Dienos aktualija, Aplinkosaugos politika

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Tiesos.lt siūlo   2019 m. liepos 11 d. 1:26

19     

    

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

y-news.lt

Po akivaizdaus krikščionybės, kaip jėgos, veiksmingai formuojančios Vakarų kultūrą, sunykimo, keli filosofai džiaugsmingai prakalbo apie Vakarų sugrįžimą į pagonybę. Tai nėra nauja idėja; taip manė Nietzsche‘ė jau prieš 130 metų. 1906 m. Chestertonas aptarė pagonybę savo „Eretikų“ 12 skyriuje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sekuliarizacijos jėgos, veikiančios nuo Apšvietos, pagaliau nugremš krikščioniškų dažų sluoksnį, subjaurojusį senovės graikų-romėnų šventyklą.

O kad šis naujasis pagonybės klestėjimas būtų realus. Kaip sakė Chestertonas: „jei tik jaunuoliai tikrai būtų pagonys!“ Man, kaip katalikui, pagonybė yra toli gražu ne pirmasis pasirinkimas, ypač kai prisimenu romėnų pomėgį karts nuo karto žudyti krikščionis viešai pramogai. Vis dėlto klasikinė pagonybė galėtų būti neblogas antrasis pasirinkimas.

Dirvos purenimas krikščionybei

Krikščionybė dažnai buvo vaizduojama kaip mirtinas pagonybės ir jos Prometėjiško humanizmo priešas. Tačiau ne mažiau teisingas teiginys, kad krikščionybė graikų-romėnų kultūroje rado derlingą dirvą. Pauliaus iš Tarso diskursas Atėnų Areopage, 50 m. po Kristaus, paprastai laikomas nesėkme. Tačiau atidžiai perskaičius „Apaštalų darbų“ 17 skyrių matome, kad jo pašnekovai – politiškai korektiški to laiko atėniečiai, kurių pagrindinė veikla buvo klausytis ir dalintis naujausiomis žiniomis – iš pradžių jį pagarbiai išklausė.

Vieni klausė: „Ką šis plepys nori pasakyti?“ Kiti: „Atrodo, kad jis – svetimų demonų skelbėjas“. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą. Pagaliau jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: „Ar mes negalėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi? Regis, tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų“. Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai temoka leisti laiką pasakodami naujienas arba jų klausydami.

Jie Paulių traktavo rimtai iki pat to momento, kai jis paminėjo mirusiųjų prisikėlimą. Visa, kas buvo pasakyta iki tol, pasak Luko, jų nestebino. Apaštalo žodžiai apie rūpestingą Dievą, apdovanojantį geruosius ir baudžiantį bloguosius, visiškai nenustebino jo auditorijos, sudarytos daugiausiai iš epikūrų ir stoikų. Jo klausytojų taip pat nešokiravo mintys, kad mes visi turime ieškoti Dievo, nes „esame jo palikuoniai“ (čia Paulius citavo graikų poetą Aratusą), kad stabmeldystė yra neteisinga ir kad vieną dieną sulauksime Paskutiniojo teismo.

Taigi Pauliui buvo suteikta galimybė paaiškinti savo mintis. Ar taip būtų ir šiandien? Ar jo žodžių neužgožtų pasipiktinusių protestuotojų balsai. Ar 2019 m. Vakarų universitetų auditorijos ramiai priimtų mintis apie protingą pasaulio surėdymą ir apie atlyginančią bei baudžiančią Dievo apvaizdą?

Ryšys tarp krikščionybės ir pagoniškosios filosofijos yra daug platesnis už Pauliaus diskusijas Areopage. Kai skaitome fragmentus iš Aristotelio ar Cicerono, jaučiamės panašiai kaip skaitydami kai kuriuos iš senųjų Bažnyčios tėvų. Garsus juristas Papinijus (142–212 m.) buvo vadinamas krikščionių teisininku, nors iš tiesų jis buvo pagonis. […]

Post-humanistinė pagonybė

„[…] Apgailestauju, kad visa tai paveiks mano vaikus ir anūkus, bet mes negrįžtame link nekaltesnio pagoniško ir į žmogų nukreipto pasaulio, kaip teigia kai kurie neo-pagonys. Greičiau mes įžengiame į post-humanistinę kultūrą. Po krikščionybės visuomenė nepanašės į didingą procesiją Partenono frize; taip pat ji neprimins jaunų tunikomis apsisiautusių žmonių šventės žydinčiame sode.“

Kai 1954 m. C. S. Lewisas priėmė profesoriaus pareigas Cambridge‘o universitete, jis perskaitė nuostabią inauguracinę paskaitą „De Descriptione Temporum“, kurią verta perskaityti nuo pradžios iki galo.  Čia pateikiu tik ištrauką apie tikrosios pagonybės atgimimo mūsų dienomis neįmanomumą:

„Sunku nepritrūkti kantrybės su tais kalbėtojais, spaudoje ar sakykloje, kurie įspėja mus, kad „grįžtame į pagonybę“.  Būtų visai smagu, jei taip būtų.  Būtų įdomu pamatyti, kaip ateityje Ministras Pirmininkas bando paaukoti didelį gyvą bulių Vestminsterio salėje. Tai, kas slypi už tokių tuščių pranašysčių, – jei jos apskritai yra kas nors daugiau nei nerūpestingos kalbos – yra klaidinga mintis, kad istorinis procesas leidžia grįžti atgal; kad Europa gali išeiti iš krikščionybės „tomis pačiomis durimis, pro kurias į ją įėjo“, ir rasti save ten, kur buvo. Taip nebūna. Žmogus po krikščionybės netampa pagoniu […] Post-krikščioniškas žmogus yra atkirstas nuo krikščioniškos praeities, taigi – dvigubai atkirstas nuo pagoniškos praeities.“

Galų gale, sekuliarizacija ne tiek nuvalė viduramžių dažus nuo klasikinio originalo, kiek perdėtu uolumu atkurti freską, nugramdė žemiau esančio akmens sluoksnius.

Šiandienos post-krikščionys nėra pagonys. Jų modeliai nėra Sokratas, Aleksandras Didysis ar Julijus Cezaris. Post-krikščionims trūksta beveik visko, ką turėjo klasikiniai pagonys. Mūsų pasaulis yra visiškai nusivylęs, o pagonių didžiulis prietaringumas rodo jų nepaprastą žavėjimąsi pasauliu. Pagonys ant savo mirusiųjų kapų statė paminklus, stovinčius iki šiol; post-krikščionys dabar svarsto, ar nereikėtų numirėlių kompostuoti. Pagonys šlovino herojus; mūsų kultūra mėgaujasi TV serialais. Prometėjiškas žmogus stengėsi pavogti dievų ugnį, o post-krikščioniška visuomenė vis sunkiau įžvelgia esminį skirtumą tarp žmogaus ir amebos. […]

Galutinė įžvalga yra ta, kad jūs galite, jei norite, nustoti būti krikščioniu, bet kartą atbūrus tai, kas buvo užburta – o atbūrimas įvyko prieš daugmaž 20 amžių – jūs negalite vėl gimti kaip ikikrikščioniškas pagonis. Pagonis galima paversti krikščionimis, bet jūs negalite post-krikščionių paversti pagonimis.

Būtų visai puiku, jei mūsų pasaulyje atsirastų būriai nuoširdžių ir labai žmogiškų iki-krikščioniškų pagonių. Kadangi žmogiškumas turi dieviškąją vertę, ypač po Jėzaus Kristaus įsikūnijimo, tokia visuomenė turėtų pagrindą tolimesniam bendram kūrimui. Nemažai šių pagonių galbūt taptų krikščionimis. Juk kaip sakė Chestertonas, pagonybė atvedė į krikščionybę. Tačiau šiai svajonei nelemta išsipildyti.

Trumpai apie autorių: Antonio-Carlosas Pereira Menautas yra konstitucinės teisės profesorius Santiago de Compostela‘os universitete Ispanijoje.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tam > Tariamųjų...       2019-07-13 22:38

Na jau… Siūlai žmogui š..., sakai, kad auksas ir reikalauji pinigų kaip už auksą. Nesutinka mokėti - į teismą! Čia toks tavo asociatyvinis mąstymas praktiškai? O kai reikia nusigauti už kelių tūkstančių kilometrų, sėdi į lėktuvą ar ant šluotos? Gali pamėginti kokių 5 km. aukštyje persėsti ant šluotos arba ant kilimėlio - juk tokios populiarios mitinės skraidymo priemonės smile . Kai nusileisi ant žemės, galėsi pasiteisinti, kad mąstai asociatyviai. Tavo garbinami ,,bažnyčios apologetai” nelabai tepritartų, bet vaikai apstoję ratu tikrai paplotų. Juk jie taip puikiai mąsto asociatyviai ir kitą kartą patys pamėgins. Tik tu parodyk pavyzdį, šaunuoli. Sutarta? Tai kada skrendi ant šluotos? Iš kelių kilometrų aukščio žadi nusileisti? Juk reikia ir žiniasklaidai pranešti, ar ne? Pranešk iš anksto, ir aš pribūsiu pažiūrėti tavo ,,asociacijų” smile .

> 17:13       2019-07-13 21:51

Kuo čia dėti bažnyčios apologetai? Ir kokį čia lygmenį kaltini, berašti?

>Tariamųjų...       2019-07-13 17:13

na,jau mokykloje vaikai geriau suvokia mitų prasmę ir geba mąstyti asociatyviai.Jeigu tokiam lygmenį pradėsim kaltint vieni kitus,tai tikrai daugiau akmenų kris į bažnyčios apologetų daržą.Gal nereikia…...

Tariamųjų pagonių apologetui       2019-07-13 16:18

> 12:19 ir kt. Klausyk, paaiškink suprantamai, kaip čia yra, kad suaugęs vyras, dargi fizikas, dargi ASTRONOMAS aiškina: ,,Saulę nukalė Kalvelis (Televelis) iš geležies ir dar karštą švystelėjo į dangų; ji iki šiol ten tebešviečia”. Ir tai sako ŠIŲ LAIKŲ žmogus, nakvojantis ne medyje ir ne urve. Ir jis reikalauja, kad to privalomai būtų mokoma mokyklose (juk tikėjimas!) ir tam būtų eikvojami biudžeto pinigai. O kas būtų, jei koks pirmokas pasiteirautų, kas tam Kalveliui švietė, kol jis kalė Saulę? O jei kitas pirmokas pasidomėtų, kas šildė Žemę, kol nebuvo Saulės? Vėl keiktumei krikščionis ir patį Dievą, kam davė vaikams protą? Ar tokius vaikus viešai sudegintum ant laužo, kad kiti neuždavinėtų klausimų? Na, pirmyn, apsimetėlių karaliau! Ar pats atsakyti negali - eisi klausti EŽTT?

> 12:19       2019-07-13 15:38

1. Ar dabar jie pogrindyje? 2. Kad tik neišgąsdintų! smile . 3. Kuo dar žada gąsdinti? Troliais Mumiais? Diedu Morozu? Peldais? smile

Nepasiraysiu       2019-07-13 12:19

Atrodo, kad Romuvos legalizavimas Lietuvoje (padedant, netrukus, EZTT) isgasdino daug kataliku smile

> Nusivylusiam...       2019-07-12 14:56

Būtent. O vaikai nemoka meluoti ir apsimetinėti. Demagogija jiems svetima.

Nusivylęs katalikas>atsakymui       2019-07-12 13:29

...tas, kas nebus kaip vaikas, neįžengs į dangaus karalystę...

Atsakymas > tam       2019-07-12 10:18

Kovoja save vaizduojantys pagonimis. Labai agresyviai. Šiaip tai būtų nieko tokio - vaikams iki 5 metų būdingas mitinis mąstymas. Bet kai tai užsitęsia iki 50 ir ilgiau… Ir dar reikalaujant, kad visi taptų penkiamečiais… Tada pradedi galvoti: o kam tai naudinga?

>tam       2019-07-11 23:04

o kas gi nuolat kovoja su įsivaizduojamais pagonimis…?

tam Arčiui       2019-07-11 22:52

Ateistas niekada nesupras, kad tikėjimas - tai ne jo liguista fantazija, kad jis kyla ne iš jo pilvo (maždaug: lydekai paliepus, man panorėjus), o iš daug aukščiau. Dar svarbiau: kova nėra dieviška ypatybė. Kuo aršiau kovosi, tuo skaudžiau krisi. Žmogus planuoja - Dievas juokiasi. Kad ir kaip žmogus pūstųsi, pasaulis vis tiek vystosi pagal Dievo planą. O jis, atrodo, nesuinteresuotas, kad žmogaus sąmoningumas žemėtų. Viskam savas laikas.

> Arti       2019-07-11 20:44

Aha. Dar 3. Apsigyventi numuose kartu su gyvulėliais ir graužti ropes.

Arti       2019-07-11 18:23

Man patiko D.Razausko mintis,kad Dievas nėra piktas pavydus kvailys..ir dar jis turi puikų humoro jausmą.Iš tiesų jeigu pritrūkus argumentų tėškiama,kad jūs visi degsit pragare ar prikišamas juodas kryžius prie nosies,be juodo humoro neapseisi.Galime pasisvaidyti replikomis,kurios taip pat turi savo prasmę,bet netraukti kardų.Trumpai.Mano požiūriu šiandien Lietuvoje reikia:1.Priimti LITO grąžinimo įstatymą(tai nereiškia,kad jis bus grąžintas).Tai valstybės orumo ir tautinės savigarbos vienas iš pamatinių akmenų.2.Įteisinti Romuvą kaip tradicinę Lietuvos valstybės religiją.Tekančioj upėje du kart į tą patį vandenį neįžengsi sako rytų išmintis.Tai nėra grįžimas atgal.Tai istorinio teisingumo,jei norit karminio išrišimo aktas.Religija,kaip tokia tarnauja žmogaus dvasinio augimo procesui.Suburia ,veda,kelia suvokimą nuo paprasto materialaus iki aukštos,dieviškos savimonės lygio.Ir tą nuo A iki Z,visą protinės ir dvasinės evoliucijos kelią atvėrė vakarų pasauliui RYTAI.Kristaus-krikščionybės misija čia nemažiau svarbi.Lietuvoje esant religiniam užsiangažavimui,nemokant paaiškinti akščiausios tikėjimų prasmės,kertinį,vienijantį pamato akmenį PRIVALO suvaidinti MOKSLAS,KULTŪRA ir TEISĖ.Šis akmuo mūsų seime pasirodė labai menkas ir purvinas.

Marius Arčiui       2019-07-11 18:02

Koks, koks tikėjimas? Vediškas? Jums su galva negerai.

> Arti       2019-07-11 15:22

Šiandien Atėnė Paladė moko žmoniją apie teisingus ir neteisingus karus. Taigi tavo karingas kreipinys ne tuo adresu - išklausytas nebūsi. Cha cha cha.

abu       2019-07-11 12:26

labu tokiu

Arti       2019-07-11 11:53

O kuo čia dėtas vediškas Baltų tikėjimas.Graikų herojų monumentus ir vadinkit pagonybe,priedo masinį nukankinto žmogaus mirties kultivavimą,ko nedaro anglai.Todėl jų tauta nepraradus savigarbos.O Atėne,tiesos deive,pasverk savo svarstyklėmis,kuo krikščionis labiau tiki-velniu ir kančia ar prisikėlimu ir Dievu ir taip kiekvieno žmogaus įsitikinimus ir įtikėjimus paversk ginklu,kuris žeis jį patį.Cha cha cha.Kiekvienam pagal tikėjimą jo bus duota.

Naivioji geroji       2019-07-11 11:20

pagonybė ir Kristaus kvietimas tapti, kaip vaikai, turi daug bendro.

mums       2019-07-11 7:20

dovanotas gyvenimas yra tiek prasmingas,kiek sugebame prasmingai kurti


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?

Tėvai reikalauja teisės neleisti vaikų į pamokas apie LGBT santykius

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.