ne pareiga.

Visuomenės sistema apskritai laikosi ant teisių ir pareigų vienovės. Jei kažkurių per daug, žmonės ima gyventi iškreiptą gyvenimą, prasideda dezorganizacija. Šiuo požiūriu, jei vienai pusei teisių suteikiame daugiau, kita pusė turi jas užtikrinti, kitai pusei užkraunama daugiau pareigų. Privilegijuotieji turi daugiau teisių, jas apsaugoti privalo neprivilegijuotieji.

Visuomenė visada sutardavo, kad reikia saugoti vaikus, moteris. Jie turi būti privilegijuotieji. Bet pamažu pradėta išskirti vis daugiau privilegijuotųjų: rūšiuoti pagal rūšis, prigalvotos net socialinės lytys. Žodžiu, žmogaus teisėmis imta piktnaudžiauti.

Bet gamta visada siekia atkurti pusiausvyrą. Jei kažkas ima darytis ne taip, kaip išplaukia iš gamtos, ji pasako, kad šitaip nebus, ir priverčia tvarkytis iš naujo. Todėl matome pasaulyje kilusį chaosą. Kai kurios ideologinės klišės dėl žmogaus teisių, kurios mums buvo nuolat kartojamos, šiandien atrodo juokingos. Nežinia, kuo viskas baigsis, kurios išliks po pandemijos, bet daugybės jų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nėra. Dalis jų, ir ideologiniais pagrindais, atsirado vėliau, jau pasirašius minėtą deklaraciją. Kai kurias finansuoja tam tikros visuomenės grupės arba valstybės.

Grįžtant prie teisių ir pareigų, turi būti jų pusiausvyra. Jei dabar visi reikalausime tik teisių, pateksime į labai pavojingą situaciją, kai neliks su kuo apie tas teises kalbėti. Šiuo atveju būtina pasakyti, kad žmonėms svarbiau ne teisės, o pareigos. Jei pasakyta, kad reikia užsidaryti, vadinasi, reikia. Pasakyta nevaikščioti gatvėje, vadinasi, reikia nevaikščioti. Pasakyta užsidėti kaukę, vadinasi, reikia. Tai teisė – teisė išlikti gyvam, teisė leisti kitam gyventi. Pagrindinė teisė.

Stebimasi, kad Vokietijoje labai daug užsikrėtusiųjų, tačiau mažai mirčių. Lemia jų genai, kad tvarka yra tvarka, ir kitaip negali būti?

Žinoma. Tai priklauso nuo mentaliteto. Mūsų visuomenėje labai daug baudžiavinio mentaliteto. Jei ponas mums neduoda per nugarą, tai ir elgiamės netinkamai. Matome juk, ką daro parskraidinti ir iš oro uosto išeinantys mūsų žmonės.

O vokiečių visuomenė disciplinuota. Įpratusi prie tvarkos. Natūralu, ta tvarka pasireiškia ir šiuo atveju. Objektyviai sakant, mums reikėtų imti ir pasimokyti iš kitų. Ir iš korėjiečių, ir kitų.

Kinijoje žmonėms dėl nurodymų nesilaikymo (ir dėl karantino) panaikinami sukaupti socialinio aprūpinimo taškai, vadinasi, nepaklususieji reikalavimams netenka dalies pajamų. Mums kinų autoritarinės sistemos griežtos priemonės, ko gero, labiau tinkamos?

O kokį kitą pasirinkimą turime, jei nėra sąmoningumo? Kai yra sąmoningumas, prievartos nereikia. Išeikime į parkus – manifestacijos, nors ministras Aurelijus Veryga kasdien kalba, nevaikščiokite nebūtinais reikalais. Ir Vokietijoje sako. Ten neina, o pas mus eina. Matyt, reikia, kad būtų kaip Kinijoje.

Tačiau ar šiuo metu vienų teisės nėra didesnės nei kitų? Vieni gaus minimalias kompensacijas už prastovas, o valstybės tarnautojai, kurie karantino metu irgi nelabai ką gali nuveikti, gaus tiek, kiek gavę.

Gal čia reikėtų kiek padiskutuoti. Valstybė bet kokiu atveju privalo vykdyti savo funkcijas. Jei nevykdytų, visi mūsų susitarimai būtų nulio verti. Aparatas turi užtikrinti, kad viskas veiktų.

Pavyzdžiui, teismai. Pirmosios instancijos teismai negali veikti dėl objektyvių priežasčių, nes negali iškviesti liudininkų. Tiems teisėjams – priverstinės prastovos. Bet aukštesnės (apeliaciniai, Aukščiausiasis), nagrinėjantys skundus rašytinio proceso tvarka, dirba namie. Kai baigsis karantinas ir reikės skelbti sprendimą, viskas jau bus išnagrinėta ir parengta.

Kaip bus kitose valdininkų sistemose? Visur viskas sąžiningai tikrai nebus. Kaip ir su tais milijardais, skirtais viruso krizei suvaldyti. Visada atsiras norinčių pasišildyti čia. Pažiūrėkime, ir politinėje padangėje prasidėjo stumdymasis. Dėl ko? Būtent dėl tų milijardų. Ir čia niekas negalvoja apie lygybę, lygias teises. Atvirkščiai – kaip nors prie to lovio pritilpti, prisiplėšti. Prieiti skirstyti resursus, o skirstant juos, be abejo, kliūva ir saviems, ir savo partijoms, savo politinėms organizacijoms, ir visam kitam. Matome nuožmią, žvėrišką kovą dėl priėjimo prie lovio skirstant pinigus.

Tad natūralu, kad ir kai kurios verslo struktūros pasirūpino, jog joms būtų geriau, o smulkiesiems – blogiau. Nebūkime naivūs, kad šioje kovoje būtų viskas skaidru ir gera, kad padangė po audros išgiedrėtų. 30 metų aplink matėme apgaules ir pasityčiojimą iš įstatymų, kai vieniems jie galiojo, kitiems – ne.

Kova nė kiek nemažėja, gal net didėja. Prisidengiant viruso grėsme galima prastumti įvairius projektus. Yra grupuočių, kurios savo interesus tenkins bet kokiomis aplinkybėmis, – jų virusas nejaudina. Joms tai reiškia naują kapitalo pasiskirstymą, naują turto pasidalijimą. Norime, kad viskas būtų švaru, bet, blaiviai vertinant, taip niekada nebus.

Šimtas turtingiausių šalies gyventojų vis sublizga ant blizgių žurnalų viršelių. Tačiau, žvilgtelėjus į COVID-19 aukotojų sąrašūs, iš to šimto pavardžių – vos keletas, o ir jų dovanojamos pinigų sumos nėra stulbinančios. Paprastų žmonių po kruopelę suneštos lėšos gerokai didesnės.

Kiekviena tauta turi savo elitą. Mes matome, koks mūsų elitas. Ar tai elitas? Sąvoka „elitas“ reiškia, kad tas žmogus – asmenybė, tikrai aukštesnės moralės, pasiryžęs dėl bendro gėrio paaukoti savo interesus.

O mūsų vadinamasis elitas, praturtėjęs, užsidaręs savo kiaute, burbule, puikuojasi, kad visi matytų, kaip jiems puikiai sekasi. Kai atsitinka bėda, visi pamatome, kas yra kas. Ir ne tas elitas gal kaltas, kad yra aukštinamas, o tie, kurie tokiais žavisi. Jie nori būti tokie pat, besipuikuojatys brangiais auskarais ar automobiliu, o moralė visiškai nerūpi.

Bet matome šiuo metu ir gražių dalykų. Kai kurių restoranų savininkai aukoja – nemokamai tiekia maistą medikams. Štai čia yra elitas. Tokius žmones turėtume matyti ant žurnalų viršelių. O ne tuois, kurie, nutikus bėdai, deda į krūmus.

Nelaimės turi pradžią, turi turėti ir pabaigą. Viskas baigsis, o mes: ir tokie, ir kitokie – turėsime kartu gyventi. Gal išmoksime sugyventi?

Nelaimė yra pamoka. Tik ar išmoksime pamoką? Mums duota milžiniška egzistencinė pamoka pasižiūrėti į gyvenimą truputį kitaip. Ar po jos žinosime ką nors? Kaip tie vaikai mokykloje, kai vieni po pamokos išbėga tuščiomis galvomis, o kiti prisimena, ką mokytoja sakė. Tie, kurie prisimins, faktiškai ir taps mūsų tautos lyderiais, nes suvokia ir rodo kitiems, kaip reikia gyventi. Tokių yra ir bus dar daugiau.

Dauguma mūsų išmoks tą skaudžią pamoką. Jei ir ne viską, bent truputį.

KaunoDiena.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis       2020-04-16 10:22

galbut ir pazeidzia,nes KT nieko nezino kai skelbiama pasaulyje pandemija?Tad pasirnkta is dvieju blogybiu ta kuri issaugo ne tik teises,bet ir zmoniu gyvybes?Zmones ,kada rasote,nerasykite vardan rasymo,nes paskutinis alkasas supranta,kad tai ir yra tas momentas,kai valstybems reikia rinktis,juk Lietuva niekuo nesiskyria net nuo Vokietijos,Kinijos ir Amerikos.Kas tokiems buduliams dar uzmoka uz idiotiska amsejima?O juk moka ir matomai nemazas babkes,kad zmogus pats save apsi..

Rūta       2020-04-8 1:29

Sisteminio klapčiuko burbėjimas…

s.m. >vilius 2020-04-4 20:29        2020-04-6 0:14

na kam taip bukai demonstruoti elementariausių teisės žinių neturėjimą?...
*****
Susirask, tamsta, gūglėj Civilinės saugos įstatymą. Aha, tą patį, į kurį duoda nuorodą konstitucijos straipsnis, paties cituotas.
O įstatyme nustatyta, kokioms ekstremalioms situacijoms esant kokius teisės aktus savo kompetencijos ribose turi teisę priimti Vyriausybė, ministrai, savivaldybių tarybos.
Teisės aktų sistema vadinasi, jei nežinojai. Ir dar tokis daiktas yra kaip teisės aktų hierarchija. Paprastai kalbant, - piramidė nuo konstitucijos žemyn per įstatymus į vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kt. žemesnės teisinės galios teisės aktus.
Jokių konstitucijos pažeidimų nebuvo ir net nekvepėjo, jeigu nesi paveiktas ne korona, o berečių koncervinio viruso, vansi ške tskant.

bus       2020-04-5 17:04

nus nauja (NEW WORLD ORDER) pasaulio tvarka

kol bus       2020-04-5 13:56

tokie supratimai apie teise kaip pas sita teisiu gyneja tvarkos Lietuvoje nebus. Visiskas nonsensas lygybe tarp teises ir pareigu. Pvz. yra pareiga gynti Tevyne ir yra teise i gyvybes. Valio dizertyrams, valio prendanciams per upeli.

Drabišius       2020-04-5 11:09

Straipsnio autorius įrodinėja, kad potencialūs koronaviruso nešiotojai turi teisę užkrėsti dešimtis kitų. Tokie rašeivos pavojingi Lietuvos valstybei!

Dzeikas       2020-04-5 10:34

Beje, smulkiau apie “senuku zudyma”:
Jeigu susidarys, neduok die, tokia situacija, kai valstybinese (t.y. islaikomu is biudzeto) ligoninese ims trukt plauciu ventiliavimo aparatu, tai eiliskumo turi buti laikomasi pagal poreikio atsiradimo pirmenybe. Ima dusti pacientas jam duodi aparata jeigu yra laisvu.
Atjungti nuo aparato(ir perduoti kitam, o pacientas tada stoja bendroneilen i pabaiga) pacienta turi but leidziama tik tam sutikus.
Tobula tvarka? Ne, ne tobula. Taciau minimizuojanti gydytoju piktnaudziavimo (“tam dave , o…” apraiska) galimybe. Gana primityvu, nes teises i aparata principas tik 1 - atvykimo i ligonine pirmumas. Taciau tai makismaliai teisinga. Joks kitas kriterijus, amzius, bendroji sveikata, lytis, socialinis statusas neturi buti taikomas.
Privacioms klinikoms si praktika, eiliskumas, turi buti takoma tais paciais principais. Nors ka gydyti, ko ne jos sprendzia pacios.Bet syki pacientas pas jas - tada isigalioja si tvarka.

Budnikas dengia pavergimą       2020-04-4 22:58

Nuo paprasto gripo ir nuo užkrečiamo AIDS miršta daugiau žmonių nei nuo COVID, o Kinijoje 1,5 milijardo žmonių ir ši totalitarinė valstybė tik suinteresuota mažinti net ir savus.

vilius       2020-04-4 20:29

Pagal LK 32 antraja pastraipa “Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.” Klausimas tai kur tas istatymas? Kodel seimas skubos tvarka tokio istatymo nepriime? Is cia isplaukia kad ir karantinas yra neteisetas. Ar tai nereiskia kad buvo pazeista Lk?

Kažin,       2020-04-4 19:32

ar nepažeidžiamos žmogaus teisės, kai žmonės vaikomi iš autobusų stočių aikštelių (pačios stotys uždarytos)? ,,Jūs negalite čia sėdėti!” O tai kur sėdėti senam žmogui iš provincijos, atvykusiam nusipirkti receptinių vaistų ir priverstam laukti autobuso kelias valandas? Gatvėje - lietuje ir vėjjyje? Elitas tokių nepatogumų neturi, o kai kurie saugos tarnybos darbuotojai iš neturėjimo ką veikti pernelyg uolūs. Nes žino, kad elitas autobusų nelaukia. Oi, dar daug ko mums reikės išmokti, ir ne vien koronoviruso verčiamiems.

stasys        2020-04-4 12:41

Išsakytu tokia pozicija Konstitucinis teismas sakyčiau viskas OK ir suprantama , o čia Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas Vytautas Budnikas ..kurio tekste sunku rasti rimtu argumentu kurie kažkaip ji pasvertu kaip žinovą tu teisių ir viena iš kertiniu akmenų visuomenės teises ginant nuo valdančiosios valdžios savivaliavimo . Cituoju viena jo mintį : “Turime pasirinkti, kurios žmogaus teisės yra svarbiausios. Konstitucija skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra tiek, kiek jos nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių. Šiandien problema – likti gyviems. Mes manome, kad aukščiausia žmogaus teisė yra išlikti gyvam, sveikam. Dėl tos teisės galima paaukoti kitas. Tokia būtinybė logiška, ji priimtina, suprantama visame pasaulyje. Todėl šiuo požiūriu, kad kažkieno teisė negyventi viešbutyje, nes nepatogu, nėra prioritetinė.“ . Paprastai reziumuojant dauguma diktuoja sąlygas mažumai ir apriboja jos teises įstatyme nenumatytomis priemonėmis . Aš aišku pakraipyčiau galva jei galėčiau , bet valstiečiai ištaisė klaidą ir skyrė baudas ir priemones kad tokia neigiama praktika butu suvaldyta . Todėl kaip ir nėra ko pridurti daugiau tai ‘minčiai‘ . Gal visuomenė turėtu susirūpinti kas iš tikro atstovauja jos žmogaus teises ir savaip jas interpretuoja skaitydami Konstitucija. Ką žmogaus teisiu asociacija turi bendro su politika ?  štai klausimas ties kuriuo verta butu pasukti smegenis .. ats .Kaunas.smile))

ah1       2020-04-4 12:10

o ką čia konentuot? https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/pneumonijos metodika_suaugusieji.pdf

habilitās       2020-04-4 11:27

„Dauguma mūsų išmoks tą skaudžią pamoką.“
Iš intervių konteksto toks įspūdis nesusidaro. Išmoks nebent tie, kurie gaus teisę persikelti į naują „gyvenamąją“ vietą – du metrus po žeme.
Žmogaus teisės visada buvo, yra ir bus didžiausių spekuliacijų objektu, nes žmogaus teisės niekada niekam nerūpėjo. Priešingai, prisidengus kova už žmogaus teises, kuri niekada nesibaigia, buvo daromi didžiausi nusikaltimai civilizacijos istorijoje.
Kažkuris rašytojas, rašęs apie rasinę segregacija pereito amžiaus Amerikoje, teigė, kad daugiau nei 90% bėdų žmonėms kyla, dėl jų lengvabūdiškumo, t. y. atsakomybės jausmo neturėjimo ir tik nedidelė dalis, dėl nežinojimo. Konfederatų vadas JAV pilietiniame kare generolas R. Ly, tai gerai žinojo ir puikiai išnaudojo. Pasekmė – daugiau nei pusė milijono lavonų ir mažiausiai ketvirtis milijono suluošintų.
Dabartiniai „generolai“ žmogų sufragmentavo ir rūpinasi tik kai kurioms jo kūno vietų teisėmis. Pats žmogus tėra statistinis vienetas, informaciniams pranešimams per žinias. Ir tai tik tuo atveju, jei nepatinka į rizikos amžiaus grupę ir dar neturi valstybės garantuotų teisių į naują „sklypą“.

Dzeikas       2020-04-4 10:06

As uz laisve.Taciau mano laisve ribojama kitu laisves. Todel, jeigu as esu pavojingo kitiems viruso nesiotojas, turiu buti izoliuotas nes pazeidziu kitu zmoniu kertine teise - teise i gyvenima. Iki tol, kol bus toks pavojus.
Tai cia ir kalbet nera apie ka. Nematau cia jokio loginio priestaravimo.
Jei kalbeti apie prioriteta ka gelbeti negalint isgelbeti visu: nenoriu kalbeti apie etika. Apeliuoju i nekuriu tautisku motherf-iu islikimo inkstinta. Tai va, istorijoje nuo Akmens amziaus isliko tos gentys kurios nezude savuju nusenusiu gentainiu ir maitindavo juos net negalint tiems pasirupinti savimi patiems.


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.