Demokratija ir valdymas, Emigracija, imigracija, demografija

Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą? Strategiški „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės išmąstymai

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 25 d. 20:01

9     

    

Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą? Strategiški „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės išmąstymai

Kaip mūsų šalies vadovams ir jiems patarti pasišovusiems ekspertams, šiuolaikiniams žyniams, sekasi strategiškai mąstyti ir veikti, ko gero, kiekvienas turime savo nuomonę ir argumentų. Vienas stipresnių – 83-ia Lietuvos vieta prieš keletą dienų paskelbtame pasaulio valstybių reitinge („Naujas reitingas: Lietuva – tarp Afrikos šalių“), atskleidžiančiame ir nelygybės mastą („nuo 2000-ųjų pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 procentų“), ir mūsų šalį valdžiusiųjų prioritetus.

Kad mūsų valdžioms ir valdininkams, verslo struktūroms ir jas aptarnaujantiems mediatoriams ne tvarią Lietuvą rūpėjo kurti, – jau seniai jokia naujiena, kaip ir tai, kad nelygybė ir neteisingumas yra taip suvešėję, jog ima ardyti ir valstybės pamatus. Deja, tikroji dalykų padėtis valstybėje netapo diskusijų tema ir viešojoje erdvėje – per daugel metų supintame / susipynusiame viešųjų ryšių tinkle. Visa „laimė“, kad atfiltruoti „ekspertai-analitikai“, iš inercijos vis dar įtaigaujantys, jog kitaip ir būti negali, per daugel metų ir patys „nusidėvėjo“, na, o naujokai, atvirkščiai, tai daro pernelyg uoliai. Štai kad ir „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė, stropiai surašiusi viską, kas tik, jos galva, galėtų pateisinti tai, kas nepateisinama – jos komentaras buvo paskelbtas birželio 7 dieną „Swedbank“ svetainėje, tiksliau – nuo „žinių terasos“ (matyt, bačkos jau nebe honoras) su dar skambesniu šūkiu „Žinioms lubų nėra“...

Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą.

Vis dėlto toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius. Ir jie turi kur kas didesnės įtakos ilgalaikiam ir tvariam atlyginimų augimui bei galėtų prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo ir galbūt reemigracijos skatinimo. Turbūt visi sutiks, kad tai ir turėtų būti strategiškai mąstančios valstybės tikslas.

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje šiemet bus daugiau nei 40 tūkst. arba maždaug 2 proc. mažesnis nei prieš metus. Dėl gyventojų senėjimo ir neigiamų migracijos srautų panašaus tempo traukimosi galima tikėtis ir ateityje. Ekonomikos augimo ciklui kylant į viršų, ir įmonėms nesugebant rasti tiek darbuotojų, kiek norėtų, šiemet Lietuvoje pradėjo mažėti užimtųjų skaičius. Tuo tarpu atlyginimų augimas privačiame sektoriuje perkopė 10 procentų ribą.

Imigracija iš trečiųjų šalių pernai sparčiai augo, ir išduotų leidimų dirbti skaičius pernai padvigubėjo iki 21 tūkstančio. Vis dėlto aukštos kvalifikacijos darbuotojų dalis išliko nedidelė. Tam įtakos greičiausiai turėjo ne tik sudėtingos imigracijos procedūros, bet ir tai, jog dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų konkuruoja daugelis ES šalių. Šiais metais imigracijos procedūros paklausiems darbo rinkoje aukštos kvalifikacijos darbuotojams buvo šiek tiek supaprastintos.

Išaugus užsakymų apimtims, pramonės įmonės pasiekė dar neregėtas gamybinių pajėgumų panaudojimo aukštumas ir tai ilgina užsakymų įvykdymo terminus. Įmonės, negalinčios augti didindamos darbuotojų skaičiaus, renkasi didinti efektyvumą, ir tai lemia taip ilgai lauktą investicijų proveržį.

Augančios investicijos į efektyvumą turės teigiamos įtakos atlyginimų augimui, nes didins produktyvumą ir didins aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį, nors apskritai įmonė galėtų išsiversti su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Be to, esant didelei darbuotojų paklausai, įmonės vis dažniau ima iniciatyvą į savo rankas ir pačios investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Patobulinę savo kvalifikaciją darbuotojai gali pretenduoti į didesnį atlyginimą.

Visgi ilguoju laikotarpiu šie efektai pradės blėsti, kadangi egzistuoja riba, iki kurios darbo jėgą galima pakeisti kapitalu. Kol kas tai yra kur kas sudėtingiau padaryti aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriuje, kurio užsienio investicijų paskatinta plėtra turėjo didelės teigiamos įtakos ir atlyginimų augimui, ir Lietuvos vardo žinomumui, kuomet Lietuvą pasirinko tokie garsūs prekės ženklai, kaip Barclays, Western Union, Nasdaq. Ne mažiau svarbios ir kitos užsienio investuotojų valdomos įmonės technologijų, gyvybės mokslų ir pramonės sektoriuose, kurios investuoja į inovacijas, darbuotojų rengimą, didina eksportą ir užimtumą.

Maži atlyginimai yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių, bet reiktų nepamiršti, kad mobilūs yra ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir vietos ir užsienio investuotojai, galintys į kitas šalis perkelti ir gamybą, ir paslaugų centrus. Be to, Lietuvai yra svarbu ne tik išsaugoti šias stiprias įmones, galinčias ir sugebančias investuoti į mokymus ir efektyvumą, bet ir užsiauginti daugiau tokių bei pritraukti naujų įmonių, kurios paspartintų inovacijų plėtrą. Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir suvaržyta imigracijos politika būtų labai prasta Lietuvos reklama.

Be to, nereiktų ignoruoti ir to fakto, kad šalys įsileisdamos imigrantus iš tiesų sukuria darbo vietas, kurios be jų tiesiog būtų nesukurtos. Lietuvoje neretai tiesiog nėra reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, juos sudėtinga paruošti arba įmonė yra maža ir neturi galimybių to padaryti. Taigi imigrantai kartais gali būti vienintelis būdas įmonėms išlikti ir stiprėti. Be to, imigrantai taip pat patys gali kurti darbo vietas.

Daugiau dirbančiųjų taip pat padėtų balansuoti valstybės finansus senėjant visuomenei. Darbingo amžiaus aukštos kvalifikacijos imigrantai dažniausiai savo indėliu į valstybės finansus žymiai viršija jiems suteikiamų viešųjų paslaugų vertę. Be to, imigrantai gali prisidėti ir prie vidaus paklausos didėjimo, kas ypač svarbu smulkioms neeksportuojančios įmonėms. Smulkaus verslo plėtra yra svarbi siekiant ir tolygesnio pajamų pasiskirstymo, bet ji yra sunkiai įmanoma sparčiai besitraukiant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui.

Apribojus darbo jėgos imigraciją egzistuoja didelė tikimybė, kad investicijos, įmonių plėtra ir valstybės finansinės galimybės būtų apribotos. Tai ilguoju laikotarpiu sukurs mažesnę darbuotojų paklausą ir didesnę pajamų nelygybę, nes valstybė nesugebės užtikrinti kokybiškų švietimo ir socialinės apsaugos sistemų. Taigi kiltų didelė grėsmė toliau suktis mažų atlyginimų, didelės pajamų nelygybės ir aukštos emigracijos rate.

Jei valstybė išlaikys esamas ir sukurs naujas paskatas investuoti į efektyvumą, inovacijas ir darbuotojų mokymus, jų perkvalifikavimą bei pagerins aukštojo mokslo kokybę, Lietuvai taps paprasčiau pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos baltarusių ir ukrainiečių, bet ir geriausius užsienio universitetus baigusius, didelės patirties sukaupusius ir save realizuoti siekiančius emigrantus iš Lietuvos bei profesionalus iš kitų šalių.

Augant aukštos pridėtinės vertės sektoriuose dirbančiųjų daliai, Lietuva galėtų pasiekti žymų ir, svarbiausia, tvarų bei ilgalaikį atlyginimų didėjimą. Todėl galvojant apie šalies ateitį reikėtų ne nerimauti, kad kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio gali turėti neigiamos įtakos Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimams, o pasistengti Lietuvą padaryti kuo patrauklesnę tokiems darbuotojams.

ziniuterasa.swedbank.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2017-07-30 22:40

,,Ekonomikos augimo ciklui kylant į viršų, ir įmonėms nesugebant rasti tiek darbuotojų, kiek norėtų...” Reikia suprast, kad darbo vietų daugiau, nei žmonių ? Tai kodėl tas milijonas paspruko nuo tokių gerų sąlygų ?
,,suvaržyta imigracijos politika būtų labai prasta Lietuvos reklama”. O išvystyta emigracijos politika yra gera reklama ? Gera vergų supirkėjams ar mums ?
,,Be to, imigrantai taip pat patys gali kurti darbo vietas”. O emigrantai negalėjo ? Kodėl emigravę gali ?
Čia tokia mąstymo liga, kad svarbu ūkio ir darbo vietų augimas, o kas iš viso to turės naudos, tarsi visai nesvarbu. Nors ir visi lietuviai būtų išgrūsti iš tėvynės, svarbu augimas ir darbo vietos. Ir kas iš to tiems išgrūstiems lietuviams ? Dar Sąjūdžio mitinguos Vilkas žmones ramino: ko jūs bijot, kad svetimšaliai supirks žemę - juk jie jos neišsiveš. Ir tikrai - žmonės, atiduokit savo turtą, savo žmones ir savo šalį, ir matysit kaip mums tai patinka. Gal būt mes paliksim net kai kuriuos pavadinimus.

Marginalas atlyginimųhorizontajui       2017-07-26 14:21

Gerai atsakei bankinei teroristei!

nuuu       2017-07-26 13:36

  Iš kur gavia tokias pareigas mergaite?

savižudžiai negali dezertyruoti       2017-07-26 13:18

stalino laikų taisyklė.
jei tave pasiuntė prieš vokiečių kulkosvaidžius - reikia bėgti ir šaukti “Slava Stalinu!!”
—-
kas nebėga ir nešaukia - tuos laiko dezertyrais ir NKVD (KGB) sušaudo.
——-
(kas nedirba iki nukritimo už minimumą ir nešaukia “Valio Grybauskaite !!” tie yra dezertyrai ir bus atitinkamai nubausti)

Ar emigracija       2017-07-26 12:59

iš dalies negali būti prilyinta dezertyravimui?

Don       2017-07-26 7:48

Nu ir blevyzgos. Prirašyta vienas kitam prieštaraujančių teiginių.

imigrantai pakels atlyginimus: faktas       2017-07-26 5:26

kadangi imigrantai bus rusakalbiai
rusakalbiams geresnis darbas ir didesni atlyginimai - taip dabar yra Lietuvoje.
——-
logiška išvada: atlyginimų vidurkis kils !!!

atlygimų horizontai       2017-07-25 23:42

Kame mūsų santvarkos jėga?
Horizonte!
Tiksliau ” horizonto” principe- kiek beartėtum prie Gerovės, ji neartėja.
Kaip horizontas.
Štai, dabar visi kas netingi pliurpia apie atlyginimo augimą, lyg tai būtų panacėja.
Gal kokiose šveicarijose tai ir veikia, bet musyse tai neveiks niekada.
Kodėl?
Na, tarkime Lietuvoje į vedamas 1000 eur minimumas, o vidutine alga tampa 2000 eurikų.
Manote gyvensit ir žvengsit?
Durniai!
Maximavičius su Marketavičium maximose prekes pabrangins trigubai, išverstakiai skverneliai su atšokusio stogo šapokomis remiami šmikonyčių ir pan. padidins akcizus, tarifus, sumažins ar panaikins lengvatas ir padidins mokesčius. Na ir?
O tas, kad gaudami 1000 eur dar labiau nesudursite galų nei tada kai gaudavote 500 litų. Jūsų svajonių 2000 eurikų atlyginimas bus vertas tiek pat kaip šuns šūdukas ant pagaliuko. Nes egzistavimas vegetuojant ir vos išsilaikant paviršiuje tuo metu bus 3000- 4000 eurų. Tuomet emigracija dar labiau išaugs, o valdžia dar pakels mokesčius- nes antraip nesurinks biudžetui lėšų. O maksimos vėl didins kainas, nes marketavičiai norės ir toliau gauti tokius pačius kosminio dydžio pelnus.
Ir taip tęsis tol kol šalyje neliks darbingų gyventojų pajėgiančių išgyventi durnyne.
Tada bus bankrotas ir kolapsas.
Visa kita po to tik istorikų ir archeologų reikalas.

Tata       2017-07-25 22:24

Kokie čia Vaivos išmastymai, pas ją tokios funkcijos nėra. Čia grynai švediška propaganda subalansuota švedams, bet lengvai atmetama lietuvių nes ar sovietmečiu masažuoti tokiomis propagandomis.


Rekomenduojame

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.