Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Profsąjungos, Socialinė politika

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Tiesos.lt siūlo   2018 m. rugpjūčio 1 d. 1:44

1     

    

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

lps.lt

2018 m. liepos 4–5 d. Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Tvarus augimas ir įtraukiųjų darbo rinkų politika. Socialinių partnerių vaidmuo“, kurią surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir tarptautinė profesinių sąjungų švietimo organizacija „Europos darbuotojų klausimų centras EZA“, dalyvavo Belgijos tekstilės įmonių profesinės sąjungos ir Europos forumo VZW prezidentas Dirkas Utenhovė (Dirk Yuttenhove).

Svečias papasakojo apie jau septyniasdešimt metų galiojančią atlyginimų bei socialinių išmokų indeksavimo tvarką Belgijoje.

1948 m. profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir Belgijos vyriausybė sutarė, kad būtina kartu, bendradarbiaujant atstatyti per karą sugriautą šalies ūkį. Buvo nutarta, kad kiekvienoje Belgijos įmonėje gautos pajamos bus paskirstomos taip: 50% bus skiriama įmonės veiklai palaikyti ir vystyti, 25% – darbuotojų atlyginimams, o 25% – darbdaviui. Taip pat buvo sutarta, kad padidėjus kainoms, t. y. išaugus infliacijai, tiek pat padidės atlyginimai visiems darbuotojams ir socialinės išmokos. Jei per metus infliacija Belgijoje išaugo 2%, kitais metais kiekvieno darbuotojo atlyginimas irgi padidėja 2%. Toks pats skaičiavimas taikomas ir didinant socialines išmokas, tarp jų – ir pensijas, nes tiek, kiek padidėja infliacija, tiek pat padidėja ir biudžeto pajamos, kurios leidžia didinti socialines išmokas ir atlyginimus valstybinių ir savavivaldybių įmonių darbuotojams. Jei kainos krinta, t. y. vyksta defliacija, atitinkamai sumažėja ir darbuotojų atlyginimai bei socialinės išmokos.

Šie susitarimai padėjo greitai ir be streikų atstatyti Belgijos ūkį bei sukurti orias gyvenimo sąlygas visiems Belgijos gyventojams.

Septyniasdešimtaisiais praėjusio amžiaus metais šios įmonių pajamų paskirstymo tvarkos buvo atsisakyta kaip nepakankamai lanksčios, nes daugelį klausimų buvo galima išspręsti kolektyvinėse darbo sutartyse.

Belgijoje, kaip ir Lietuvoje, minimalus atlyginimas nustatomas Trišalėje taryboje. Šakos kolektyvinėse sutartyse nustatomas ne tik minimalus šakos darbuotojo atlyginimas, bet ir minimalūs įvairių pareigybių atlyginimai, kad konkurencinę kovą laimėtų ne tos įmonės, kurios moka mažesnius atlyginimus, o tos, kurios geriau organizuoja darbą ir gamina geresnes prekes.

Geriausia darbuotojams yra įmonės kolektyvinė sutartis, kuri leidžia, atsižvelgiant į įmonės pelningumą, nustatyti didesnį atlyginimą darbuotojams nei numato šakos kolektyvinė sutartis.

Darbdaviams tai irgi naudinga, nes darbuotojai neraginami stengiasi dirbti geriau, siūlo būdus kaip pagerinti įmonės veiklą ir tuo pačiu padidinti jos pelningumą, nes jei įmonės pajamos auga, auga ir visų darbuotojų atlyginimai.

Tiesa, Dirkas Utenhovė atskleidė, kad Belgijos vyriausybės atstovai apskaičiuodami infliaciją dažnai gudrauja, infliacijos indeksui apskaičiuoti tyčia parinkdami prekes, kurios rodytų, kad kainos tiek daug neišaugo. Tokiu būdu vyriausybės sugeba statistinį infliacijos dydį sumažinti puse procento. Todėl profesinėms sąjungoms reikalaujant buvo nustatyta grupė būtiniausių prekių ir paslaugų, kurios visada privalo būti įtrauktos apskaičiuojant infliaciją.

Belgijoje ne kartą buvo bandoma panaikinti atlyginimų ir socialinių indeksavimą teigiant, kad kitose šalyse indeksavimas atliekamas kitaip.

Prieš dvejus metus Belgijos vyriausybė, atsižvelgusi į Europos Komisijas rekomendacijas panaikinti šią atlyginimų indeksavimo tvarką, mat darbo našumas neauga taip sparčiai kaip infliacija ir atlyginimai, sustabdė atlyginimų indeksavimą. Tai sukėlė didžiulius ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nematytus profesinių sąjungų ir piliečių protestus, virtusiais kruvinais susirėmimais su policija bei bandymais nusiaubti Europos Komisijos būstinę.

Žiūrėti:

 

Todėl kitais metais Belgijos vyriausybė ir vėl pradėjo indeksuoti atlyginimus bei socialines išmokas. Tai buvo didelė profesinių sąjungų pergalė, pareikalavusi visos Belgijos visuomenės susitelkimo ir palaikymo.

Ir nors belgiško atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo kritikai teigia, kad jis yra nepalankus verslui, tačiau septyni praėję dešimtmečiai parodė, kad Belgija pritraukia ne mažiau investicijų, o gyventojai gyvena ne blogiau nei kaimyninėse šalyse, kuriose tokio indeksavimo nėra.

lps.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

is Belgijos       2018-08-1 12:09

ne viskas cia rozemis klota, kaip kad autorius raso.
Belgijos skolos ir BVP santykis yra 106. kai Maastrichto kriterijus 60%. taigi valstybes skolinimasis tampa brangesnis.
Paskutiniu metu Belgijos spauda nerimauja del to kad sali po truputi palieka dideli gamybiniai investuotojai- paskutinis didelis atvejis yra Caterpillar su mazdaug 2 tukst darbo vietu.
nesakau, kad tai yra vien tik del atlyginomu indeksavimo , cia ir daugiau priezasciu yra.
siaip streikai ir demonstracijos Belgijoje yra iprastas dalykas, galeciau ir dar idomesniu nuotrauku atsiusti. tik dazna problema, kad prie protestuotoju visada prisitrina kazkokie neaiskios kilmes kairieji ekstremistai ir tada,kaip autorius sako, prasideda kruvini susiremimai.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.