Naujienos

Antanui Terleckui – 90. Nuoširdūs sveikinimai!

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 9 d. 23:33

4     

    

Antanui Terleckui – 90. Nuoširdūs sveikinimai!

Sveikiname Antaną Terlecką – Laisvės kovotoją, Lietuvos Laisvės Lygos kūrėją ir vadovą, Lietuvos Sąrašo steigėją – gražaus jubiliejaus proga.

Tiesos.lt redakcija


Trumpa turiningo gyvenimo dosjė

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, ekonomistas, pogrindinės spaudos leidėjas, politinis kalinys Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime (Ignalinos rajonas).

Baigęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje, vėliau – Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju ir tęsė mokslus Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje.

1957 m. gruodžio 24 d. buvo suimtas ir nuteistas kalėti ketverius metus Sibire, Taišeto lageriuose.
1964–1969 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją.

1973 m. pavasarį vėl suimtas, metus kalėjo Lukiškių kalėjime.

1976–1977 m. kartu su bendraminčiais leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“.

1978 m. vasarą kartu su bendražygiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. Po metų ėmė leisti pogrindinį laikraštį „Vytis“.

1979 m. rugpjūčio 23 d. paskelbė „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį Baltijos valstybėse likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.

1979 m. spalį dar kartą suimtas, nuteistas kalėti aštuonerius metus: trejus metus praleido kalėjime Urale ir kitus – tremtyje Magadane. Į Lietuvą grįžęs 1987 m. pradžioje vėl aktyviai įsitraukė į politinę veiklą.

 

1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais bendražygiais s. Nijole Sadūnaite, Robertu Grigu, Petru Cidziku, Juliumi Sasnausku, Vytautu Bogušiu prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą, kuriame buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo sąmokslas ir pareikalauta atkurti Lietuvos valstybingumą (daugiau skaityti ČIA).

Antanas Terleckas – vienas aktyviausių sovietmečio disidentų: jo vieši kreipimaisi, raginimai nutraukti Lietuvos okupaciją buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis. Yra parengęs ir išleidęs keliolika politinių veikalų. Naujausia, 2012-aisiais išėjusi knyga – „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“.

Antanas Terleckas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.). 2012-aisiais jam skirta Laisvės premija.

Ta proga Tiesos.lt siūlo prisiminti Antano Terlecko, Laisvės premijos laureato kalbą, pasakytą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime 2013 metų sausio 13-ąją „Pradėjome kovoti su vaikais?“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Klausimux       2018-02-12 0:44

Kazko mazokai sveikinimu. Ar ne keista.

Elena       2018-02-11 11:15

Aukštaitijos ąžuole, ilgai ilgai skleisk savo nepalaužiamą valią ir meilę Tėvynei Tai švyturiai,rodantys mums kelią, Šių žmonių biografijos privalo būti mokyklų istorijos vadovėliuose,

Arnė       2018-02-10 8:34

Sveikiname Lietuvos puoselėtoją šviesuolį,vėliavnešį ir linkime sveikatos bei daug prasmingų dienų.

$+$       2018-02-10 0:43

Belieka prisijungti prie sveikinimo.


Rekomenduojame

Kitoks Delfi.lt? Tuo, kas vyksta Vokietijoje, sunku patikėti: jei netelpi į rėmus, gresia nemalonumai

Iš redakcijos pašto. AfD Bundestago nariai: „Mes už europietišką Europą“

Vytautas Radžvilas: „Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės idėją, bet kol yra idėja, tol yra ir Lietuvos valstybė“ (papildyta kalbos tekstu)

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.