Apie piliečius ir valdžią Grūto paunksmėje

Tiesos.lt siūlo   2013 m. gegužės 27 d. 22:28

0     

    

Apie piliečius ir valdžią Grūto paunksmėje

Tiesos.lt skaitytojams siūlome dvi „Druskonio“ publikacijas apie Sąjūdžio 25-mečiui paminėti skirtą susitikimą su druskininkiečiais „Sąjūdžio idėjos ir patirtys: kas lieka svarbu šiandien?“.

Kaip išgydyti valdžią nuo savivalės?

Balandžio 30-ąją sveikatingumo centre SPA Vilnius SANA vyko vieša diskusija „Piliečiai ir valdžia: kaip susikalbėti?“, kurioje dalyvavo kultūros istorikas, visuomenininkas Darius Kuolys, Seimo narys Naglis Puteikis, skulptorius Antanas Balkė, Druskininkų savivaldybės tarybos nariai Juozas Šarkus, Donatas Mizaras, Juozas Kudarauskas, kalbininkė, Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė. Diskutuota buvo apie ribas, kurių mes negalim leisti valdžiai peržengti, apie tai, kad politinis elitas Lietuvoje vis dar neturi demokratijos instinktų, o demokratija, piliečių teisės, laisvės ir reali savivalda nebėra vertybė, kaip buvo Sąjūdžio laikais.

Valdymo stilius – kaip kompartijos laikais

Kalbėta buvo ir apie būdus priešintis valdžios savivalei, pastangas diegti civilizuotesnes demokratines normas į valdžios ir piliečių santykius, kurti Lietuvoje pilietinį lauką, kuriame būtų galima keistis informacija, vienas kitą palaikyti, informuoti ir protestuoti prieš valdžios savivalės veiksmus, kurie neturėtų būti toleruojami demokratinėje visuomenėje. Pagrindinė šios diskusijos ašis buvo Druskininkų valdžios fenomenas – kerštu ir bauginimais primetamos vienvaldystės sąlygos, neapykanta kitaip mąstantiems, noras susidoroti su nelogiškus valdžios sprendimus kritikuojančiu verslu ir nepriklausoma žiniasklaida.

„Druskininkų valdžios elgsena, kai nuo savo žmonių užsitveriama stiklinėmis durimis ir apsaugos vyrais, kai demonstratyviai rodoma galia ir paskelbiamas karas visiems, kas drįsta suabejoti jos neklystamumu, – toks valdymo stilius yra tipiškas anų kompartijos laikų modelis. Kadangi Druskininkuose niekada nebuvo tvirtos opozicijos, viskas ir išsivystė iki tokio lygio, – pripažino Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus. – Valdžia kalba apie kažkokius klestėjimus, o žmonės gyvena skurde. Socialines pašalpas gauna 65 proc. Druskininkų gyventojų. Bedarbystė – viena didžiausių Lietuvoje. Jei žiūrėsime atlyginimų statistiką, pasigirti tikrai negalim. Šilumos kaina Druskininkuose –viena didžiausių Lietuvoje.

Tai ir kyla klausimas – kas padaryta žmogui, kuris čia gyvena? O ne tik tam, kuris čia atvažiuoja. Savivaldybės biudžetas pirmąjį šių metų ketvirtį tesurinktas vos 85 proc., gyventojų mažėja, vietinio verslo plėtra merdi, todėl ir mokesčiai nesurenkami. Situacija su viešaisiais miesto finansais labai sudėtinga. Biudžetinių įstaigų darbuotojai negauna laiku algų. Ir užuot taupiusi lėšas, R.Malinausko komanda drįsta biudžeto pinigus švaistyti savo propagandiniam leidiniui! Tarybos posėdžiuose pasistato po du sargybinius, už apsaugą mėto mokesčių mokėtojų pinigus. Nuo ko ta mūsų valdžia saugosi – kelių žurnalistų, mūsų, keturių opozicijos narių? Žinoma, yra padaryta ir gerų dalykų Druskininkuose, mes nesakom, kad čia viskas blogai, bet akcentuojame, kad Druskininkuose įsišaknijęs autokratizmas peržengė visas sveiko proto ribas“.

Kur darbo vietos?

„Myliu Druskininkus, todėl ir ėjau į politiką, būdamas jaunas, kad miestą padarytume dar geresnį, dar gražesnį. Deja, kitų partijų pagalbos R.Malinausko kompanijai nereikia. Meras deklaruoja, kad į Druskininkus investuota apie 1 milijardas litų. Nepamiršiu dabartinio mūsų premjero A.Butkevičiaus žodžių, kad milijardas sukuria 20 tūkstančių darbo vietų. Druskininkuose, jei jau tiek įdėta, kiekvienas druskininkietis turėtų turėti darbą, gyventi gražiai, be problemų. Tačiau to nėra. Ir kai kalbama apie valdžios tarnavimą žmonėms, iš tikrųjų to tarnavimo nėra, – pripažino ir savivaldybės tarybos narys Donatas Mizaras. – Žmonės per mažai reikalauja iš valdžios. Didelė problema, manau, yra žmonių vienybėje. Labai norėtųsi, kad žmonės būtų pilietiški ir aktyvesni“.

Į Druskininkų valdžios nemalonę pakliuvęs verslas ignoruojamas, su juo nesiskaitoma, kuriamos dirbtinės kliūtys ir absurdiškos intrigos. Ką reiškia būti įtrauktam į vadinamuosius R.Malinausko priešų sąrašus, įsitikino ir vieno didžiausių Druskininkuose sveikatingumo centrų SPA Vilnius SANA savininkas Valdas Trinkūnas. „Į šią įstaigą, kurioje buvo nemokėti atlyginimai 8 mėnesius, mes su bankų pagalba įdėjome apie 46 mln. litų. Mokame darbuotojams didžiausius atlyginimus Lietuvoje pagal mūsų paslaugų sektorių. Pernai vidutinis atlyginimas SPA Vilnius SANA, kuriame dirba 260 žmonių, siekė 2 tūkst. 680 litų, kai šalies viešbučių, spa ir visų kitų apgyvendinimo įstaigų vidutinė alga tebuvo apie 1 tūkst. 300 litų. Kadangi mūsų nuomonė skiriasi nuo savivaldybės pozicijos, mes jau nesame nei patys geriausi, nei vieni iš geresnių, nors prieš porą metų lyg ir buvome tokie, valdžia teikdavo įvairius apdovanojimus, diplomus, kartais pakviesdavo ir į kokį nors renginį, – Druskininkų valdžios požiūriu į verslą dalijosi V.Trinkūnas. – Dabar kurorto valdžiai mes tartum neegzistuojame. Tokio demonstratyvaus ignoravimo priežastis – prieš kelis metus viešai paskelbta abejonė dėl vieno valdžios sprendimo naudos. Tik tiek. Viešai pasakėme, kad kurortinės rinkliavos mokestis nėra geriausias kelias surinkti pinigus. Kur kas geresnis būdas yra darbo vietų kūrimas, atlyginimų kėlimas, – per tai galima gauti kur kas didesnes biudžeto įplaukas. Ir dėl šios pozicijos tapome valdžios rūmų priešais“.

„Jei leisim užlipti ant galvų, gali visko būti“

„Situacija nėra normali. Ir tokios atmosferos senokai neteko patirti, kai žmonės iš tikrųjų bijo. Man baisu, kai druskininkiečiai vienas su kitu kalba kaip sovietmečiu, kai visi šventėm Kalėdas, kitas šventes, – dėl viso pikto užsitraukę užuolaidėles. Tie laikai grįžta. Kai svečiai, atvažiavę į Druskininkus dviem dienoms, pagiria: „Gražiai tvarkotės“, žinoma, aš linguoju galva pritardamas, bet jei pažįstamas tai sako, aš jo paklausiu, kada paskutinį kartą jis buvo Minske? Ten lankiausi prieš 8 mėnesius. Man susidarė įspūdis, kad ten dar gražiau – gatvės sutvarkytos, namai nudažyti, visur gražu, tvarkinga, vyksta statybos. Bet žmonės ten gyvena nuolatinėje įtampoje, baimėje, atviro režimo sąlygomis. Atvažiuoja iki Lietuvos sienos žiguliuku, jį čia palieka, persėda į džipą ir važinėja patogiai po Europą...

Anksčiau galvojau, kad druskininkiečių kalbos apie baimę dėl valdžios keršto – atsitiktinumai. Bet kai vienas žmogus, su kuriuo rašėm raštą savivaldybei dėl kurortinės rinkliavos, prisipažino negalintis pasirašyti, nes jo vaikas tais metais turėjo baigti vidurinę mokyklą, sakydamas „Aš žinau, ką tai reiškia. Tos rankos labai ilgos“, mane tada apėmė siaubas, – buvo atviras V.Trinkūnas. – Negalėjau įsivaizduoti tokio dalyko, ir dabar dar sunkiai įsivaizduoju, kad taip gali būti Lietuvoje, tiek metų praėjus nuo nepriklausomybės atkūrimo! Nežinau, gal mes esame iš prigimties bailoki, ne visi drįstam pasakyti tiesos. Bet kito kelio nėra. Jeigu leisim užlipti ant mūsų galvų, gali visko būti. Dar gerai, kad galim garsiai kalbėti. Nemanau, kad čia viskas taip ir bus amžinai, nes visi autokratiniai režimai anksčiau ar vėliau žūna“.

Valdžiai darbo vietų nereikia?

„Ar jūs girdėjote, kad valdžia viešai dėkotų verslui už sukurtas darbo vietas, už mokamus gerus atlyginimus vietiniams žmonėms, už priimamus poilsiautojus, kurie atvažiavę čia palieka kiekvieną dieną po 300 litų? Mes su „Eglės“ sanatorijos direktoriumi R.Domarku prieš kelis metus lankėmės savivaldybėje, diskutavome, tuomet dar tikėdami, kad Druskininkų valdžia nori, jog būtų pigesnė šiluma, kuriamos naujos darbo vietos, remiamos iniciatyvos. Štai ką mes išgirdome savivaldybėje: „Su jūsų tom darbo vietom ir su jumis tik daugiau problemų. Mes parašom raštą Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, ir kiek reikia tų pašalpų, tiek mes gaunam“. Tokia oficiali pozicija buvo išsakyta mums, verslininkams, kurie rūpinasi, kad būtų tos darbo vietos, kad žmonės uždirbtų. Yra toks posakis – jėga pripažįsta tik jėgą. Jei mes sėdėsim ir nieko nesakysim, nieks mūsų ir nelaikys už rimtą konkurentą, – pripažino V.Trinkūnas. – Kartais kyla noras pagalvoti – galbūt laikas nusispjauti į tą nenormalią situaciją ir važiuoti. Duonai juk užteks. Bet kai pagalvoji – gaila tų žmonių.

Tie dzūkai – geri žmonės, kaip jie gali šitai pakęsti? Nežinau, jei žemaičius valdžia šitaip niekintų ir išnaudotų, tai su šakėm, vantom ar su šluotom į gatves išeitų. O dzūkai – jie geri, nulenkia nugarą, gauna per veidą ir sutinka. Pavyzdžių apstu. Druskininkų sveikatingumo įstaigų asociacijai, kuriai aš vadovauju, visą laiką priklausė būrys garbingų žmonių – kai R.Malinausko valdžia mus pavertė savo „priešais“, jie išėjo. Sako, suprask, niekur nenorim iš čia išvažiuoti, norim darbą turėti. Likom trise.

Tikiu, kad pokyčiai prasidės ir Druskininkuose. Nors didelė dalis mūsų bendruomenės vienokiu ar kitokiu būdu yra priklausoma nuo vietinių institucijų – švietimas, medicina, akvaparkai, visos kitos institucijos, sudarantys apie 70 proc. darbo vietų, yra tiesiogiai arba labai artimai susiję su vietos valdžia, tačiau ten irgi dirba mąstantys žmonės, puikiai suprantantys, kas čia vyksta iš tikrųjų“.

Išrinktieji turi juodąsias erdves

„Pats amoraliausias valdžios elgesys, kai ji ima mus šmeižti vienas kitam mus pjudydami. Jeigu mes valdžios nepriversim įgyti demokratinės elgsenos, būsim valdiniai. Yra ribos, kurių mes negalim leisti valdžiai peržengti. Valdžia negali mūsų niekinti, – V.Trinkūnui antrino Darius Kuolys. – Viena moteris nustebo, kodėl šioje diskusijoje nėra valdžios? Mes panašias diskusijas organizavom prieš Seimo rinkimus. Kvietėme ir Druskininkų vicemerę K.Miškinienę, ir pagrindinį jos oponentą prieš antrąjį rinkimų turą Vaidą Šalaševičių. Susitikimas tuomet vyko taip pat šiose patalpose. Skambinam vicemerei – išgirstam klausimą, kur tai vyks. Sakom – čia, SPA Vilnius SANA. K.Miškinienės atsakymas – „Į tokią erdvę aš neinu“. Tai yra valdžios žmogus, kuris negali sakyti, kad „Druskininkuose yra juodųjų erdvių, kur aš nekelsiu kojos“. Ji yra išrinkta druskininkiečių, ji negali šitaip elgtis. Ar mes jai leisim šitaip elgtis? Žinoma, neturim leisti. Čia ir yra esminis klausimas: ar mes turime pataikauti ir sakyti: „Kaip ponui patogiau, kaip mums dar susiriesti, kad ponas teiktųsi mus išgirsti“? Ar mes vis dėlto atsistojame ant dviejų kojų ir tariame aiškiai, kad norime lygiaverčio dialogo?“.

„Klausantis diskusijos dalyvių, mintyse surezgiau du laiškus. Pirmas: Lietuvos socialdemokratų skyrių pirmininkams. Gerbiami socialdemokratai, mes, pabuvę ekskursijoje Druskininkuose ir susipažinę su Europos Sąjungoje negirdėta politinio valdymo forma, kai žurnalistai neįleidžiami į salę, o opozicija nešaukiama į Tarybos posėdžius, siūlome jums rinkti merą R.Malinauską LSDP partijos pirmininku, nes jis labai puikiai atlieka betonavimo ir kitus statybos darbus, ir tokiu būdu pakels Lietuvą iš demokratinės duobės į kitas statybines aukštumas“, – juodo humoro doze diskusiją pagyvino Seimo narys Naglis Puteikis. – Antras laiškas. Skelbimas laikraštyje. Jungtinis demokratinis judėjimas kviečia klaipėdiečius į Druskininkus. Programoje – vandens parkas, sniego arena, o trečias sustojimas – Grūto parkas II. Eisim į savivaldybę, ten gausime lazdų nuo apsaugos, kai pareikšime, kad norim pamatyti savivaldybės tarybos posėdį“.

Atsitieskime vardan vaikų ir Lietuvos ateities

„Stebėjau, kaip keitėsi mano draugai, kolegos, su kuriais daug metų dirbom savivaldybės administracijoje. Kaip jie pradėjo atsisakyti savo nuomonės, savo pozicijos, kad tiktai viskas vyktų taip, kaip reikia, kad nekiltų jokių problemų, – pasakojo už savo kritinę nuomonę ir tvirtą poziciją iš darbo savivaldybėje atleistas buvęs Druskininkų vyr. dailininkas, skulptorius Antanas Balkė. – Man buvo labai keistas tas absoliutus pataikavimas, to vieno žmogaus aukštinimas. Toks susitaikymas su aplinka buvo tik tarybiniais laikais, kai žmogus norėjo posto, kai stojo į partiją. Bet dabar, praėjus šitiek metų, negi žmonės savo orumą gali taip žemai padėti dėl elementarios darbo vietos ir uždarbio? Stebėjau to žmogaus politinį brendimą ir ėjimą autokratijos link.

Paskutiniais metais susiformavo sistema, kai autokratinis valdymas tapo tarsi efektyvus: visi, kurie prieštarauja, čia pat nubaudžiami, išmetami, išvalomi. Kiti mato, kaip elgiamasi su tais, kurie nesutinka. Žodžiu, pamoka visiems. Ta sistema pagavo pagreitį, ir mes Druskininkuose jau turim tam tikrą beviltiškumą. Bendruomenė gal ir nelabai žino visų dalykų. Kai kurie liaupsina tuos piniginius ES lėšų įsisavinimo faktus. Taip, jie yra, bet pinigai turi turėti rezultatą – naujas darbo vietas, gerus atlyginimus, socialinę gerovę. O ką mes turime? Gėrimės gėlynais ir naujais šaligatviais. Betgi valdžia ir privalo tvarkyti miesto viešą aplinką, juk visų valdžių priedermė tai daryti. Kodėl už tai reikia iškart kelti į padanges? Situacija Druskininkų valdžioje iš tiesų pasiekusi tokį lygmenį, kai bendruomenė turėtų labai stipriai sunerimti ir kiekvienas prisidėti prie demokratijos palaikymo“.

„Mes turim daug argumentų šiandien atsitiesti. Ir dėl savo vaikų, ir dėl Lietuvos ateities“, – padėkojęs druskininkiečiams už drąsą ir atvirumą, šviesia mintimi diskusijas užbaigė Darius Kuolys.

* * *

Naglis Puteikis: „Meras privalo būti žmonių tarnas, o ne atvirkščiai“

Seimo narys, konservatorius Naglis Puteikis apie R.Malinausko kunigaikštyste tapusius Druskininkus: „Šita sistema veikia todėl, kad jūs ir mes nepiešėm žodžio „Begėdis“ arba „Tiesa“, bijome kariauti su tokiais apsvaigusiais nuo valdžios ir pinigų veikėjais ir nepalaikome vieni kitų“.

Prieš dvi savaites kurorte viešėjęs N.Puteikis, susitikęs su vietiniais žmonėmis ir kviesdamas juos busti pilietinėms iniciatyvoms, prisipažino: vakarietiška demokratija reikalauja nuolatinės priežiūros. „Kada jūsų meras dar prieš aštuonerius metus vykdė savavales statybas kurorto senamiestyje, Turistų gatvėje, nė viena politinė partija nepadarė prie jo namų piketo ar mitingo prie savivaldybės. Rezultatas – Vyriausiasis administracinis teismas tuomet priėmė „genialų“ sprendimą: „Taip, pažeidimų yra, taip – statybos savavalės, bet ką jau čia dabar padarysi“, – stebėjosi Seimo narys. – Todėl klausiu visų ir pats savęs: kodėl tada, 2005-aisiais, nesusirinkote ir nenupiešėte žodžio „Begėdis“? Taip ir prisiauginom visoje Lietuvoje tokių politinių veikėjų. Patys ir užsiauginom tokią valdžią“.

Prisimindamas žiniasklaidoje aprašytus kurorto renginius – R.Malinausko viešus vakarėlius demonstratyviam jėgos struktūrų apsupty, garbiausių svečių kėdėse sėdint buvusiam STT vadui Ž.Pacevičiui bei apskrities policijos bosams, N.Puteikis nevyniojo žodžių į vatą: „Išauga Lietuvoje toks pseudo elitas. Na, jūsų meras šia prasme tobulesnis, jis atsiveda į vakarėlį kaip svadebnyj general, atsiprašau už rusišką žodį, nusifotografuoja su buvusiu STT vadovu ir akivaizdžiai visai Lietuvai rodo, kas bus, jei kartais kas nors suabejos genialiais jūsų savivaldybės valdžios sprendimais. Ir dar šitas buvęs STT vadovas drįsta prie manęs Seime prieiti ir sakyti: „Kalbėjai per televiziją, kad aš čia linksminuosi su Malinausku“. Atsakiau jam: „Kalbėjau. O ką – nesilinksminot?“. „Aš tave į teismą paduosiu“. Sakau: „Labai lauksiu. O kaip jums atrodytų toks vaizdelis Amerikoje: FTB vadovas kartu vakarėlyje su kongresmenu? Kuo baigtųsi abiem? Vieną – iš Kongreso, kitą – iš FTB vadovų. O tamsta man aiškinat, kad yra normalu jums važinėti pas vieną merą, sėdėti jo vakarėliuose ir fotkintis laikraščiams bei žurnalams?“. Išraudo ir nuėjo į šoną. Na, jei išraudo, vadinasi, vakarietiškos demokratijos kertelės pas buvusį STT vadovą dar likę, o gal pagalvojo, kad bus per didelė garbė policijai eilinį kartą kautis viešose erdvėse“.

N.Puteikis druskininkiečius ragino pabusti iš miego: „Bet kokiu atveju šita sistema ir šita schema veikia todėl, kad jūs ir mes nepiešėm žodžio „Begėdis“ arba „Tiesa“, bijome kariauti su tokiais apsvaigusiais nuo valdžios ir pinigų veikėjais ir nepalaikome vieni kitų. Išvarykime tą baimę. Imkime pavyzdį iš Panevėžyje kuriamo visuomeninio judėjimo, kiekviename mieste darykime mažų organizacijų tinklą. Galim galvoti apie skirtingus dalykus, bet mąstyti vienodai apie tai, kad visi turi turėti teisę būti renkami, teisę kritikuoti. Tuos visus pasipūtėlius reikia apraminti mitingais ir piketais. Prieiti ir pradurti tuos balionus, kad tas jų pasipūtimas išeitų kaip oras“.

Seimo narys su druskininkiečiais buvo atviras – galima rimtai susirgti ir valdžia, šią diagnozę pagrindęs savo asmenine patirtimi. „Būdamas pakankamai jaunas, buvau paskirtas S.Šaltenio pavaduotoju – kultūros viceministru. Buvau labai išsigandęs, dėl to su visais bendravau, visus priiminėjau – muziejų, bibliotekų vadovus, stengiausi būti labai kultūringas ir paslaugus. Kadangi man sekėsi, ministras man delegavo vis daugiau funkcijų. Atėjo diena, kai aš galėjau nuspręsti, kiek milijonų atriekti vienam muziejui, kiek nuimti nuo kito kultūros objekto. Sakysim, 100 mln. litų buvo mano dispozicijoje. Žinoma, negali taip staiga iš vieno atimti, kažką turi jam gero padaryti. Ir staiga aš pradėjau manipuliuoti: padedi vienam, randi bendrą sutarimą su tuo, kuris kažkiek praranda. Visi pradėjo džiaugtis, gerbti, ir kas pradėjo su manim darytis? Aš pradėjau pūstis, kilti į orą, darytis ambicingas, piktas, kerštingas. Ir kuo daugiau milijonų valdžiau, tuo labiau negalėjau pakęsti kitos nuomonės. Mane sustabdė gyvenimas, – prisipažino N.Puteikis. – R.Malinauską irgi gyvenimas sustabdys. Kaip galima kariauti su menininkais, su skulptūra, su nepriklausoma žiniasklaida? Kaip galima pusę metų neatsakyti į raštus, žeminti kitą nuomonę turinčius žmones? Tai yra apsvaigimas valdžia. Tokia situacija labai primena sovietinių laikų animacinį filmą, kai berniukas nugalėjo drakoną, pamatė auksą ir pats tapo drakonu. Tai yra žmogiška. Vakarietiškoje demokratijoje tokie dalykai sureguliuojami per rinkimus, žiniasklaidą, kritiką. Kadangi vienmandatėje apygardoje esu laimėjęs du kartus, pasakysiu taip: bet kuris savivaldybės tarybos narys, bet kuris Seimo narys turi ištverti visokią kritiką, ir net keiksmus, rinkėjų pykčius, ir ašaras. Jis visa tai turi iškęsti, nes yra visų tos apygardos ar savivaldybės išrinktas atstovas. Jis turi nusileisti – meras turi nusileisti. Todėl, kad jis yra druskininkiečių tarnas, pabrėžiu – visų druskininkiečių: ir jį mylinčių, ir jo nemylinčių. Kitaip mūsų vakarietiškoje demokratijoje iš politikos lauko jį vieną dieną pašalins. Paminėsit mano žodį. Arba jis sutinka toks tapti, pasidaro nuolankus ir nusileidžia iš aukštybių, arba jį pašalins demokratija“.

„Druskonio“ inf.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Akcija dėl Lietuvos didvyrių Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atskleidė ypatingą, ilgai nepastebėtą reiškinį

Justas Mundeikis. Apie vaiko pinigus, politikų pažadus ir bunkančią visuomenę

Mitingo „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE“ rezoliucija

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.