Dienos aktualija, Geroji Naujiena, Tikėjimo persekiojimas

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 7 d. 7:47

6     

    

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

1986-ųjų vasario 5 dieną, prieš 34 metus, žuvo kun. Juozas Zdebskis – iškilus Katalikų bažnyčios kunigas, pogrindinės spaudos leidėjas, kovotojas už religijos laisvę, uolus misionierius ir mąstytojas, vienas iš pogrindinės kunigų seminarijos steigėjų, kartu su kitais keturiais kunigais 1978 metais sudaręs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbis.

Juozas Zdebskis gimė 1929 m. gegužės 10 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Naujienos k.– visai netoli Kalniškės miško, kuriame 1945 m. gegužės 16 d. vyko garsusis Lietuvos partizanų mūšis su sovietiniais okupantais. Dar besimokydamas Kalvarijos gimnazijoje jis subūrė pogrindinį katalikišką jaunimo būrelį ir jam vadovavo. 1948 m. įstojęs į Kauno kunigų seminariją, 1952 m. gavo kunigystės šventimus ir nuo 1953 m. kunigavo Šiluvos, Kauno, Šakių, Šlavantų ir kt. parapijose.

Itin rūpinosi jaunimo dvasiniu ugdymu: skaitė paskaitas, skatinančias domėtis filosofija ir religija, organizavo religinės literatūros spausdinimą, platino Lietuvoje nelegaliai perspausdintus užsienio lietuvių filosofų darbus. 1964 m. už vaikų katekizaciją suimtas, nuteistas metus kalėti. 1969 m. už SSRS Ministrų Tarybos pirmininkui parašytą pareiškimą dėl padėties Kauno kunigų seminarijoje ir kunigų trūkumo metams neteko teisės eiti kunigo pareigų. 1971 m. už vaikų katekizaciją vėl nuteisiamas metus kalėti.

Ypač didelį autoritetą kunigas J. Zdebskis turėjo tarp jaunimo. Kartu su bendraminčiais organizavo jaunimo, dalyvaujančio Eucharistijos bičiulių judėjime, stovyklas, žygius pėsčiomis į Šiluvą, Kryžių kalną, Vasario 16-osios minėjimus. Dvasininkas ragino jaunimą giedoti tuo metu uždraustą „Tautišką giesmę“, dainuodavo su jais patriotines dainas, vesdavosi juos ir ant piliakalnių. Tikėjimu besidomintiems inteligentams, kunigams ir seserims vienuolėms vedė slaptas rekolekcijas. Jo pastangomis buvo suorganizuota pogrindinė kunigų seminarija jaunuoliams, kuriems valdžia neleido studijuoti oficialiai veikusiojoje. Nors po poros metų seminarija iširo, valdžios monopolis rengiant dvasininkus, nors ir trumpam, buvo sugriautas.

Kunigą J. Zdebskį jaudino katalikų padėtis ir kitose Sovietų Sąjungos vietose. Kaip misionierius, jis aplankė Pavolgio vokiečius, Altajaus kraštą, Armėniją, Gruziją, Kazachstaną. Iš pradžių vienas, vėliau – su kitais kunigais ir vienuolėmis lankė lietuvius tremtinius bei politinius kalinius, o taip pat ir sovietinėje armijoje tarnaujančius kareivius. Neretai dėl vieno žmogaus nuvažiuodavo tūkstančius kilometrų. Jis sakydavo: „Kai aš iš meilės išeinu iš krantų, tai jau nebeturiu parapijos ribų. Visi – mano parapija, visi – mano.“ 

Be to, šiose kelionėse surinkta informacija buvo skelbiama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, prie kurios leidimo jis ir pats kuo galėdamas prisidėjo, net tapo savotišku „krikštatėviu“ – pagerbdami tuo metu įkalintą J. Zdebskį, bičiuliai pirmąjį Kronikos numerį išleido kovo 19-ąją – per Juozapines. Kadangi palaikė glaudžius ryšius su Sovietų Sąjungos disidentais Sergejumi Kovaliovu, Andrejumi Sacharovu, Tatjana Velikanova ir kitais, padėjusiais „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ persiųsti į užsienį, dažnai jam būdavo patikima viena svarbiausių užduočių – parengtą numerį saugiai nugabenti į Maskvą.

1978 m. drauge su kunigais Alfonsu Svarinsku, Sigitu Tamkevičiumi, Jonu Kaunecku ir Vincentu Vėlavičiumi J. Zdebskis įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), pasirašė daugumą jo dokumentų, adresuotų įvairioms tarptautinėms organizacijoms ir sovietų valdžios institucijoms. Represijomis sovietų valdžiai pavyko sustabdyti TTGKK darbą, tačiau kaip tik J. Zdebskio pastangomis nuo 1984 m. pradžios veiklą tęsė pogrindinis komitetas.

KGB aktyviai persekiojo J. Zdebskį: jo namuose vyko kratos, buvo sekami telefono pokalbiai. Jam persekioti buvo paskirta ar užverbuota 115 agentų! Norėdama jį sukompromituoti, KGB skleisdavo apie kunigą melagingas istorijas. 1980 m. panaudojus specialią cheminę priemonę (saugumiečiai chemikalais apipurškė automobilio sėdynes), dėl patirtų sužalojimų vos liko gyvas. Ne kartą bandyta pasikėsinti ir į jo gyvybę – vien bandymų sukelti avariją būta apie 20. Visos pastangos veltui. Dėl nepalaužiamo ir tiesaus būdo KGB dokumentuose kunigas buvo įvardijamas Akiplėšos slapyvardžiu.

Ir štai 1986 m. vasario 5 d. 14 val. 30 min. Šalčininkų r. kelyje Kalesninkai–Eišiškės, ties posūkiu į Valkininkus, susiduria automobilis „Žiguliai“ ir pienovežis GAZ-53, ir šįkart Akiplėša, važiavęs lengvuoju automobiliu, neišgyvena. Žūva ir du bendrakeleiviai, trečiasis, nors ir sunkiai sužalotas, lieka gyvas. Dar viena – itin drastiška (nevilties ženklas?) – „priemonė“, šįkart pasiekusi tikslą? Kelios iškalbingos detalės: pirmieji į įvykio vietą atskuba KGB darbuotojai, prie sumaitoto automobilio ilgą laiką neprileidžiami net milicijos pareigūnai, tą dieną nebeveikia ir Rudaminos klebonijos telefonas, apie nelaimę artimieji informuojami tik kitą dieną, vos pradėtas įvykio tyrimas nutraukiamas…

Apie kunigą, jo persekiojimą ir žūtį prirašyta nemažai straipsnių, knygų, 1997 m. sukurtas ir dokumentinis filmas „Mylėti artimą“. Jame kalbėjęs kun. Julius Sasnauskas atmetė nužudymo versiją, bet pripažino – tai nebuvo atsitiktinumas: „Turėtume suvokti, kad nebūna krikščionio gyvenime atsitiktinumų. Ir man visai nesvarbu, ar saugumas suorganizavo tą avariją (tuo aš, beje, visai netikiu). Saugumas iš tiesų kitaip jį sudorojo: per kunigus, per vienuoles paleisdami įvairiausius gandus ir apspjaudydami jį, atstumdami nuo žmonių. Jo išsižadėjo net tikinčiųjų teisių gynimo komitetas, pašalino jį iš savo narių. Bet viskas telpa į labai gražų paveikslą: krikščionis, einantis ant kryžiaus. Ir tada argi svarbu, kaip jis žuvo. Čia yra jo šventumas, nes ta jo meilė niekur kitur negalėjo nuvesti, tik po ratais. Niekur kitur! Ne į altorių, ne į Seimą ar prezidento kėdę, bet tik po ratais, tik į mirtį. Tai buvo labai nuoseklus gyvenimas, kuris šitaip baigėsi.“

Nors saugumiečiai darė viską, kad sutrukdytų žmonėms atvykti atsisveikinti su velioniu, nepaisant to, tūkstančiai žmonių plūdo į Rudaminą (Lazdijų raj.) – į paskutinę jo tarnystės vietą. Palydėti kunigo į paskutinę kelionę atvyko apie 100 kunigų, daug klierikų, vyskupai V. Sladkevičius ir J. Preikšas ir, žinoma, jo ugdytiniai.

Vienas jų – Robertas Grigas (anuomet dar pogrindinės kunigų seminarijos klierikas) – savo atsisveikinimo žodyje dar kartą priminė tai, kuo gyveno ir pats velionis: „Mes čia nestovėtume, nebūtume susirinkę, nebūtume išmokę mylėti absoliutaus skaistumo, blaivumo, grožio, ištikimybės tiesai, jeigu savo gyvenimo kelyje nebūtume sutikę kun. Juozo. Ne savo žmogiška, silpna galia, bet Švč. Sakramento galia jis mus patraukė prie Dievo, prie Tėvynės idealų. Kunige Juozai, tu dažnai mūsų bendravime pabrėždavai mintį, kad visa, ką Dievas į mūsų gyvenimą leidžia, leidžia iš didžiausios meilės mums, kad ir iš didžiausio blogio Jis moka išgauti didžiausią gėrį.”

Kun. J. Zdebskio palaidotas Rudaminos bažnyčios šventoriuje. Antkapiniame akmenyje iškalti šv. Pauliaus žodžiai: „Meilė niekada nesibaigia.“

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu Juozas Zdebskis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius), 2007 m. kovo 30 d. jam suteiktas laisvės kovų dalyvio statusas (po mirties).

* * *

Keletas kun. Juozo Zdebskio minčių iš dienoraščių:

„Apvaizdos veikime pralaimėjimai mums virsta laimėjimas, Jo ir mūsų. Taip būna su kiekvienu skausmu. Dabar jau žinau, kad svarbu – ne kad išteisintų, bet kad būtų daugiau laimės sieloms. Tik mūsų nežinioje pasirodo meilės jėga. Mus stebina, kodėl Viešpats paima mus nuo savo darbo, rodos, tokio svarbaus, kurį, rodos, tik aš galiu atlikti, kuris toks svarbus visuomenės gyvenimui. Kaip labai reikia, kad Viešpats primintų, jog mūsų darbas Dievui nereikalingas. Tai tik leidimas buvo mums būti dalyviais Dievo laimėjimuose. Neleisk pamiršti, kad viskas, ką mes sugebame, yra malonė, ir tai, ko nespėjau padaryti, nesugebėjau, yra meilės dovana. [...] Dievas sugeba išklausyti tobulesniais būdais nei mes sugebame prašyti.“

„Iš visos širdies meldžiu, kad jūsų gyvenime būtų kančios, o ypač pažeminimo, skausmo. Kitaip gyvenimas neturės prasmės. Tik kančia mus gydo ir apvalo. Kiekvieną dieną turime turėti ką paaukoti Dievui. Būtent per kančią mes galime labiausiai supanašėti su Kristumi.“

„Pereik per gyvenimą tyliai darydamas gera, tyliai lengvindamas kitų dalią, tyliai vykdydamas Dievo valią, tyliai artindamas sielas prie Dievo, tyliai nešdamas su Jėzumi kryžių.“

„Viskas tik Dievo valioje. Tik aname pasaulyje galėsime sužinoti, ką iš tiesų pavyko nuveikti ir kaip viskas iš tiesų buvo.“

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2020-02-11 23:57

Ir iš kur Sasnauskas susidarė tokią gerą nuomonę apie čekistus?

išties kunigas - tikėjimo aristokratas       2020-02-7 22:16

„Pereik per gyvenimą tyliai darydamas gera, tyliai lengvindamas kitų dalią, tyliai vykdydamas Dievo valią, tyliai artindamas sielas prie Dievo, tyliai nešdamas su Jėzumi kryžių.“

Ringys       2020-02-7 16:24

Savo ausimis iš paties kunigo Juozo Zdebskio girdėjau apie kaikuriuos pasikėsinimus į jo gyvybę. Marijampolėje vienu atveju gavo su plyta per galvą - po kiek laiko nubudo patvoryje su praskelta galva. Kitu atveju jo mašiną lenkė valdiškas “Viliukas”, iš kurio išlindo ranka ir smogė su lažtuvu į kunigo mašinos langą; laužtuvas buvo pririštas prie šniūro. Kitą kartą ant automobilio sėdynės buvo išpilta mirtinai nuodinga medžiaga. Panašių atvejų buvo daugiau. Nejaugi garbingas kunigas J.Zdebskis melavo???

to Manyčiau        2020-02-7 15:35

Pritariu Jums. Nežinau, kada ir kas nutiko Juliui Sasnauskui, bet jo perdėm subjektyviems vertinimams ar požiūriams dėl kurių, matyt, ir tapo valdžios numylėtinis, pritarti daugeliu atvejų negaliu.
Tikėjimas, jo teologinis apmąstymas nėra literatūra ar emocinis santykis, bet JS tas sritis akivaizdžiai painioja.
Kiek ir koks jis vienuolis ir ar ištikimas šv. Pranciškaus sekėjas, tesprendžia Viešpats. Nelengvas dabar metas.
Juozapas Zdebskis daugeliui su jo gyvenimu ir kūryba susipažinusiems - šventasis, nors dar nė ne palaimintasis - tik Dievo tarnas.
Užtark savo tautą ir mus, nusidėjėlius, Dievo tarne, tiek daug kentėjęs Juozapai Zdebski! Amen.

tokių beveik nėra       2020-02-7 13:16

Buvo dar A.Svarinskas.
Liko N.Sadūnaitė.
Ar daug kas žino/pažįsta 100 procentinių krikščionių?

manyčiau       2020-02-7 11:25

daug sau leidžia vienuolis Julius, darydamas “išvadas”  apie mirties priežastis. Iškraipo ir kitus faktus.


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.