Antrasis Advento sekmadienis. Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!

Tiesos.lt redakcija   2014 m. gruodžio 7 d. 3:56

14     

    

Antrasis Advento sekmadienis. Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!

Patikėję Jo pažadu „laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 13). Kviečiame Tiesos.lt skaitytojus jungtis maldoje už Lietuvą Tiesoje. Prašykime, kad mūsų gyvenimas paliudytų mūsų žodžius, o Dievas laimintų mūsų pastangas atsiversti – ištiesinti, kas kreiva, užlyginti, kas duobėta – visa, kas skiria mus nuo Jo ir artimo.

Br. Ramūnas Mizgiris OFM. Nuoroda į Kitą

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios Naujienos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta:

„Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią. Tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!’“
Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“ (Mk 1, 1–8)

Šv. Jono Krikštytojo skelbimo apie Ateinantįjį vieta yra dykuma. Geografiškai žiūrint, tai būtų Judėjos dykuma – besidriekiantys į Jordano slėnį tyrlaukiai vakaruose nuo Negyvosios jūros. Bet mes esame kviečiami ne tiek išsiaiškinti apibrėžtą vietovę, kiek perskaityti tam tikrą simbolį. Biblijoje žodis „dykuma“ (hebr. midbar, gr. eremos) reiškia ne tik geografinę vietovę be vandens ir augmenijos (Pr 21, 20; Iš 3, 1; Joz 1, 4; 2 Sam 15, 23; 2 Kor 11, 26), bet taip pat ir teologinę sąvoką.

Dykuma primena privilegijuotą išganymo istorijos laikotarpį. Senajame Testamente Sinajaus dykuma tampa išganymo, apreiškimo ir sandoros su Dievu vieta (Iš 13, 17–15. 21). Keturiasdešimt metų, Izraelio praleistų dykumoje, yra ypatinga Dievo artumos patirtis (Oz 9, 10; 11, 1; 12, 20; 13, 4-5). Maištaujantis Izraelis trokšta sugrįžti į šią patirtį (Iz 4, 3; 41, 18–20; 43, 19–20; 51, 3).

Dievas taip pat kviečia savo tautą į dykumą, kad ją užkalbintų: „Todėl dabar aš viliosiu ją, išvesiu ją į dykumą ir prašnekinsiu jos širdį... Ten ji man atsilieps kaip savo jaunystės dienomis, kaip tą dieną, kada išėjo iš Egipto žemės“ (Oz 2, 16–17). Tad visai suprantama, kad ir naujoji sandora, Gerosios Naujienos skelbimas, taip pat prasideda dykumoje.

Jonas augo dykumoje. Dvasiškai tapo didis. Manoma, kad jis kažkiek laiko praleido religinėje bendruomenėje, kuri savo pėdsakus paliko Kumrane prie Negyvosios jūros. Tiek Jonas Krikštytojas, tiek Kumrano bendruomenės nariai savo misiją aiškino Izaijo pranašystės šviesoje: „Tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią!‘“ (Iz 40, 3). Jie pasitraukė į dykumą, kad paruoštų Viešpačiui kelią pirmiausiai į savo, o po to ir į kitų širdis.

Jonas pamokslauja ne miesto aikštėse, bet – dykumoje. Atrodo keista: tam, kad pasiektų savo klausytojus, jis pabėga iš miesto. Jis neina prie žmonių, jie skuba prie jo. Savo gyvenimo stiliumi, atrodo, jis daro viską, kad būtų nepopuliarus, nesukeltų smalsumo. Jis nepataikauja, netgi rūsčiai kritikuoja. Mūsų skubančiame pasaulyje vėl reikėtų atrasti šią dykumos reikšmę, kaip susitikimo vietą, kaip bendrystės erdvę; atrasti drąsos pabūti vienumoje, Dievo artumoje, kaip ypatingą galimybę prisiartinti prie kitų ir pasidalinti gyvenimo žodžiu.

Šiandien vis dažniau pasitaiko žmonių, savaitgaliais ar atostogų metu besibeldžiančių į nuošalių vienuolynų ar rekolekcijų namų duris būtent tam, kad išgirstų žodį, kuris suteiktų prasmę jų gyvenimui. Pagaliau jau pradedama suprasti, kad tikri ir autentiški žodžiai vargu ar gali nuskambėti miesto aikštėse bei pramogų centruose. Ten aidi visa tai, kas kelia triukšmą, o dykumoje mus pasiekia žodžiai, kurie keičia žmogų. Tyloje žodžiai yra apvalomi nuo įpročio, jie vėl atranda savo spindesį ir pirminę prasmę.

Biblinės dykumos esmė yra pilnatvė, buvimas, bendrystė, artuma. Jos priešingybė yra tuštuma ir toluma, gyvenimo ir žmonių bendrystės nebuvimas. Paradoksalu, kad mūsų dienomis, kuo labiau daugėja komunikacijos priemonių, tuo stipriau mažėja tikra ir nuoširdi bendrystė.

Be to, lyginant su ankstesniais amžiais, kur tyla buvo norma, o triukšmas – išimtis, XXI amžius padarė radikalų posūkį. Tad reikia nemažai drąsos, paliekant už nugaros šias dirbtinas triukšmo užuovėjas, kad galėtume išeiti į atvirą vietą ir išgirstume Žodį, kuris atnaujina mūsų bendrystę.

Šio metu Bažnyčia vėl renkasi skelbimo vietą dykumoje (akivaizdu, jog kontempliatyvieji vienuolynai turi daugiau pašaukimų į vienuolišką gyvenimą, negu apaštaliniai). Žinoma ne todėl, kad visuomenė ją ignoruoja, ir ne tam, kad pabėgtų nuo pasaulio ar išvengtų nepatogios realybės, bet kad suteiktų savo žiniai esmę.

Skelbimas dykumoje randa kelią, vedantį į žmogaus širdį. Ir ypatingai, jei šią žinią nešantis – kaip, pavyzdžiui, Jonas – kruopščiai vengia sukoncentruoti dėmesį į save, nenori nustebinti, nėra susirūpinęs savo didumu, nesiekia asmeninės naudos, bet savo gyvenimu viską kreipia į Kitą.

Bažnyčios tradicijoje šv. Jonas Krikštytojas yra vadinamas pirmtaku. Pirmtakas yra tasai, kuris eina priekyje. Tai žmogus, kuris, apsirengęs silpnumu, renkasi vien pranešimą, jog atvyksta Galingesnis. Tik tokia Bažnyčia, kuri neskelbia savęs, neužstoja savo didingumu Ateinančiojo ir net pasitraukia į pakraštį, kad Jį praleistų, tampa girdima.

egzorcistas.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis       2014-12-8 21:27

Vis dėlto tyruose niekas nešaukė. Kumrano rankraščiai rodo, kad ta Izaijo (Ješa‘ja) vieta skaitytina:
BALSAS ŠAUKIA: TYRUOSE TAISYKITE VIEŠPAČIUI KELIA

Šventuose Raštuose       2014-12-8 17:41

ir gamtos ritmo paisyme užkoduota sveikata,-sakydavo daktaras A.Kačergius.

VaidasVDS       2014-12-7 19:58

Pranašas Izaijas antrasis (būtent jis čia cituojamas), buvęs jau po pranašo Jeremijo, įnešė didelį indėlį, skelbiant, kad Dievas Tėvas yra mylintis asmuo. Jis bandė pakeisti ankstesnį skelbimą apie piktą, kerštingą ir pavydų Jahvę. Ir iš dalies jam pavyko. Nors liko ir senosios sampratos, bet atsirado naujos, kurias dar geriau ir užtikrinčiau paskelbė Jėzus. Labai gaila, kad daug klaidų yra likę Biblijoje, net ir mokymuose apie Jėzų,  bet džiugu, kad žymiai dažniau yra akcentuojama būtent tiesa, o ne klaidos.
Jonas Krikštytojas iš tiesų atliko svarbų vaidmenį, bet jo mokymai tikrai negalėjo prilygti Jėzaus tikriems mokymams, juk jo žinios buvo tik iš Senąjį Testamentą sudarysiančių knygų...

tyruose šaukiantis        2014-12-7 16:59

atgailaukit nedoreliai!
atgailaukit nusidėjėliai!
užteks keikt ir kaltinti kitus…
nuo kitų jūsų laimė priklauso tik tiek, kiek jos kitiems duodat…

Anupras       2014-12-7 15:59

;Nutiesiu kelią į savo dvarą už biudžeto pinigus, ir su prašmatniu limuzinu atvažiuos JE.

profanas        2014-12-7 13:38

beje, apie pirmtaką.
Žydai tikėjo ir tebetiki reinkarnacija.
Tikėjo, kad Jonas Krikštytojas yra pranašo Elijo inkarnacija.
Ir klausė apie tai Jėzaus.
Ir jėzus neatsakė, kad ne.

profanas        2014-12-7 13:33

“Jonas nepamokslauja miesto aikštėse, bet – dykumoje. Atrodo keista: tam, kad pasiektų savo klausytojus, jis pabėga iš miesto. Jis neina prie žmonių, jie skuba prie jo.”

Ar reik suprast, kad Jono maldos kolektyvinę žydų pasąmonę pasiekdavo kur kas efektyviau, nei “kontenplyvių” mūsų vienuolių maldos?
Anksčiau užsiėmę žemiškais dalykais turčiai aukodavo vienuolynams, kad už juos melstųsi. Ir matomai jų maldos nueidavo į dangų, nes bažnyčios ir vienuolynai dygo kaip ant mielių...

O kas tad kaltas, kad šiandien nieks nebemato reikalo statyt naujų bažnyčių?

hmm..       2014-12-7 13:16

suprantu dykumą kaip vietą, kurioje nėra prie ko prisirišti… ir lieka tik viena -patikėt savo gyvenimą Auksčiausiam.

>>Šv.Krikštytojo vardu        2014-12-7 13:10

o ar galėtumet palaimint pedofilus ir pasimelst už juos? Adventas tam labai tinkamas metas.

>>Anikė        2014-12-7 13:03

linki ramybės, bet visvien teisi. O gal atleisti reiktų net tutos engėjams? Palaiminti juos ir pasimelst už juos?

Anikė       2014-12-7 12:01

Žmonių vargo ir skausmo,vaikų klyksmo,bedvasių valdančiųjų pasaulyje nebemokame
klausytis kitų,nebegirdime net savo sąžinės(dvasios,Angelo Sargo,širdies balso, patarimų).Reikalinga tyla,kad atsipeikėtume,vėl pasijustume žmonėmis esą.Tada
galėsime girdėti kitus.Kas mus padarė piktais koviniais šunimis,kurie sugeba tik pulti,kąsti,urgzti,rodyti iltis?Žuvis genda nuo galvos.Kaip susidoroja politikai su savo oponentais,kiek purvo pila,nebemoka bendrauti su kaimynais,ieško draugų afrikose,toliau nuo namų.Kodėl?Ateina į valdžia,nežino,kad reikia ne kėdėj sėdėti,tupėti,bet dirbti “vardan tos Lietuvos”.Jau net “šeimyninės rangos” klanai atsirado.
Adventas - ramybės,susiklausymo,susitaikymo metas.Pyktį keiskime kandumu.
Ramybės Jums visiems.

Pragmatikas       2014-12-7 11:18

Gerbiami komentatoriai, dar nesusiformavo tokia dykuma žemėje, kurioje jūs paliktumėte savo sielų dykynę... Vargas tau, Lietuva, kai esi tokių cinikų apsuptyje.

>9:50       2014-12-7 10:00

Nuo kada tau pedofilai gerbiami?

Šv.Jono Krikštytojo vardu prašom:       2014-12-7 8:50

Gerbiami Pedofilai !!
Nors šventą sekmadienį vaikų neprievartaukite, ką...


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.