Istorija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Intelektualų vaidmuo

Antanui Terleckui – 90. Nuoširdūs sveikinimai!

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 9 d. 22:33

4     

    

Antanui Terleckui – 90. Nuoširdūs sveikinimai!

Sveikiname Antaną Terlecką – Laisvės kovotoją, Lietuvos Laisvės Lygos kūrėją ir vadovą, Lietuvos Sąrašo steigėją – gražaus jubiliejaus proga.

Tiesos.lt redakcija


Trumpa turiningo gyvenimo dosjė

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, ekonomistas, pogrindinės spaudos leidėjas, politinis kalinys Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime (Ignalinos rajonas).

Baigęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje, vėliau – Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju ir tęsė mokslus Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje.

1957 m. gruodžio 24 d. buvo suimtas ir nuteistas kalėti ketverius metus Sibire, Taišeto lageriuose.
1964–1969 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją.

1973 m. pavasarį vėl suimtas, metus kalėjo Lukiškių kalėjime.

1976–1977 m. kartu su bendraminčiais leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“.

1978 m. vasarą kartu su bendražygiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. Po metų ėmė leisti pogrindinį laikraštį „Vytis“.

1979 m. rugpjūčio 23 d. paskelbė „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį Baltijos valstybėse likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.

1979 m. spalį dar kartą suimtas, nuteistas kalėti aštuonerius metus: trejus metus praleido kalėjime Urale ir kitus – tremtyje Magadane. Į Lietuvą grįžęs 1987 m. pradžioje vėl aktyviai įsitraukė į politinę veiklą.

 

1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais bendražygiais s. Nijole Sadūnaite, Robertu Grigu, Petru Cidziku, Juliumi Sasnausku, Vytautu Bogušiu prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą, kuriame buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo sąmokslas ir pareikalauta atkurti Lietuvos valstybingumą (daugiau skaityti ČIA).

Antanas Terleckas – vienas aktyviausių sovietmečio disidentų: jo vieši kreipimaisi, raginimai nutraukti Lietuvos okupaciją buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis. Yra parengęs ir išleidęs keliolika politinių veikalų. Naujausia, 2012-aisiais išėjusi knyga – „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“.

Antanas Terleckas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.). 2012-aisiais jam skirta Laisvės premija.

Ta proga Tiesos.lt siūlo prisiminti Antano Terlecko, Laisvės premijos laureato kalbą, pasakytą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime 2013 metų sausio 13-ąją „Pradėjome kovoti su vaikais?“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Klausimux       2018-02-11 23:44

Kazko mazokai sveikinimu. Ar ne keista.

Elena       2018-02-11 10:15

Aukštaitijos ąžuole, ilgai ilgai skleisk savo nepalaužiamą valią ir meilę Tėvynei Tai švyturiai,rodantys mums kelią, Šių žmonių biografijos privalo būti mokyklų istorijos vadovėliuose,

Arnė       2018-02-10 7:34

Sveikiname Lietuvos puoselėtoją šviesuolį,vėliavnešį ir linkime sveikatos bei daug prasmingų dienų.

$+$       2018-02-9 23:43

Belieka prisijungti prie sveikinimo.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Geroji Naujiena: Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus

Išskirtinis Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV)

Gal jau bundame? Darius Trečiakauskas (Nacionalinis susivienijimas): Rinkimai gali tapti nauja galimybe esminiams pokyčiams valstybėje

Algimantas Rusteika. Lenkiu pliką ir kvailą galvą prieš tuos, kurie tą supranta ir pabando

Jonas Kadžionis. Partizanų jėga buvo ne ginkluose, o tikėjime

Vidas Rachlevičius.· Kaip britų visuomenė pamokė visuomeninį transliuotoją

Nuo bačkos. Andrius Navickas: raginu pasitikėti intuicija ir reitinguoti mane. Nepažadu būti geriausias, bet pažadu būti nepatogus ir tikras

Neringa Venckienė. Kas darė spaudimą Laurai Matjošaitytei?

Algimantas Rusteika. Sielos tėviškė yra vaikystė.

Prezidentas Valdas Adamkus apie grėsmę, kylančią iš politinės ir vertybinės regiono atskirties

Andrius Švarplys. Artėjant rugsėjo 1-ajai

Vytautas Landsbergis. Pseudoeuropa krūmuose

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.