Naujienos

Ar geri tėvai turėtų duoti berniukui lėlę, kai jis prašo kardo?

Tiesos.lt siūlo   2018 m. birželio 12 d. 9:16

3     

    

Ar geri tėvai turėtų duoti berniukui lėlę, kai jis prašo kardo?

laisvavisuomene.lt

Neseniai dienraštis The New York Times paskelbė straipsnį Lėlės, kurios ugdo berniukų empatiją. Jame apibūdinamos naujos lėlės, sukurtos derinant veiksmo herojaus ir pliušinio žaislo savybes. Būtų galima pagrįstai tikėtis, kad straipsnio autoriai pateikia kokių nors įrodymų, kad tokiomis lėlėmis žaidžiantys berniukai tampa labiau empatiški. Tačiau tokių įrodymų nepateikiama, nes jų tiesiog nėra.

Taip yra ne todėl, kad įrodymų nesistengta rasti. Mintis, kad lėlės išugdys berniukams empatiją atsirado bent 1972 metais. Beveik pusę amžiaus vyraujanti sekuliari laiko dvasia mokė tendencijos, kad daugelio berniukų susilaikymas žaisti lėlėmis yra apgailėtinas atavizmas, su kuriuo apsišvietę tėvai turi kovoti.

Pagrindinė prielaida yra tokia – daugelis berniukų vietoje lėlių renkasi žaisti šviesos kardais ir sunkvežimiais paprasčiausiai todėl, kad tėvai – arba kiti socialiai ar kultūriniai veiksniai – skatina juos taip elgtis. Tikinama, kad jeigu mūsų sąmonė būtų ugdoma tinkamai, o kultūra – pakankamai apšviesta, galėtume atsikratyti šių kultūrinių reliktų ir mūsų sūnūs iš tikrųjų norėtų žaisti lėlėmis.

Kai 1980-aisiais Pensilvanijos universitete gyniausi psichologijos disertaciją, buvau mokomas, jog dvimečiai renkasi žaisti ne lėlėmis, o sunkvežimiais todėl, kad berniukų elgesį lemia silogizmas, vadinamas socialinės lyties schema (angl. gender schema): 1) Aš esu berniukas; 2) Berniukams dera žaisti sunkvežimiais, o ne lėlėmis; 3) Taigi aš žaisiu sunkvežimiais, o ne lėlėmis.

Ši teorija turi kelias dideles problemas – didžiausia yra ta, kad jai prieštarauja faktai. Kai vaikų psichologė Lisa Serbin su kolegomis tyrinėjo mažametes mergaites ir berniukus, priėjo išvados, kad maži vaikai – ypač berniukai – mažai supranta, kuriai lyčiai prie priklauso. Vaikai iki dviejų metų amžiaus vos dažniau teisingai priskiria sau ar kitiems vaikams tinkamą lytį.

Nepaisant to, L. Serbin grupė nustatė, kad tokio amžiaus vaikų – ypač berniukų – žaislų preferencijos yra gana tvirtos. Kai tyrėjai siūlė berniukams sunkvežimius ir lėles, dauguma berniukų rinkosi sunkvežimius. Tikint minėta socialinės lyties schema, tai turėtų stebinti, nes 18 mėnesių mergaitės geriau nei berniukai gebėjo sau ir kitiems vaikams priskirti lytį. Jeigu socialinės lyties schema yra teisinga, mergaitės turėtų turėti stipresnes preferencijas lyčiai būdingiems žaislams, nes būdamos tokio amžiaus jos geriau suvokia, kad yra mergaitės. Bet realybė priešinga.

Jeigu turite grynai berniukišką (angl. all-boy) sūnų, jūsų darbas yra užauginti jį ne mergaite ar belyčiu, bet džentelmenu ir mokytu žmogumi: stipraus proto, kūno ir dvasios vyru, kuris tą stiprybę naudos padėdamas kitiems.

Kita mokslininkų grupė, kuriai vadovavo vaikų psichologė Anne Campbell, tyrė kūdikius nuo 9 mėnesių amžiaus ir gavo panašius rezultatus. Devynių mėnesių amžiaus berniukai aiškiai rinkosi tokius berniukiškus žaislus kaip kamuoliai, traukiniai ir mašinos. Tokio paties amžiaus mergaitės rinkosi mergaitiškus žaislus: lėles ir vežimėlius, nors mergaičių preferencijos (vėl) buvo ne tokios stiprios kaip berniukų. A. Campbell tyrimas ypač šokiruoja, nes aiškiai parodė, jog devynių mėnesių amžiaus vaikai nenutuokia, kokiai lyčiai jie priklauso. Tiek berniukai, tiek mergaitės pademonstravo lyčiai būdingus žaislų pasirinkimus gerokai anksčiau nei suprato savo lytį. Dr. A. Campbell priėjo mandagios išvados, jog „kognityvinių kintamųjų poveikis gali būti pervertintas“. Kitais žodžiais tariant, dauguma 18 mėnesių amžiaus berniukų renkasi žaisti sunkvežimiais ne dėl žinojimo, jog turėtų juos rinktis. Jie renkasi sunkvežimius, nes mieliau žaistų sunkvežimiais.

Galite prieštarauti: „Žinau berniukų, kurie labiau mėgsta žaisti lėlėmis, o ne sunkvežimiais“. Iš tikrųjų, aš irgi žinau keletą tokių berniukų. Tokiems berniukams paskyriau visą skyrių savo knygoje Why Gender Matters. Dabar turime įtikinamų įrodymų, kad šie berniukai skiriasi nuo lyčių standarto ne tuo, kad turi labiau apsišvietusius tėvus (kurie jiems anksti davė lėlių), bet dėl genetinių priežasčių, kurios iš esmės feminizuoja berniukus. Beje, šie berniukai neprivalo būti homoseksualūs.

Lytiškumas yra sudėtingas. Bet tai nereiškia, kad jis nesvarbus. Jis svarbus. Ir didžioji dalis to, ką laiko dvasia moko, kad esame išmokomi, iš tikrųjų yra įsišakniję mumyse.

Kai kurie iš jūsų klausiate, kokia žala yra padaroma, kai tėvai iš berniuko paima ginklą ir vietoje jo duoda mielą lėlę. Kaip daugiau nei ketvirtį amžiaus klinikinės patirties turintis šeimos gydytojas matau didelės žalos potencialą. Tėvai turėtų komunikuoti meilę vaikams: ne kažkokiems idealizuotiems vaikams, bet realiam sūnui ar dukrai, kuriuos augina.

Berniukas, kurį pažįstu, norėjo su mama pažaisti šviesos kardais. Ji atsisakė ir vėliau man sakė: „Nenorėjau toleruoti smurto“. Ji pasakė sūnui padėti kardą ir vietoje to pasiūlė jam parodyti, kaip žaisti lėlėmis. Penkiametis apsiverkė, nubėgo į miegamąjį ir užtrenkė duris.

Jeigu sūnui sakote „Aš tave myliu, bet nenoriu žaisti šviesos kardu. Norėčiau, kad vietoje to žaistum lėlėmis“, jūsų sūnus girdi tai: „Aš galiu sakyti, kad myliu tave, tačiau iš tikrųjų myliu ne tave, bet kažkokį idealizuotą berniuką, kuris džiugiai žais lėlėmis, ne kardais. Kitaip tariant, visiškai kitokį berniuką nei tu“. Dėl to gali užaugti paauglys, kurio mėgstamiausia veikla bus užsidaryti miegamajame ir žaidžiant video žaidimus mėgautis testosterono varomomis fantazijomis apie masines žudynes.

2005 metais išleistame pirmajame knygos Why Gender Matters leidime citavau Romos poetą Horacijų: „Galite šakėmis išvaryti prigimtį, bet ji sugrįš“ (lot. Naturam expellas furca, tamen usque recurret). Vedantieji The New York Times ir akademinio pasaulio balsai gali sakyti, kad tėvai turėtų atimti iš berniukų žaislinius ginklus ir vietoje to reikalauti jų žaisti lėlėmis, bet jie neteisūs. Jei turite grynai berniukišką sūnų, jūsų darbas yra užauginti jį ne mergaite ar belyčiu, bet džentelmenu ir mokytu žmogumi. Tai niekada nebuvo lengvas darbas. Šiandien tai padaryti dar sunkiau, kadangi daug mokslininkų yra pasirengę pasmerkti tėvus, kurie stengiasi tai padaryti. Bet turite pamėginti. Ir tai įmanoma pasiekti.

Versta pagal Of boys and toys

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

...       2018-06-12 21:45

Dabar tokie laikai,kad butina nuo kudikystes vaikui pastoviai kartoti,kad tu mano sunus,tu mazas berniukas,arba atvirksciai.Vaikas nuo kudikystes turi is artimuju girdeti,kas jis yra,kad pradejes lankyti darzeli nesulauktu priesingos lyties brukimo.(CIA TOKIA NUOMONE.)Reikalingas pastovus bendravimas su savo SUNELIU,AR DUKRELE,o kitaip atsiras,kas juos “apsvies”.

Leonard Sax, MD, Ph.D.       2018-06-12 14:08

Ar nreikėtų paminėti ir kieno mintis skaitome?

Jules       2018-06-12 9:47

Turėtų duoti paveiksliukų, skulptūrėlių, statulėlių kaip lėlių iš Mokslinės Oligarchijos istorijos - iš Naujosios pasaulio tvarkos su Pasaulinės vyriausybės muliažais.


Rekomenduojame

Kaune teisiamas 13 vaikų nuskriaudęs pedofilas – aukos būdavo apsvaiginamos

Vytautas Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas?

Vytautas Landsbergis. Dar apie sukilimą

Algimantas Rusteika. Jūsų dėmesiui – naujas, valstybės lėšomis statomas spektaklis

Algimantas Zolubas. Aktualūs pašto vokai

Italijos vidaus reikalų ministras nori „sugriauti“ Briuselį ir lygina jį su Berlyno siena

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.