Istorija

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 8 d. 18:13

4     

    

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Panktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt.

Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši visuomenės dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. Tai atitinka saugomos grupės dalies pagal Konvencijos prieš genocidą požymius. Šios asmenų grupės naikinimas ir pagal tarptautinę teisę, ir pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą vertintini kaip genocidas.

Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog A. Ramanauskas, slapyvardžiu „Vanagas“, ir jo žmona B. Mažeikaitė, kaip partizanai, buvo pagal tarptautinę teisę saugomos nacionalinės, etninės grupės dalis, prieš kurią buvo nukreipti okupacinės valdžios institucijų veiksmai. Jų abiejų įkalinimas, nuteisimas mirties bausme, mirties bausmės „Vanagui“ įvykdymas, B. Mažeikaitės deportavimas iš Lietuvos atlikti laisvės atėmimo bausmės buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip genocidas siekiant fiziškai sunaikinti Lietuvos gyventojų dalį.

I. Vorobjovas teigė nežinojęs, kokie asmenys turėjo būti sulaikyti 1956 m. spalį vykusios operacijos metu, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad buvo žinoma, jog bus sulaikomas žymus partizanas, o pats sulaikymas buvo sąjunginės reikšmės. Tai leidžia teigti, kad I. Vorobjovas žinojo apie KGB siekį fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus, tokiems siekiams pritarė ir dalyvavo juos įgyvendinant, nors žinojo apie partizanams gresiančius kankinimus, nužudymą ar deportaciją.

Nors I. Vorobjovas tiesiogiai fiziškai ir nesulaikė partizanų, pats tiesiogiai ir fiziškai neprisidėjo prie vėlesnio elgesio su jais, tačiau vyras padėjo sulaikyti šiuos partizanus, nes be žvalgų, stebėjusių partizanus, pagalbos šių asmenų sulaikymo operacija galėjo nepasisekti. I. Vorobjovas turėjo užduotį stebėti išėjimą iš namo, pranešti apie partizanų judėjimą, judėjimo kryptį, sekti paskui juos ir pan.

Nuteistasis kėlė klausimą dėl Apygardos teismo šališkumo, kadangi vienas kolegijos teisėjų nagrinėjo A. Drėlingos, nuteisto už analogišką veiką, bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl, I. Vorobjovo nuomone, tai rodo, jog teisėjas išsakė savo išankstinę nuomonę ir juo nebegalima pasitikėti. Tokius nuteistojo argumentus Apeliacinis teismas atmetė kaip formalius ir subjektyvius.

Atmesdamas prokuratūros skundą dėl paskirtos bausmės, Teismas mano, kad garbaus amžiaus vyriškiui yra paskirta teisėta ir pagrįsta bausmė. Vyras yra senyvo amžiaus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo vaidmuo padarytame nusikaltime buvo antraeilis, nusikaltimas padarytas labai seniai, nuo to laiko I. Vorobjovas kitų nusikaltimų nepadarė. Be to, bylos nagrinėjimas vyko labai ilgą laiką, dėl ko nuteistasis ilgai gyveno nežinioje dėl bylos baigties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą. Todėl, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus I. Vorobjovui švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Toks sprendimas atitinka ir teismų praktiką šio pobūdžio bylose.

Spaudos pranešime primenama, kad buvęs KGB pareigūnas I. Vorobjovas nuteistas dvejų metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Apeliaciniame skunde I. Vorobjovas prašėsi išteisinamas. Jis nuosekliai neigė savo kaltę. Prokuratūros atstovai prašė vietoj akivaizdžiai per švelnios bausmės vyrui skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti per tris mėnesius kasacine tvarka skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (bylos Nr. 1A-124-518/2016).

Šaltinis: apeliacinis.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Al.ui       2016-07-10 1:50

Todėl, kad nebuvo kadrinis emgėbistas.

Al.       2016-07-10 0:28

O kodėl nebuvo išteisintas kaip Misiukonis,dalyvavęs suimant Kraujalį ? Kaip ir visi tie čekistai,kurių bylos įslaptintos iki šio amžiaus pabaigos ir kurie gauna po dvi ar tris pensijas ?

Nesuvokiama       2016-07-9 21:37

kas trukdė tiek metų patraukti šį niekšą atsakomybėn ir jį nuteisti? Kodėl reikėjo laukti kol jis taps sukriošusiu, nelabai ką besuvokiančiu seniu? Teisingas čia buvo vieno žmogaus pasiūlymas Lietuvos pavadinimą pakeisti į Lėtuva - šalis kur viskas labai lėtai daroma.

Garbe       2016-07-9 21:00

ir Dievo palaiminimas tegu bus Danguje , nuzudytiems uz Tevynes Lietuvos Meile ir pasiaukojima ,Lietuvos Partizanai , uz musu Laisve ir Nepriklausomybe , Lietuvos garbingi Vyrai -Partizanai sumokejo jaunyste ir savo krauju . Pagarba Nematomo fronto dalyviams ir patriotams!!!


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.