Istorija

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 8 d. 18:13

4     

    

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Panktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt.

Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši visuomenės dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. Tai atitinka saugomos grupės dalies pagal Konvencijos prieš genocidą požymius. Šios asmenų grupės naikinimas ir pagal tarptautinę teisę, ir pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą vertintini kaip genocidas.

Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog A. Ramanauskas, slapyvardžiu „Vanagas“, ir jo žmona B. Mažeikaitė, kaip partizanai, buvo pagal tarptautinę teisę saugomos nacionalinės, etninės grupės dalis, prieš kurią buvo nukreipti okupacinės valdžios institucijų veiksmai. Jų abiejų įkalinimas, nuteisimas mirties bausme, mirties bausmės „Vanagui“ įvykdymas, B. Mažeikaitės deportavimas iš Lietuvos atlikti laisvės atėmimo bausmės buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip genocidas siekiant fiziškai sunaikinti Lietuvos gyventojų dalį.

I. Vorobjovas teigė nežinojęs, kokie asmenys turėjo būti sulaikyti 1956 m. spalį vykusios operacijos metu, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad buvo žinoma, jog bus sulaikomas žymus partizanas, o pats sulaikymas buvo sąjunginės reikšmės. Tai leidžia teigti, kad I. Vorobjovas žinojo apie KGB siekį fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus, tokiems siekiams pritarė ir dalyvavo juos įgyvendinant, nors žinojo apie partizanams gresiančius kankinimus, nužudymą ar deportaciją.

Nors I. Vorobjovas tiesiogiai fiziškai ir nesulaikė partizanų, pats tiesiogiai ir fiziškai neprisidėjo prie vėlesnio elgesio su jais, tačiau vyras padėjo sulaikyti šiuos partizanus, nes be žvalgų, stebėjusių partizanus, pagalbos šių asmenų sulaikymo operacija galėjo nepasisekti. I. Vorobjovas turėjo užduotį stebėti išėjimą iš namo, pranešti apie partizanų judėjimą, judėjimo kryptį, sekti paskui juos ir pan.

Nuteistasis kėlė klausimą dėl Apygardos teismo šališkumo, kadangi vienas kolegijos teisėjų nagrinėjo A. Drėlingos, nuteisto už analogišką veiką, bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl, I. Vorobjovo nuomone, tai rodo, jog teisėjas išsakė savo išankstinę nuomonę ir juo nebegalima pasitikėti. Tokius nuteistojo argumentus Apeliacinis teismas atmetė kaip formalius ir subjektyvius.

Atmesdamas prokuratūros skundą dėl paskirtos bausmės, Teismas mano, kad garbaus amžiaus vyriškiui yra paskirta teisėta ir pagrįsta bausmė. Vyras yra senyvo amžiaus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo vaidmuo padarytame nusikaltime buvo antraeilis, nusikaltimas padarytas labai seniai, nuo to laiko I. Vorobjovas kitų nusikaltimų nepadarė. Be to, bylos nagrinėjimas vyko labai ilgą laiką, dėl ko nuteistasis ilgai gyveno nežinioje dėl bylos baigties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą. Todėl, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus I. Vorobjovui švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Toks sprendimas atitinka ir teismų praktiką šio pobūdžio bylose.

Spaudos pranešime primenama, kad buvęs KGB pareigūnas I. Vorobjovas nuteistas dvejų metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Apeliaciniame skunde I. Vorobjovas prašėsi išteisinamas. Jis nuosekliai neigė savo kaltę. Prokuratūros atstovai prašė vietoj akivaizdžiai per švelnios bausmės vyrui skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti per tris mėnesius kasacine tvarka skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (bylos Nr. 1A-124-518/2016).

Šaltinis: apeliacinis.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Al.ui       2016-07-10 1:50

Todėl, kad nebuvo kadrinis emgėbistas.

Al.       2016-07-10 0:28

O kodėl nebuvo išteisintas kaip Misiukonis,dalyvavęs suimant Kraujalį ? Kaip ir visi tie čekistai,kurių bylos įslaptintos iki šio amžiaus pabaigos ir kurie gauna po dvi ar tris pensijas ?

Nesuvokiama       2016-07-9 21:37

kas trukdė tiek metų patraukti šį niekšą atsakomybėn ir jį nuteisti? Kodėl reikėjo laukti kol jis taps sukriošusiu, nelabai ką besuvokiančiu seniu? Teisingas čia buvo vieno žmogaus pasiūlymas Lietuvos pavadinimą pakeisti į Lėtuva - šalis kur viskas labai lėtai daroma.

Garbe       2016-07-9 21:00

ir Dievo palaiminimas tegu bus Danguje , nuzudytiems uz Tevynes Lietuvos Meile ir pasiaukojima ,Lietuvos Partizanai , uz musu Laisve ir Nepriklausomybe , Lietuvos garbingi Vyrai -Partizanai sumokejo jaunyste ir savo krauju . Pagarba Nematomo fronto dalyviams ir patriotams!!!


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Šiluvos deklaracija labiau tinka Dorovės ministerijai negu Bažnyčiai

STI kviečia valdžios institucijas bendradarbiauti dėl COVID-19

Izraelio sveikatos ministras pripažino, kad „skiepų pasai“ – tai spaudimo priemonė

Vytautas Rubavičius. Paslaptingas okupacinių Vilniaus paminklų „trikampis“

Pasirašykime Šiluvos deklaraciją: laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius

Nida Vasiliauskaitė. Šiandien matome, kad Kantas ir kompanija klydo

Algimantas Rusteika. Kaip bukalaurai taisys savo klaidą

Advokatas Andrius Krištapavičius: kodėl atsisakau pasiimti savo Galimybių pasą?

Kun. Robertas Grigas. Rugsėjo 13-oji: niūrus sugrįžimas į sovietmetį

Liudvikas Jakimavičius. Uždavinys PIŠei

STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pareiškimas dėl Šiluvos deklaracijos

Rasa Čepaitienė. Viskas taip tiesmuka ir primityvu…

Nida Vasiliauskaitė. Apie ovacijas „kliedesiams“, tapusiems tikrove, ir ramiai knarkiančią sąžinę

Dominykas Vanhara. Kas yra blogai su šia publikacija?

Lenkų premjeras: Lenkija bus geriausia vieta gyventi Europoje

Rasa Čepaitienė. Prieš pišizmą nublanksta net kasdieniai vėlyvojo brežnevizmo marazmai

Viktoras Jašinskas. Juodasis pirmadienis

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

„Neredaguota“ pokalbis su Aurelijumi Veryga apie pandemija ir politiką

Lietuvos šeimų sąjūdžio tarptautinė konferencija po mitingo: „Valstybių ateitis diktatūros šešėlyje“ (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Kas bandė organizuoti riaušes?

Liudviko Jakimavičiaus pastebėjimas: ant ko tada visas bėdas vers?

Rugsėjo 10 d. mitingo Katedros aikštėje rezoliucija

Mero rinkimai Trakuose. Ramūno Aušroto programa: kaip išspręsti įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas?

Nidos Vasiliauskaitės kalba rugsėjo 10 dienos mitinge Katedros aikštėje (vaizdo įrašas): „Mes nesiderame!“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.