Antrojo Velykų sekmadienio Geroji Naujiena: „Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)

Tiesos.lt redakcija   2015 m. balandžio 12 d. 2:40

8     

    

Antrojo Velykų sekmadienio Geroji Naujiena: „Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“

Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Pabaiga

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą. (Jn 20, 19–31).

Šiandien skaitydami Evangeliją dalijamės mokinių džiaugsmu regint Prisikėlusįjį, dovanojantį esminę kiekvienam krikščioniui Dievo patirtį – Jo gailestingumą, Jo meilės iki galo slėpinį. Pasitikėdami Jo žodžiu junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje: kartu su apaštalu Tomu patikėkime mirtį nugalėjusio Jėzaus žaizdų paliudyta žinia –  esame sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi – ir gailestingumo darbais – prisilietimu prie artimo, prie bendruomenės žaizdų – būkime Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais.

* * *

Br. Jonas Chrizostomas. Palaiminti, kurie tiki nematę, bet palietę

Po prisikėlusio Jėzaus pasirodymo mokiniai Tomui kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono - netikėsiu.“

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam pasakė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 19–29)

Per Didįjį Velykų tridienį, pakartodami liturginiais gestais mokinių kojų plovimą, Jėzaus kryžiaus kelio stotis, pagerbdami Kryžių, tikintieji, taip sakant, labai daug visko mato, girdi, paliečia. Po prisikėlimo Jėzus nebėra iš šio pasaulio, Jis duodasi sunkiai atpažįstamas tiek iš išvaizdos, tiek iš balso, Jis nebenori būti laikomas, liečiamas, na bent jau kaip mes esame įpratę paliesti rankomis…

Per Velykų laiką kiek sutrinkame, nes mūsų jausmai, juslės nebeturi už ko „užsikabinti“. Tai Tomo atvejis: jis, kaip ir daugelis mūsų, nematė kitiems draugams pasirodžiusio prisikėlusio Jėzaus. Jų liudijimo jam neužtenka, jis teigia patikėsiąs tik jei pats Jėzų pamatys ir Jį apčiupinės. Tomas reaguoja kaip normalus, sveikai protaujantis žmogus, ir vis dėlto prisikėlęs Viešpats jį kviečia žengti dar vieną žingsnį toliau. Mokinys Tomas reaguoja sveikai, nes matyti, o ypač liesti yra būdinga protu besivadovaujančiam žmogui. Pasitelkę regą įveikiame tolius, galime per atstumą tyrinėti žvaigždes, nepalikdami žemės.

Paliesti – kai šiame veiksme protas „susivienija“ su ranka – tai labiausiai patirti, kad kažkas tikrai yra, egzistuoja. Šiuo požiūriu visi kiti pojūčiai yra ne tokie patikimi ir ne tokie tikslūs (akis gali apsigauti matydama vandenyje „lūžtantį“ lazdos galą; skaniai užuosti galime ir tai, kas visiškai neskanu), tuo metu lytėjimas, nors ir iš košmaro būtume pabudę, mus nuramina, nes palietę savo lovą, spintą suvokiame, kad tikrai nesame atviroje jūroje, apsupti ryklių. Kaip proto vedamam žmogui, Tomui nieko negalima prikišti.

Vis dėlto prisikėlęs Jėzus neleidžia savęs įsprausti į jokias proto ribas – štai kodėl pirmas dalykas, apie kurį kalba šio sekmadienio evangelija, yra Jėzaus įžengimas į užrakintą kambarį, kur buvo mokiniai. Jėzus „nesilaiko“ elementariausių gamtos dėsnių – jis eina kiaurai per duris: „Jėzus atėjo durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje“ (Jn 20, 19. 26). Ir būtent tai Tomas pirmiausia pamato! Netrukus Jėzus intelektualiajam Tomui leidžia save „pačiupinėti“: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną“ (Jn 20, 27). Tikrai, čia negali būti niekas kitas, kaip tik Jėzus – jo kūne įrėžtas aiškiausias parašas, kad tai jis, o ne koks fantomas, kurio pirštu nepaliesi! Tas Jėzus, kuris nebėra iš šio, materialaus, pasaulio, nes eina kiaurai sienas, uždarytas duris, vis dėlto turi tikrą paliečiamą kūną!

Tomas neprašo Jėzaus dėl to „pasiaiškinti“ ir viską logiškai išdėstyti, kaip tai gali būti. Modernų žmogų toks proto skandalas-nesąmonė (apčiuopiamas kūnas įeina pro užrakintas medines duris neužkliūdamas!) veikiausiai galutinai užblokuotų ir neleistų eiti toliau. Tomui svarbiausia buvo ne parašyti ateinančioms kartoms mokslinį traktatą apie prisikėlusių kūnų įstabias savybes, bet susitikti su Jėzumi, su tuo pačiu Jėzumi, kurį jis, Tomas, pažino iki nukryžiavimo. Kai protu atrandu, „paliečiu“, kad asmuo, apie kurį iki šiol girdėjau tik pasakojant, tikrai yra, antras dalykas, į kurį veda protas, yra susitikimas su tuo asmeniu. Kai realiai ir asmeniškai ką nors susitinku, galiu sakyti, kad „išėjo jį paliesti“. Kitaip tariant, protas tikinčiajam pagelbėja, kad tikėjimas nesiremtų nuogirdomis, abejotinais regėjimais, prietarais, taigi, kad tikėjimas būtų tikras, tvirtas.

Pasitelkęs protą tikėjimas paliečia tai, kas nematoma. Protas yra nepakeičiamas tikėjimo bičiulis arba tarnas, kuris, leidęs atpažinti realųjį Viešpatį, užleidžia vietą tikėjimui, t. y. mylinčiam ir pasitikinčiam santykiui su Dievu, asmeniškam susitikimui su Juo. Liuteris sakytų: „Tikiu, nes tai – absurdas“, apaštalas Tomas čia tarsi sako: „Tai nėra absurdas, todėl tikiu.“ Proto didybė ir yra – atradus, jog Dievas egzistuoja, kad šis Jėzus tikrai yra realus mano gyvenime, – pripažinti, jog jis, protas, per mažas suvokti Dievo begalybę, Jo didybę, kaip akis yra per silpna ilgai žvelgti į saulę ir nesudegti.

Jėzus mokiniams atskleidžia svarbią tiesą: tikėjimas proto nenuvertina, priešingai, protas, jei jis bendradarbiauja su tikėjimu, yra pakeliamas aukščiau, pasiekia šviesos palaimą: „Palaiminti, kurie tiki nematę.“ Tad prašykime Prisikėlusįjį mums tokio tikėjimo, kuris padėtų mums paliesti Dievo buvimą mūsų gyvenime.

lzinios.lt

* * *

Popiežiaus Jono XXIII romumo dekalogas

Tik šiandien aš pabandysiu gyventi kaip niekada –
neketindamas išspręsti viso gyvenimo problemų.

Tik šiandien aš būsiu mandagus ir paslaugus –
nieko nekritikuosiu ir nesikėsinsiu ką nors pataisyti ar drausminti, išskyrus save patį.

Tik šiandien aš būsiu laimingas,
nes esu sukurtas laimei ne tik būsimame pasaulyje, bet ir šiame.

Tik šiandien aš prisitaikysiu prie aplinkybių,
nenorėdamas, kad jos paklustų mano užgaidoms.

Tik šiandien aš paskirsiu dešimt minučių gerai knygai,
prisimindamas, kad kaip maistas reikalingas kūnui, taip gera knyga – sielos gyvenimui.

Tik šiandien aš padarysiu gerą darbą ir apie tai niekam nepasakosiu.

Tik šiandien aš padarysiu nors vieną dalyką, kurio nenoriu,
ir jei būsiu įžeistas, aš pasistengsiu, kad niekas apie tai nesužinotų.

Tik šiandien aš susidarysiu smulkią dienotvarkę,
gal aš jos neįvykdysiu, bet ją vis tiek parašysiu.
Ir saugosiuos dviejų negandų: skubėjimo ir neryžtingumo.

Tik šiandien aš tvirtai tikėsiu (net jei aplinkybės bus priešingos),
kad Apvaizda rūpinasi manimi taip, tarsi daugiau niekas pasaulyje neegzistuotų.

Tik šiandien aš nesibaiminsiu
ir ypatingai nebijosiu gėrėtis tuo, kas gražu, ir tikėti gerumu.

Aš galiu daryti gėrį dvylika valandų ir nenuleisti rankų.
Bet jei galvočiau, kad turiu tai daryti visą gyvenimą – pritrūkčiau drąsos.

Iš pranc. k. vertė ses. Danguolė Gervytė RA

gailestingumas.com

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Administratoriui       2015-04-15 23:47

Kur komentarai apie Naglį Puteikį?

VaidasVDS       2015-04-14 8:37

Materialistams-realistams
galite pasidomėti mokslininko, buvusio “realistu”, tyrinėjimais:
http://anomalija.lt/2014/12/dnr-tyrimai-parode-kad-pasaulio-kurejas-turi-egzistuoti/
Beje, numirėliai čia, Žemėje, niekada neatsikels. Jehovistai nėra teisūs…

Realistas       2015-04-13 18:21

Nei vienas numirėlis neatsikelia.O jei numirėlis atsikelia tai reiškia kad nebuvo miręs,o mirtį surežisavo ir imitavo.

VaidasVDS       2015-04-13 10:37

Apuokiukui
Galiu garantuotai (savo suvokimo prasme) pasakyti - tikrai pateks į Dangų tie, kurie nuoširdžiai tiki į Dievą ir skleidžia Jo meilę kitiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų deklaruojamo tikėjimo. Dievui reikalingos ne deklaracijos, Jam reikalinga meilė - kuriančioji, o ne griaunančioji (pyktis, blogis, nuodėmė, klaidos ir t.t.) arba nieko nekurianti (deklaracija), jėga…
Žmogaus gyvenime būna klaidų, kurias tu paminėjai. Jei tu ir liksi su klaidomis, tai ir bus tavo pasirinkimas. Teoriškai ufonautai (bet tai neturi būti tikėjimas) gali egzistuoti, o žodį “Visata” reiktų keisti į žodį “Dievas” (panteizmas vis tik išlikimo neužtikrina). Net ir blogi žmonės kartais turi gerų minčių. Geros mintys tikrai niekada neprapuls, prapuola tik blogų žmonių asmenybės, neprapuola tik Dievą pažįstančių ir trokštančių Jį pažinti asmenybės. Likimas su klaida (apsisprendimas likti su klaida) taip pat yra išlikimo matas…
Pragarų nėra, tad į juos niekas nepapuls (bet neabejoju, kad kai kurie mane labai noriai ten talpintų už neva erezijų skleidimą).
Iš Jėzaus mokymų:
“Viešpatie, ar išgelbėta iš tikrųjų bus nedaug ar daug?” Ir Jėzus, atsakydamas, tarė:
    “Jus mokė, jog bus išgelbėti tiktai Abraomo vaikai; jog tiktai priėmę tikėjimą pagonys gali tikėtis išgelbėjimo. Kai kurie iš jūsų mąstėte taip, kadangi Raštai pažymi, jog tiktai Kaleba ir Jošua iš visų gausybių, kurios išėjo iš Egipto, gyveno iki tiek, kad pateko į pažadėtąją žemę, tai santykinai tiktai nedidelė dalis iš tų, kurie ieško dangaus karalystės, iš tiesų į ją pateks.
    Jūs taip pat turite kitą posakį, ir jame yra didelė dalis tiesos: Kad tas kelias, kuris veda į amžinąjį gyvenimą, yra tiesus ir siauras, kad tos durys, kurios veda į jį, yra lygiai taip pat siauros, tokiu būdu, iš tų, kurie ieško išgelbėjimo, tik nedidelė dalis gali įeiti per šitas duris. Jūs taip pat turite tokį mokymą, kad tas kelias, kuris veda į sunaikinimą, yra platus, kad įėjimas į jį yra didžiulis, ir kad yra daug tokių, kurie pasirenka eiti šituo keliu. Ir šitoji patarlė nėra tokia, jog savosios prasmės neturėtų. Bet aš pareiškiu, jog išgelbėjimas yra pirmiausia jūsų asmeninio pasirinkimo reikalas. Net jeigu tos durys į gyvenimo kelią ir yra siauros, bet jos yra pakankamai plačios, kad per jas patektų visi tie, kurie nuoširdžiai stengiasi įeiti, nes tos durys esu aš. Ir šis Sūnus niekada neužkerta kelio nė vienam visatos vaikui, kuris, įtikėjimu, siekia surasti Tėvą per šį Sūnų.”

Raištis ant akių. - Efektinga!       2015-04-12 18:38

Beje, demonas taip užriša raištį (ant akių), kad pats jo neatsiriši. Jei raištį atrišti bandysi tu, elkis labai atsargiai, nes gali būti apkaltintas smurtu, žmogaus teise gyventi ir numirti užrištomis akimis. Net prievole užrišti akis dar vaikams, kad kartais jų akių nenudegintų saulė.
Dabar juk ne Viduramžiai - žmonės turi vaikščioti užrištomis akimis. Akys tam ir duotos, kad būtų užrištos. Jei užriši raištį ant rankos ar kojos, efekto nebus.

Apuokiukas       2015-04-12 18:37

Ne visai tiksliai į temą bet.
Bus ar nebus palaiminti tie, kurie tiki, kad žmogus žemėje gyvena ne vieną kartą?
  Bus ar nebus palaiminti tie, kurie tiki, kad į Žemę iš kitų planetų atskrenda ufonautai?
  Bus ar nebus palaiminti tie, kurie netiki, kad, Žemė buvo sukurta prieš 5000-6000 metų per 7 dienas?
  Bus ar nebus palaiminti tie, kurie tiki, kad Visata atsirado prieš 14,5 milijardo metų?
  Bus ar nebus palaiminti tie, kurie tiki, kad Visata yra amžinas ir gyvas organizmas, neturintis ( laiko atžvilgiu ) nei pradžios , nei pabaigos?
  Bus ar nebus palaiminti tie, kurie tiki, kad tik praktikuojantys katalikai po mirties eis į danų, o visi kiti – į pragarą?
Pradžiai – kol kas tiek.

Kai kam tamsa yra šviesa        2015-04-12 18:23

Kitas senolis sakydavo:
“Jaučiui arba asilui užrišus akis, jis suka ir suka malūno ratą: bet jei ne, tai jis to nedaro. Taip ir demonas, jei jam pasiseka apakinti žmogų, smukdo jį, priversdamas daryti visokiausias nuodėmes. Tačiau jei žmogaus akys atmerktos, tai jis gali lengvai to išvengti.” - Thomas Merton. “Dykumos išmintis”
Tomas troško išvysti Prisikėlusįjį ir trokšto susitikimo metu Jo kreipinys atvėrė Tomui tikėjimo akis. Tik kiek, net per šventą šv. Velykų metą, trokštančiųjų asmeninio susitikimo su Jėzumi Kristumi? - Todėl daugybė net puikų išsimokslinimą turinčių renkasi pasilikti senolio pamokymo jaučiais ar asilais užrištomis akimis, vis girgždinantys ir girgždinantys tuštybės malūno ratą, o mes turime to girgždėjimo klausytis…

"Tikėjimas,       2015-04-12 18:12

viltis ir meilė...”.Tik dėl to verta gyventi.Skaudu dėl emigrantų,-jie praranda artimuosius,artimo meilę.Pas mus laidos mokytoją,bet po kurio laiko grįš iš Amerikos artimi…Skaudu…


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Lapkričio 22-ąją vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

Algimantas Rusteika. Atimti ir padalinti – jie nieko daugiau nesugeba

Vytautas Landsbergis: Venckienės ir kitose garsiose bylose uždėtas „kalpokas“, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne

Seimo kanceliarijos atliekami teisėkūros tyrimai ir apžvalgos – atviri ir visuomenei

Kanadoje išgelbėta beveik 400 vaikų, dėl kaltinimų vaikų išnaudojimu areštuoti 348 suaugusieji

Kviečiame į Albinos Žiupsnytės paveikslų parodą „Meilė niekada nesibaigia…“ (1 Kor 8 )

„Teisingumo registras“: ar Lietuvoje žmogus yra saugus? Vieno atvejo ir ne tik analizė

Algimantas Rusteika apie jų rūpinimąsi mūsų vaikais: „Ką reiks daryti, kai baigsis šiam džiaugsmui skiriami svetimi pinigai“

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja Lietuvos konstitucinėms vertybėms ir Lietuvos piliečiams

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.