Ar gerbiamas žemės savininkas nepriklausomoje Lietuvoje?

Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 17 d. 13:33

0     

    

Ar gerbiamas žemės savininkas nepriklausomoje Lietuvoje?

Tokiu pavadinimu šį savaitgalį Šiauliuose vyko respublikinė žemės savininkų konferencija. Nuomonės pasiskirstė labai tradiciškai – renginyje kalbėję politikai ir valstybės tarnautojai teigė, kad žemės savininkai Lietuvoje mažne dievinami, o ūkininkai, miškų ir žemės savininkų interesus ginančių organizacijų atstovai savo kalbose neslėpė esą pastumdėlių vietoje.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pranešime tema „Medžioklės plotai ir su jais susijusios problemos: santykiai tarp žemės savininkų ir medžiotojų būrelio narių“ teigė, kad Lietuvą ištiko vertybių krizė, nes per visą Nepriklausomybės laikotarpį yra ribojamos privačios nuosavybės teisės. Pasisakantysis priminė, – praėjo aštuoneri metai, kai LR Konstitucinis teismas pripažino, kad medžioklės įstatymas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau jokių pokyčių. Salėje pasigirdo replika, kad reikėtų pasiųsti Seiman 240 policininkų. Gal tuomet aukščiausioji šalies valdžia pripažintų, kad nuosavybė yra šventa. „Žmonės emiguoja ne todėl, kad neturi ko valgyti. Nepagarba žmogui bei jo turtui varo iš Lietuvos“, –įsitikinęs A. Gaižutis. Dar šiurpiau, esą valdžia nepripažįsta Civilinio kodekso: jeigu žemės ar miškų savininkai uždraudžia medžiotojų būrelio nariams medžioti savo nuosavybėje, tai tiems asmenims… nekompensuojami žvėrių padaryti nuostoliai. Pasirodo sovietinė „diedovščina“, kai medžiotojai senbuviai, kartais net buvusios sovietinės nomenklatūros bosai ar jų ainiai, neįsileidžia savininkų medžioti savo pačių žemėse, gaji net Nepriklausomoje Lietuvoje. Privačios nuosavybės turėtojas tarsi gali pagal įstatymus disponuoti savo nuosavybe, tačiau niekas nedraudžia viršesniems ponams visaip trukdyti realiems medžioklės plotų savininkams. „Reikia nusiimti juodus arogancijos akinius ir paisyti Lisabonos sutarties, kuri garantuoja privačios nuosavybės apsaugą,“ – įsitikinęs Algis Gaižutis.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas sakėsi esąs komisijoje, kuri nustato medžioklės plotų vienetus. Pasak jo, miškų urėdijos nenori, kad tikrieji miškų ir žemių savininkai savo nuosavybėje steigtų vadinamuosius medžioklės ploto vienetus. Aštrinami savininkų ir medžiotojų santykiai. Laukinių žvėrių padarytų nuostolių atlyginimas stringa, o abejingieji valdžios žvėrys negina privačios nuosavybės. Šiaulių rajono ūkininkas Petras Barista pasipiktinęs, kad žemės savininkas nebe savininkas. Viskas, kas po žeme – valstybės, o kas ant žemės – medžiotojų. „Sovietinių laikų voratinklis – medžiotojai“, savivaliauja, o kai žemės ar miško savininkas šaukiasi teisininkų pagalbos, tai, anot P. Baristos, ne vienas yra pasakęs, kad „NEPRIVALO paisyti Konstitucijos…“ Draudimo kompanijos nedraudžia nuo žvėrių padarytos žalos, todėl galima pamanyti, kad ūkininkai augina produkciją žvėrims. Racionalų sprendimą pasiūlė Petras Barista – „sunaikinti senuosius medžiotojų būrelius. Tegul jų nariai stoja į žemės bei miškų savininkų suformuotus darinius“. Kol kas toleruojama sovietinė tradicija – medžiotojai važiuoja per ūkininkų laukus, šeria žvėris, kur nori.

Algirdas Baikauskas – Šiaulių rajono medžiotojų būrelio pirmininkas neveidmainiavo. Jis pripažino, kad 45–50 metų „tęstinumo būdu medžiotojai turi plotus“. Žodžiu, okupacinio laikotarpio tradicijos klęsti, nors, atkūrus Nepriklausomybę, pasikeitė nuosavybės forma, tačiau nomenklatūrinis „papratimas – antras prigimimas“. A. Baikauskas pripažino, kad tiek medžiotojų, tiek savininkų tikslai vienodi, todėl kartais leidžiama „žemės savininkui pasistatyti medžioklės bokštelį. Beje, A. Baikauskas susirinkusiems pristatė naujadarą – „medžiotojų visuomenė“, nors gal tiksliau derėtų sakyti – privilegijuotųjų luomas.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris pranešime tema „Nuosavybės teisių atkūrimo padėtis ir problemos Lietuvoje po 20-ties Nepriklausomybės metų“ pripažino, kad „nuosavybę reikia ginti nuo valstybės įsikišimo“, nes „žemės nuosavybės teisių atkūrimas labiausiai nepavykęs LR projektas“. Po ilgamečio komunistinio teroro derėjo operatyviai atstatyti teisingumą. Žmonės buvo „išbuožinti“ per vieną naktį, o grąžinti nukentėjusiems nekilnojamąjį turtą greit ketvirčio amžiaus nepakaks… Be to, restitucijos procesą labai suvėlė besikeičiančios kompensavimo formos – tai natūra, tai piniginės kompensacijos, tai vertybiniai popieriai, tai atlygis mišku… „Naikinamas savininkas, diskredituojamas restitucijos aktas, keliami žemės mokesčiai, ribojamos savininkų teisės parduoti žemę savo nuožiūra“, – tai tik maža dalis K. Mozerio įvardytų problemų. Politinio palaikymo pasisakiusysis nesitiki, bet mano, kad tik vienybė ir organizuotumas gali priversti gerbti žemės savininkus Lietuvoje.

„Dabar jūs, žemės savininkai, ATSIIMSIT, kad susigrąžinot nuosavybę“, – prisipažino vienoje valdžios intitucijoje girdėjęs tokį grasinimą Evaldas Danilovas, aktyviai ginantis Saulės krašto žemės savininkų interesus, diskutuojantis su valdžiažmogiais dėl nuo kitų metų įsigaliosiančių naujų žemės mokesčių. Apie šias naujoves konferencijoje kalbėjo LR Žemės ūkio ministerijos žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Iki šiol žemės mokestis mūsų valstybėje buvo skaičiuojamas pagal 1992 metų metodiką. Nuo kitų metų sausio 1-osios žemės vertė nustatoma pagal vidutinę rinkos vertę ir savivaldybėms deleguojama teisė nustatyti mokestį nuo 0,1% iki 4%. Susirinkusiems ėmus kritikuoti naująjį Žemės mokesčio įstatymą, valstybės tarnautojas klausė: kur visi prieštaraujantys buvo anksčiau. ŽŪM atstovas Edvardas Raugalas „pademonstravo nuovokumą“ bei informavo, kad visuomenė dalyvavo rengiant šio įstatymo projektą, nes darbo grupėje buvo ... savivaldybių asociacijos atstovai…

Konferencijos veikla domėjosi Šiaulių rajono savivaldybės atstovai, LR Seimo nariai Kazys Starkevičius bei Arvydas Mockus.

Tardamas baigiamąjį žodį, Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius supažindino susirinkusius su pasiūlymais „Dėl naujos LR žemės mokesčio įstatymo redakcijos“.

MORALAS TOKS: Jei esi abejingas, žmogau, jei negini savo interesų, vargas tau. Kokią valdžią beišsirinktum, jei jos stropiai „neganysi“, galėsi tik guostis, kaip sename animaciniame filmuke: „Drakonas žuvo. Drakonas – gyvas“.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.