Kultūros, kalbos, istorijos politika, Geopolitika, Pilietybė

Apie išmintį, arba Ką dėl gerų Lietuvos-Lenkijos santykių turi padaryti lietuviai?

Ramutė Bingelienė   2017 m. balandžio 3 d. 11:31

4     

    

Apie išmintį, arba Ką dėl gerų Lietuvos-Lenkijos santykių turi padaryti lietuviai?

Kovo 31-ąją portalas lrytas.lt paskelbė „Lietuvos ryto“ žurnalisto Eldorado Butrimo parengtą publikaciją „Lenkijos valdantieji iškėlė griežtus reikalavimus Lietuvai“, pristatančią savaitraščio „Gazeta Polska“ straipsnį, kur nedviprasmiškai išdėstoma, ko turi imtis naujoji Lietuvos valdžia, jei išties norinti gerų santykių su Lenkija. Straipsnio autorius – Lodzės universiteto politologijos profesorius ir Lenkijos prezidento patarėjas Przemyslawas Žurawskis vel Grajewskis, dalyvaujantis ir prezidentinės Tautos vystymo tarybos veikloje.

Pati lrytas.lt straipsnio antraštė „Lenkijos valdantieji iškėlė griežtus reikalavimus Lietuvai“ klaidinanti – P. Žurawskis vel Grajewskis nėra įgaliotas išdėstyti valdančiųjų poziciją, niekur kitur taip ir neteigiama. Bet jis nėra ir privatus asmuo, ir toji dviprasmybė, tikėtina, neatsitiktinė. Neatsitiktinai parinktas ir savaitraštis – apie „Gazeta Polska“ telkiasi Lenkiją valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) rėmėjai, kaip lrytas.lt rašo, jis yra jų „ruporas“. 

Beje, publikacija Lenkijoje pasirodė prieš vasario 16-ąją, tačiau lrytas.lt ją pristatė tik pusantro mėnesio – kovo 31 dieną. Greičiausiai irgi neatsitiktinai – tuo metu, kai ji buvo parašyta, Lietuvos ir Lenkijos strateginiuose santykiuose didesnių įtampų lyg ir nebuvo, tačiau kovo pabaigoje situacija jau pasikeitusi: kažin ar kada nors Lenkija pamirš tą pažeminimą, kurį patyrė kovo 9-ąją per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kai buvo paniekintas jos siūlymas neberinkti D.Tusko ES vadovų Tarybos pirmininku (primename: Lietuva palaikė ne suverenios valstybės teisę siųsti į ES vadovybę tą atstovą, kuriuo ji visų pirma pati pasitikinti), – Romos deklaraciją pasirašyti, o ne boikotuoti Lenkija sutiko tik paskutinėmis valandomis, Romos susitikimo kovo 25-ąją išvakarėse. Be to, lyg tyčia tomis dienomis Seime ir vėl įsiliepsnojo ginčai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Ir štai tokiame kontekste, be jokių nurodų į tikrąją publikacijos datą portalas lrytas.lt paskelbia, jog Lenkijos prezidento patarėjas P. Žurawskis vel Grajewskis pareiškia, kad Lietuva nepaiso „lenkų mažumos“ interesų ir kad Varšuva daugiau to netoleruosianti. Nurodo ir priežastį – Kremliaus keliamą grėsmę. „Lenkų tautybės Lietuvos piliečių simpatijas ir pasitikėjimą užtikrinančios politikos trūkumas [Lietuvoje] atveria kelią Maskvos įtakai, – baigdamas savo svarstymus apibendrina profesorius ir daro išvadą: – To pakęsti neketiname“.

Beje, lrytas.lt publikacijoje visur vartojama ne tautinės bendrijos, o tautinės mažumos sąvoka verčia suklusti: kas čia išties klysta ar klaidina: tas, kurio tekstas atpasakojamas, ar tas, kuris atpasakoja? Aišku tik viena – tas faktas, kad portalas lrytas.lt šios sąvokos nepateikia kabutėse, rodo, kad jiems ši sąvoka kažkodėl priimtina.

Kita vertus, tokie „pažadai“, tegul ir netiesioginiai – užkirsime Maskvos keliamą grėsmę Vilniaus krašte geriau nei Lietuva – pripažinkime, nuskamba netgi labai nedviprasmiškai. Tokio įspūdžio nesušvelnina nė politologo ir prezidento patarėjo išdėstytos „aplinkybės“: Varšuva esą net 26 metus kantriai laukusi, kol bus įvykdyti lenkų „tautinės mažumos“ reikalavimai, ir iki šiol toji kantrybė turėjusi prasmės, tačiau laikai pasikeitę: Kremliaus grėsmė visiškai reali, tad dabar esą nebe laikas svarstymams ar diplomatiniams nutylėjimams…

Ir P. Žurawskis vel Grajewskis nenutyli – lrytas.lt jam priskiria tokius žodžius: „Lietuva, anot politologo, deda per mažai pastangų, kad pakeistų negatyvią lenkų mažumos nuomonę, o tai Rusijos agresijos pavojaus akivaizdoje yra neleistina“. Kas be ko, tokiomis aplinkybėmis Vilnius neturįs kitos išeities kaip tik „siekti gerų santykių su Varšuva“. Tačiau tai įmanoma tik „įvykdžius lenkų tautinės mažumos reikalavimus, iš kurių svarbiausi yra šeši“. Anot lrytas.lt, jie pateikiami tokia seka: pirma, neberiboti švietimo lenkų kalba ir nebeuždarinėti lenkiškų mokyklų; antra, įteisinti įrašus pasuose ir vietovardžių užrašus lenkų kalba; trečia, kompensuoti nuostolius, patirtus per privatizaciją, kai žemė Vilniaus regione buvo grąžinta ne jos ankstesniems šeimininkams; ketvirta, sumažinti rinkimų į Seimą barjerą „tautinių mažumų“ partijoms, kad lenkai nebūtų verčiami jungtis su rusais; penkta, Vilniaus rajone remti ne lietuvišką, bet lenkišką spaudą ir televiziją, nes „Maskvos žiniasklaidos įtaką ten gali įveikti tik Varšuvos žodis“; šešta, nebedaryti kliūčių naftos koncerno „Orlen“ veiklai…

Įsidėmėtini ir lrytas.lt pacituoti pavyzdžiai, kuriuos P. Žurawskis vel Grajewskis nurodo Lietuvai kaip sektinus: pasak jo, Vilnius turėtų tapti kaip Škotijos sostinė Edinburgas – ten visi kalba angliškai, nors save laiko škotais, išminties esą netrūksta ir velsiečiams – jie kone visuotinai kalba angliškai… Tačiau tai, kaip politologijos profesorius šiuos faktus pritaiko Lietuvai, glumina: regis, jis net nesuvokia, jog savo pavyzdžiais jis pats save ir paneigia – juk Lietuvos lenkams sudarytos visos sąlygos visur kalbėti valstybine kalba ir laikyti save lenkais, tik kažkodėl nei jie, nei šiuos išmintingumo pavyzdžius pateikęs Lenkijos prezidento patarėjas, nei, tikėtina, kaimyninės šalies valdantieji vis dar nemano, kad būtent tai ir būtų išeitis? Ir netgi išmintinga. Savikritikos turinčiam žmogui panašiai turėtų nuskambėti ir profesoriaus siūlymas apie Vilniaus krašto istoriją kalbėti remiantis ne „tautiniais mitais“...

Tikėtina, į tokį pasikeitusį Varšuvos ar jos vardu kalbėti pasišovusiojo toną bus sureaguota ir Lietuvoje – tegul ir čia ne valdančiųjų lygiu. Tik, spėkite – ne aklai, o remdamiesi visa nepriklausomos Lietuvos istorija, kiek yra šansų, kad po tos reakcijos visi, nuo kurių priklauso, kas taps strateginės Varšuvos-Vilniaus partnerystės kertiniu akmeniu, taps išmintingesni?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Neraštingumas       2017-04-3 19:36

Ir “išmintingasis” lenkas ir lietrytis vienodai neraštingai įvardija Lietuvoje gyvenančius lenkus tautine mažuma. Taip, pagal Europos konvenciją,galima įvardinti tik tokias tautines-etnines grupes, kurios neturi pasaulyje savo tautinės valstybės. Taigi lenkams netaikytinas nei Tautinių mažumų įstatymas, nei privilegijos, kurių jie gviešiasi.

Jėzusas       2017-04-3 17:34

Tiek vokiečiai, tiek rusai lietuvius rėmė, kaip rakštį lenkams (po spalio revoliucijos). Tai aišku, kad nesant santykiams su rusais, lenkai mus spaus vis stipriau. Šiaip lenkams lietuviai yra strateginis priešas kadangi lenkai yra pavogę istoriją ir pasirašę pagal save. Išmintinga strategija būtų gerinti santykius su Rusija, nes Lietuva Rusijai problemų negali pridaryti iš principo, ko nepasakhsi apie Lenkiją. Na o vokiečiai šiandien yra patys savęs parodija ir būtų klaida jais remtis, kas dabar daroma.

Geras tekstas       2017-04-3 16:15

ramiai, be isterikos analizuoja, kas ir kaip abiejose valstybėse taip sutirština problemas, jog nebelieka galimybės susikalbėti.
Beje, po VSD ataskaitos viskas atrodo kur kas ryškiau.

Kaukė       2017-04-3 13:12

gali slėpti veidą, bet ji negali paslėpti mąstymo ir mentaliteto.  Visi žino lenkų tautos bėdą - nepilnavertiškumo kompleksą. Nežinantys istorijos yra vaikai arba lenkai. Lenkai nenori žinoti, kad lietuviai juos pastatė ant kojų (pradedant kad ir Jogaila).
O kai atsistojo lenkai ėmėsi “atsidėkoti”. Startas: kryžininkų ordinas, po to Liublino unija, o tada trys karaliai (visi trys jėzuitai) Vazos, kurie pradėjo nuožmią kontrreformaciją, kurios finišas - 1795 padalinimas. LDK neliko. O kaip lenkai reagavo į 1918 vasario 16? Ogi kaip visada. 1920 jie okupavo trečdalį Lietuvos (iki 1939). Bet juk buvo pasirengta ir VISOS Lietuvos okupacijai.  Kaip manote, kas, kam ir kiek skolingas? Kuo rusas už lenką blogesnis? Lenkija Lietuvai kelia 6 reikalavimus. Kelis reikalavimus kelia Rusija? 


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.