Demokratija ir valdymas

Antanas Kulakauskas. Superklasė: ar ji leisis į derybas dėl kainos, kurią verta sumokėti už stabilumo išlaikymą?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 26 d. 15:40

34     

    

Antanas Kulakauskas. Superklasė: ar ji leisis į derybas dėl kainos, kurią verta sumokėti už stabilumo išlaikymą?

Dalijamės Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesoriaus Antano Kulakausko veidaknygėje paskelbtais pasvarstymais perskaičius Davido Rothkopfo studiją „Superklasė. Globalusis galios elitas ir jo kuriamas (ar valdomas) pasaulis“ („Superclass. The Global Power Elite and the World They Are Making“, 2008) apie naująją pasaulio geopolitinę sąrangą ir jos keliamus iššūkius demokratijai.

Knieti pasidalinti savo mintimis ir šiokia tokia informacija apie dar vieną knygą, kuri, mano galva, svarbi politiniam išprusimui ir adekvačiam šiuolaikinio pasaulio suvokimui, tačiau lietuviškajame diskurse nefunkcionuoja, nors, tikriausiai, Lietuvoje ir apskritai tarp lietuviškai skaitančiųjų yra žmonių, ją skaičiusių originalo ar kuria kita kalba.

Turiu omenyje amerikiečio David Rothkopf (gim. 1955 m.) knygą „Superclass. The Global Power Elite and the World They Are Making“ (2008). Lietuviškai tas pavadinimas turėtų skambėti maždaug taip: „Superklasė. Globalusis galios elitas ir jo kuriamas (ar valdomas) pasaulis“. Tai lengvu stiliumi parašytas istorinės (politinės) sociologijos veikalas (mokslinis, o ne propagandinis) apie žmonių klasę, darančią didžiausią įtaką šiuolaikinio pasaulio raidai. Patys šios klasės nariai savo veiklą galiausiai orientuoja į pasaulį kaip visumą (skubu įspėti – su vadinamosiomis sąmokslo teorijomis tai neturi nieko bendra), nors kai kurie iš jų gali būti vadinami antiglobalistais, veikiančiais globaliu mastu. Pats autorius sako, kad knyga skirta aprašyti pasaulinės valdžios koncentracijos kelių žmonių rankose reiškinį.

Tokių žmonių, autoriaus nuomone, iš viso esama apie 6 tūkstančiai, t.y. vienas iš milijono (dabar gal jau ir daugiau). Šią superklasę sudaro valstybių vadovai (žinoma, ne visi ir ne visų), stambiausių pasaulio korporacijų generaliniai direktoriai, medijų magnatai, milijardieriai, aktyviai suinteresuoti savojo kapitalo investicijomis, technologijų verslo vadovai, naftos magnatai, padidintos rizikos fondų vadybininkai (hedge fund), nieviešųjų kapitalo rinkų investuotojai (private equity), didžiausių karinių pajėgų svarbiausi vadai, keli didžiausių bažnyčių ir religijų lyderiai, saujelė visame pasaulyje pripažintų ir išpopuliarėjusių (kas be ko, ir išpopuliarintų) rašytojų, mokslininkų ir menininkų, o taip pat ir tarptautiniu mastu veikiančių teroristinių bei organizuoto nusikalstamumo struktūrų vadai.

Beje, vienas iš knygos šaltinių yra autoriaus interviu ir neformalūs pokalbiai su daugeliu šios klasės narių. Autorius pats gal ir nepriklauso šiai klasei, bet dėl savo CV (kadaise ėjo nemenkas pareigas globalaus finansų verslo struktūrose), statuso ir reputacijos neturi prieigos prie šios klasės atstovų problemų. Kol rašė knygą, buvo savo vardo tarptautinės konsultacinės firmos prezidentas, dėstė keliose prestižinėse JAV aukštojo mokslo institucijose, tarp jų – ir Kolumbijos universitete.

Superklasė, kaip rodo išvardyta jos struktūra, nėra ir negali būti politiškai ir idėjiškai vieninga, juolab neva slaptai, ranka rankon veikiančių žmonių klasė, kaip kad atrodo įvairių sąmokslo teorijų kūrėjams, propaguotojams ir adeptams (sekėjams), tačiau tam tikra prasme ją „vienija“ valdžios ir galios didinimo ar išlaikymo pasauliniu mastu logika (tikslai), o pastaruoju metu dominuojantį šios dominuojančios klasės elitą (t.y. elitų elitą) – dar ir ekonominio neoliberalizmo doktrina (ideologija).

Pagal šią doktriną, nesąmoningai tapusią ir daugumos paprastų žmonių (beje, ir Lietuvoje) mąstymo ir realybės matymo būdu, valstybės tėra įrankiai, o jų teritorijos ir gyventojai – resursai ir rinkos (žinoma, dauguma paprastų žmonių to nesuvokia). Tiesa, efektyvumo vardan šia ideologija grindžiami politiniai sprendimai neretai motyvuojami ar atskiedžiami tautiniais patriotiniais šūkiais. Ir taip daroma ne tik dabartinėje Lietuvoje, bet ir JAV, be abejo, skirtingais būdais, priklausomai nuo šalyje susiformavusios politinės kultūros ir šalies vietos hierarchinėje pasaulio geopolitinėje sąrangoje.

Nors sąmokslo teorijos apie neva iš vieno superslapto centro valdomą pasaulį tėra pasaka, beje, visiškai nepavojinga globaliajai valdžiai ir netgi savotiškai ją stiprinanti, bet faktas, netgi neslepiamas – dauguma strateginę reikšmę turinčių politinių klausimų šiuo lygmeniu (tiesą sakant, neretai ir nacionaliniu) svarstomi šešėlyje, saugantis „pašalinių“ ir viešumos – yra nekvestionuojamas. Be to, neformalių globaliojo elito susivienijimų (Davosas, Bilderbergo grupė, Trišalė komisija, Bohemia Grove ir kt.) renginiai, juose svarstomi klausimai ir svarstymo metu gimstančios neformalios rekomendacijos pasaulio raidai daro žymiai didesnę įtaką nei oficialiųjų globaliu mastu veikiančių tarptautinių (tarpvalstybinių) organizacijų – Jungtinių Tautų ar JUNESCO – sprendimai. Tiesa, tos rekomendacijos vienaip ar kitaip, didesniu ar mažesniu mastu realizuojamos per oficialių, globaliu mastu veikiančių tarptautinių ekonominių organizacijų, visų pirma, tokių kaip Tarptautinis Valiutos fondas, Pasaulio banko grupė, Pasaulinės prekybos organizacija, politiką, o taip pat ir per regionines tarptautines, pirmiausia, per Vakarų pasaulio, organizacijas bei nacionalines vyriausybes.

Tokios neformalios globalios valdžios buvimas riboja nacionalinių vyriausybių veiklą net ir vidaus politikos srityje – to dauguma paprastų žmonių, kaip ir masinės informacijos srityje dirbančių žurnalistų, nesuvokia. Žinoma, riboja nevienodu mastu, o priklausomai nuo valstybės vietos geoekominėje pasaulio struktūroje ir geopolitinės galios sąrangoje.

Kita vertus, dabartinis neformalios globalios valdžios politinis kursas, nepaisant jo viešajame diskurse nuolat reiškiamo rūpesčio žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei liberalios demokratijos plėtra, iš tikro grindžiamas iki specifinių mažumų teisių susiaurinta žmogaus teisių samprata, paliekant finansų pasaulio galingųjų ir korporacijų malonei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas socialines masių teises ir veda prie vis didėjančio masių nusivylimo demokratija net ir vadinamosiose senos demokratijos šalyse ir apskritai – prie didėjančio demokratijos neįgalumo: kad ir ką berinktum, niekas iš esmės nesikeičia; istorinės politinės ideologijos nedaro esminės įtakos politikos turiniui, jos atlieka vėliavėlių vaidmenį.

Juk neformalios globalios valdžios niekas nerenka. Vieną kartą atsiradusi, ji pati nusprendžia, ką kooptuoti į savo tarpą, kuo papildyti savo gretas. O jei kurioje nors šalyje demokratinių rinkimų keliu į valdžią ateina jėgos, mėginančios šokti ne pagal globalaus elito dūdelę, pradedamas kelti propagandinis triukšmas apie demokratijai ir tarptautinei tvarkai kylantį pavojų, neretai lydimas politinio spaudimo ir grasinimų sankcijomis.

Žinoma, demokratinių rinkimų keliu į valdžią gali ateiti ir antidemokratinės jėgos (naujausias pavyzdys – Turkija, nors rubikonas ten dar, atrodo, neperžengtas). Tačiau tie diktatūriniai režimai, kurie įsipaišo į globaliojo elito paišomas pasaulio geopolitines schemas, dažniausiai nekliūva menamai demokratija besirūpinančiam globaliajam elitui.

D.Rothkopfas analizuoja ir stiprėjančius antiglobalistinius bei nacionalistinius judėjimus, ir nors neatmeta jų galimos sėkmės per artimiausius kelis dešimtmečius, vis dėlto nelaiko to tinkama alternatyva dabartinei globalaus elito diktuojamai politikai, nors pastarosios ydingumu iš esmės jis ir neabejoja.

Išties – tokios turtinės diferenciacijos ir poliarizacijos pasaulyje, kokia yra dabar ir vis didėja, žmonijos istorijoje dar nebuvo. Ir jokia ekonomikos ar technologijų plėtra, tęsianti ligšiolinį politikos kursą, situacijos nepakeis. O tai veda arba į naujuosius viduramžius (luominę visuomenę, kad ir neįteisintą formaliai, ir baudžiavą), arba į vergvaldinę socialinę tvarką. Negalima atmesti, kad tokia raida gali baigtis ir pasaulinio masto civilizacine katastrofa.

Nors D. Rothkopf, skirtingai nuo I. Wallersteino, yra aiškiai dešiniųjų pažiūrų žmogus, iš esmės netikintis, kad visuomenės politiniame gyvenime galima visavertė lygybė, kad žmoguje, kaip visuomenės politinio gyvenimo dalyvyje, gali būti suvaldytas jo gyvuliškas pradas, bet jo politinės išvados, bent jau dėl artimiausios perspektyvos, formuluojamos (klausimų forma) kad ir neidentiškai, bet panašiai, kaip ir I. Wallersteino: „Istorija yra pasakojimas apie derybas tarp turtingųjų bei valdžią turinčiųjų ir tų, kuriems likimas nebuvo toks malonus ir kurie jaučiasi nesaugūs. Tai yra pasakojimas apie derėjimąsi dėl kainos, kurią reikės sumokėti už stabilumo išlaikymą. Neturtingiems ir silpniems niekada nebuvo vietos prie stalo. Epocha po epochos jie pralaimi derybas dėl kainos. Tame (istorijos ir politikos – A.K. past.) turguje turtingieji išlošė dabartį ir įgijo pranašumą ateičiai, tuo tarpu neturtingiesiems liko trupiniai nuo ponų stalo ir geresnio gyvenimo pažadai jų ateities kartoms. Tokio tipo susitarimas yra prastas ir negali išsilaikyti ilgai. Todėl klausimas, kurį mes ir superklasė privalo iškelti, skamba taip: kas šį kartą pirmasis žengs žingsnį permainų (esamos tvarkos keitimo – A.K. past.) kryptimi ? Kokias formas įgis šis judėjimas ? Ar dabartiniai elitai vėl bus pakeisti naujais elitais, veikiančiais visų vardu, bet iš tikrųjų besirūpinančiais tik savo paties perdėm siaurai suvokiamais interesais? Ar galų gale bus nedviprasmiškai suprasta, kad tvirtas (socialinis ir tarptautinis – A.K. past.) stabilumas yra grindžiamas pusiausvyra tarp laisvės ir teisingumo, tarp ekonominės plėtros ir teisingo turtų paskirstymo, o taip pat – ir tarp saujelės vadų ir visų tų, kurie suteikia vadams valdymo mandatą?“

Tai klausimai, verčiantys ieškoti atsakymų visus, kurie neabejingi mūsų visų kaip visumos (tiek pasaulio, tiek ir atskiros šalies mastu) likimui. Aišku, kad norint surasti politiškai tvarius, socialinį bei politinį stabilumą ir tvarią plėtrą užtikrinančius atsakymus, reikia iš tikro nuolatinio demokratinio dialogo ir iš tikro demokratinės politikos, o ne jos imitacijų ir deklaracijų.

Bet tokiam dialogui savo ruožtu reikia įstatymais įtvirtintų taisyklių ir tinkamai įrengtos politinių derybų aikštelės. Rinkimų, kuriais valdantieji ir jiems patarnaujantys norėtų apriboti valdomųjų dalyvavimą politikoje, tam aiškiai nepakanka.

Veidaknygė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Homo sapiensui Tarabilda       2016-07-29 11:06

Labai jau darviniškai tamstai tikrovė išsinarsto, protautojau. Parašyk dar vieną komentarą savo mirties dieną, ir papasok mums, kaip žiūri į visatos procesus.

Homo       2016-07-29 10:35

erectus išmokęs stovėti ima galvoti. Su laiku jis tampa Homo sapiens ir pradeda galvoti apie šį bei tą. Išmokę skaityti, kai kurie susidomi kas ir kodėl pasivadino išrinktaja, kas pasivadino vietininku Žemėje, kodėl “išrinktoji” sukčiauja, naudoja išgalvotas pavardes, skelbia melagingas teorijas? Kas ir kodėl skelbiasi vieninteliu tarpininku (už pinigus), kas ir kodėl ragina “tikėti” ir kuo dažniau kartoti tą patį per tą patį, nors tai labai greitai atbukina gebėjimą protauti. 
H.Sapiensui rūpi net ir tai, kas keičia VISATĄ ir jos procesus? Kodėl kaita vyksta ne bet kaip, o ciklais, apskritimais, spiralėmis?

Julius Puras       2016-07-27 15:26

“Mane pakeitus niekas nepasikeis” tai yra Valantino žodžiai per jo kaip GP atstatydinimą. Dabar galvoju kad 2012 metais Kulakauskas ir negalėjo žinoti Lietuvos užvaldymo lygio. Pirmiausia su valstybės užvaldymu susidure teisėsaugininkai. Taip buvo perduota žinia kuria tada niekas dar netikėjo. Dauguma Lietuvos žmonių iki šiol netiki kad ne jie yra savo valstybės šeimininkai. Jie skaito ir žiūri jiems į akis meluojančia žiniasklaida ir ja tiki. Tiki kad viskas yra gerai. O tuo tarpu Lietuva išgyvena glorijeta visomis prasmėmis.

Jei į derybas nesileis,       2016-07-27 11:47

tada ši superklasė išsigims į bolševikus.

Julius Puras       2016-07-26 20:13

Istorija tokia kad Kulakauskas 2012 metų birželį kalbėdamas apie neįmanoma gerbemos Venckienės suėmimą neteisingai numatė įvykius. Išvada tokia kad kaip ir Kulakauskas kaip ir daugelis objektyvių analitikų 2012 metais dar ne iki galo įvertino Lietuvos kaip valstybės kompromaizinima (užvaldyma, galbūt tai ne visai tikslus žodis bet jis yra arčiausiai norit apibrėžti kas įvyko).

A. Valantinas       2016-07-26 19:45

Ei jūs, paklausykit:“Pabrėžiu, kad žmogus netekti laisvės gali tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o suėmimas nėra bausmė, tai – tik procesinė prievartos priemonė.”

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/law/a-valantinas-apie-klaidas-i-laisve-paleidziamus-mafijos-sulus-ir-teiseju-balius.d?id=71869800

Skaudžiausia,kad civilizaciniai rytų ir vakarų ski       2016-07-26 8:03

Lietuvoje,kaip demartkacinėje linijoje,nusėdo šeimose,kai vieni liko rytų ideologijos rėmuose,o kiti bando ieškoti tikros krikščionybės,gyvos krikščionybėsm ,ne imituojamos parodojuomu važnyčios lankymu,kas labai paranku vadinamajam elitui,-atrodyti.Tokios šeimos patiria tragedijas ir iširimą.

Vadinamasis elitas ir       2016-07-26 7:59

aristokratija yra skirtingi dalykai,nors gali būti persipynę.To fone vis daugiau ir daugiau reikia kalbėti apie aristokratiją,o ir ji nesikuklindama turi kalbėti,kalbėti,kalbėti…

Tikrasis Lietuvos veidas yra       2016-07-26 7:56

paprasti Lietuvos miesteliai.Ten lankytis ir įdomiausia.O naujoji valdžia turėtų  dėl savo įvaizdžio ,o ir iš esmės visus darbus pradėti nuo ten,jei nori lygiuotis kad ir į Švediją.

NorKūnas       2016-07-25 23:59

Kiekviena brandesnė sąmokslo teorija (ir ideologija) tam, kad atremtų jos puolimą
ir galimą demaskavimą, savigynai būna pasirengusi ir reikalui esant paleidžia klaidinančias raketas - “sąmokslo teorijos yra gryni pramanai”.
Visos ideologijos nesunkiai įveikiamos tiesa ir tikrove,
kurių be (pasi)tikėjimo pažinti neįmanoma.

Tarabilda Gailajui       2016-07-25 23:40

Priešingai. Gylys, jei neina į rinkimus ir nesusisaistys su jokia politine šobla, gali tapti ne šiaip eilinis politinis pėstininkas, o aukso vertės GYLYS. Jei jis pasakys, ką žino, ir jei žmonės tą, ką jis pasakys supras, yra vilties, kad katukai ataks ir supras, kaip šita piramidė sukonstruota ir kas diriguoja šitam Lietuvos nacionaliniam laidotuvių orkestrui. Taip kad Gylį reikia padrąsinti į rinkimus jokiu būdu neiti.

Gaila,kad P.Gylys       2016-07-25 22:28

daugiau nekandidatuos į seimą.Kažkaip ir kažkam reiktų jį pakviesti.

Jėzusas       2016-07-25 22:08

Tai yra mažytis žingsnis pasaulio pažinime, bet milžiniškas šuolis Lietuvos mokslininkų tarpe. Malonu, kad Kulikauskas, nors ir labai nedrasiai, prisibijodamas tapti marginalu ar sąmokslų teorijų skleidėju, apie tai pradėjo kalbėti. Sekantis milžiniškas žingsnis būtų - patiems tirti valdžios resurso temas ir kas per daiktas yra ta demokratija. Kaip gali valdymu užsiimti žmonės nesuvokdami kas per daiktas yra valdymas, kokios yra metodikos, ideologinės matricos ir t.t. Demokratija yra net ne valdymo forma, o iliuzija, kurios tikslas - legitimizuoti valdžią (kuri yra net ne valdia, o statytiniai, kuriuos galima bet kada kanalizuoti) minios akyse. Ankščiau rinkimai nebuvo madoj, todėl vyravo ideologija - karalius nuo dievo ir t.t. Net ir tada karalius nebuvo valdžia.
Ar Lietuvoje gyvenantys šernai suvokia kas jų valdžia? Nelabai ir jiems to kaip ir nereikia žinoti, tačiau dažnai klausimai šernams gyventi ar ne sprendžiami jėgų, kurios jiems neegzistuoja.

Jules       2016-07-25 20:34

Kam mums reikalingi kažkokie draugai-ponai D. Rothkopf ir I. Wallerstein? Juk kritiškai, logiškai mąstantys diletantai tai žino ir be Banko tarnautojų, be oligarchijos dvaro pareigūnų. O Blogio imperijos kolaborantai ir neturi žinot. Panašiai gi kalbėjo ir Albert Pike, ir Giuseppe Mazzini, ir Charles Lindbergh kadais, kad reikia sugriaut ir atiduot viską dominantams – Übermensch‘ams. O jei mes nenorime? Jei mes irgi norime gyventi ir nenorime būti įvardijami tik gyvuliais, baudžiauninkais ir oligarchų vergais, kas tada? Mes žinome, kad ikikarinę Sovietijos technologiją apie 95 jos procentus sudarė amerikiečių technologija, o teorija, sąmokslo teorija buvo draugo Markso ar Makso, jau pamiršau, įpiršta jėga. Kompanija labai įdomi buvo ir tebėra išties. Tai ir Jacob Schiff įdirbis, ir Kuhn, Loeb ir Co palikimas.  Visi šie buvę ir esami slapti imperatoriai – pasaulio viešpačiai(The Secret Emperors), be kurių pritarimo joks prezidentas ar kanzleris nebus išrinktas. Net žavioji Graužinienė. Taip, taip, nesijuokit ir nesupraskite mane tiesiogiai, pažodžiui. Beje, neblogus planus tokiai minčiai paliko ir Alexander Parvus taip pat kartu su Warburg‘ais, John Rockefeller, Franklinu Vanderlip‘u, Morganais ir panašiai. Prieš juos, manyčiau, nublanksta šitie draugai, Rothkopf ir Wallerstein, nes mes ne vaikų darželyje, ir ne VU docentų vakaruškoje – griebiam uždraustą BK straipsniais Jautį už ragų. Draugai Lazar Kaganovich ir Molotov tebuvo tik niekingi samdiniai kaip ir Leninas, Stalinas ar pats pačiausias Sovietijos statyboje drg.L.Trockis. O kur dar pasaulinio kalėjimo prižiūrėtojai, tokie kaip Naftaly Frenkel, Matvei Berman, Aron Soltz, Yakov Rappaport, Lazar Kogan, kurie gerai žinojo, ką reik daryt su tais, kurie nepritarė Kompartijos linijai ir smaginosi sąmokslų teorijomis, kurie mėgavosi atskleidinėdami dominantų sąmokslus, kuriuos dabar esi priverstas neigti, nes kitaip net bakalauras ar kiemsargio padėjėjo darbas nesišviečia.

Jules       2016-07-25 19:39

Anksčiau reikėjo nuolat kartoti, kad teisingai supranti Kompartijos liniją, kad patinka sovietų valdžia ir kad būtinai tiki šviesiu komunizmo rytojumi, o dabar vėl tas pats per tą patį – turi nuolat kartoti, kad netiki sąmokslo teorijomis, kitaip visi keliai uždaryti, net kiemsargio padėjėju neįsidarbinsi. Žmogau, istorijos be sąmokslų nėr. Tokia žmogiškoji prigimtis, kam tas bereikalingas nusižeminimas prieš stipresnį, prieš Banką Trockis ar kaip jis dabar vadinasi? Tai ne superklasė, o Übermensch‘ai. Kam tas melas ir vardan ko? Kad valdžia koncentruota kelių bankyrų rankose mes žinojome dar Brežnevo epochoje, besimokydami vidurinėse mokyklose, nes mus apie tai pagrįstai pasakojo ne mokytojai, ne parsiduodantys babkiniai, sovietizuoti docentai, o tėvai ir seneliai. Akademikai visada atsilieka nuo diletantų arba iš baimės niekus studentams tauzija, norėdami turėti darbo, pajamų ir galimybę išlaikyti keletą meilužių ar vieną kitą žmonelę atsargoje.  Gyvename Melo epochoje, todėl pseudo docentais netikime, kaip ir Dezi LRT ar Dezi MG Baltic, žodžiu, dezinfosklaida jau nebetiki net pradinukai. Aš, pavyzdžiui, nustojau tikėti penktoje klasėje. Dabar turi teisingai suprasti Neosovietinės Oligarchijos baikas ir jų dvaro pareigūnų sapaliones.

Julius Puras       2016-07-25 17:52

Kulakauskas tik daugiau ar mažiau aprašė tikrove. Tikrovės aprašymas gali būti utopija? Ne. Kitas dalykas kad demokratija be pilietinės visuomenės be taip vadinamos respublikos išsigimsta ir šaly pradeda valdyti tamsios kriminalinės jėgos tūnančios pogrindyje. Taip šiai dienai vyksta Lietuvoje.

NorKūnas       2016-07-25 17:18

Demokratija (Atėnų Agoros), kaip politinė valdymo forma, buvo sumanyta ir galėtų būti įmanoma tik ją viršijančio ir drauge grindžiančio moralinio gėrio, kurio dėsnių objektyviu galiojimu buvo tikima ir intelektualiai susipažįstama, pagrindu.
Krikščioniškoje Europoje moralinio gėrio dėsniai - tai Dekalogo įsakymai (grindžiami autoritetu - paties Dievo, ne teorinio proto).
Ar mielam Antanui aišku tai, kas buvo aišku Atėnams, Romai ir Jeruzalei - teisingumo dorybe grįsta demokratija galima, tik jeigu piliečiai išlavinti pažinti objektyvų, tikrovišką (ne reliatyvų, istoriškai praeinantį) dorovės dėsnių (teisingumo kaip visaapimantį) galiojimą?
Dabar gi net universitetai skelbia, kad rengia tik kvalifikuotą darbo jėgą, nomadus, seksiančius paskui kapitalo judėjimą,
bet ne išsilavinusius piliečius ir patriotus.
Štai kodėl, akademiškasis Antanai, dirbtinai sekuliarizuotoje ir į verslo modelį perdaromoje Europoje jokia - nei tiesioginė, nei atstovaujamoji - demokratija negalima (bent kaip patenkinama politinė tikrovė).
Be vienaip ar kitaip pažinusiųjų objektyvų teisingumo dorybės galiojimą ir besistengiančių ja nesąlygiškai vadovautis,
galima tik politinė demokratijos fikcija (“vaizduojamoji demokratija”),
begalė straipsnių ir konferencijų APIE demokratiją.
Pasaulio Kunigaikštis šios pauzės (puolusiųjų į būties ir politikos subordinacijos amžinybei užmarštį) metu didina sumaištį ir kovos su smurtu (“hate speech” ir pan.) pretekstu, jau turėdamas ir totalinio sekimo technologijas,
per savo demokratiškai išrinktus atstovus steigia orvelišką konclagerį sąžinę ir tikėjimą  išsaugojusiems ir kovojantiems už tikėjimo atveriamą žmogaus laisvę.

A. Kulakausko utopinė vizija        2016-07-25 16:25

“Iš tikro atstovaujamosios demokratijos terminas yra teorinis ideologinis konstruktas, kuris daugeliu atvejų labiau maskuoja politinę tikrovę, nei ją adekvačiai paaiškina. Bent jau daugiapartinės (nedvipartinės) parlamentinės sistemos su laisvu parlamentaro mandatu atveju tikslesnis, adekvatesnis tikrovei terminas būtų - deleguojamoji demokratija. Rinkėjai deleguoja teisę išrinktiems žmonėms formuoti valdžią savo nuožiūra ir spręsti daugumą pačių išrinktųjų sudaromos politinės darbotvarkės klausimų taip pat savo nuožiūra, dažniausiai nė nebandant išsiaiškinti, kokia sprendžiamu klausimu yra visuomenės daugumos ar svarbiausių interesų grupių, kurias labiausiai palies politinis sprendimas, nuomonė.
Tiesą sakant, šiuolaikinės visuomenės interesų struktūra yra tokia sudėtinga, komplikuota ir dinamiška, kad rinkimai ir negali būti laikomi būdu, užtikrinančiu jų adekvatų atstovavimą ir derinimą (o tai - demokratijos esmė). Tad, norint demokratijai grąžinti jos prasmę (vis labiau prarandamą) būtina įstatymiškai įteisinti politinę sistemą su kiek įmanoma platesne dalyvaujamąja demokratija, teritorine (vietos) ir funkcine savivalda, ir kurioje išrinkti politikai visų pirma atliktų politikos proceso menedžerių, moderatorių ir pačios visuomenės pasiektų susitarimų aprengėjų įstatymo rūbu vaidmenį.”

Julius Puras       2016-07-25 15:27

Priminsiu Kulakausko žodžius išsakytus 2012 birželį “Kad ją imtų ir pasodintų į kalėjimą – netikiu. Tai būtų netgi politiškai labai kvaila“, – mano ekspertas.” tai nepasitvirtino. Tai reiškia kad valdančios Lietuva politinių ir ekonominių interesų grupuotės neina į jokias derybas.

Letas Ežei       2016-07-25 14:02

Nesuprantu apie ką kalbate. Musulmonai privalo turėti islamišką valstybę (t.y. šariato valdomą) pagal savo religiją. Kaip jie tai darys, jų reikalas, D-vas juos už tai teis, ne mes.
Islamizuoti krikščionybės niekas nesiūlo. Siūlau vadovautis teokratijos logika. Ir vėlgi, ką kas nors ištraukia iš Biblijos ir ką iš to padaro, už tai bus teisiamas D-vo, ne mūsų. Tačiau sąžiningas darymas yra milijonas kartų geriau nei kapituliacija ateistams ir satanistams.
Pagaliau, kuo čia dėtas būtent ST? Krikščioniška teokratija turi remtis Evangelija, nors Evangelija, be abejo, įvykdo Įstatymą, bet ne paneigia jį. Musulmonams lengviau turint amžiais patikrintą šariatą. Natūralus krikščioniško “šariato” formavimasis nutrūko kartu su Karolingų-Otonų Europos-Bažnyčios subyrėjimu XI a. Sunkoka dabar būtų sugrįžti į XI a. ir viską daryti iš naujo. Todėl ir manau, kad konstantininė Bažnyčia (tiek Vakaruose, tiek Rytuose) išsisėmė, o pagonių laikų pabaigoje (Lk 21:24) (nuo 1948 m.) malonės vartai gentims (gojim) po truputį užsidaro: atsikuria 325 m. išduota Jokūbo Bažnyčia. Ji ir sutiks ateinantį Mesiją.

Pasauliui...       2016-07-25 11:50

tai dabar apšviestas pasuksi pasaulį tuo keliu?

Pasaulis pasuko ne tuo keliu.       2016-07-25 11:38

Ačiū  autoriui už apšvietimą.Laikas apie tai kalbėti,-apie pasikėlimą į puikybę.

Anicetui       2016-07-25 8:27

L.žinios ir Delfis yra konservliberastinių gaujų ruporas. Kai čia rašysi tik gerai apie šias gaujas išspausdins bet kieno straipsnį,

Atajui Batajus       2016-07-24 23:33

Demokratija yra toks dalykas, kad ji tau yra, kol tavęs nenušovė, o kai tave nušaus, bus nebe tavo reikalas, yra demokratija ar ne.

atai?       2016-07-24 23:28

a tai demokratija tik širma žmonėms mulkinti, jei pasaulį vado superklasė?

Derybos       2016-07-24 21:46

su Biblija ant stalo,-kitaip nieko nebus,-“ar gali aklas vesti aklą”...Juos sustabdys Kūrėjo dėsniai,kad ir koks superelitas jie būtų.Jei jie tai suvoktų,kiek aukų būtų išgelbėta.

AAA       2016-07-24 20:48

Ką gi, autorius aiškiai išdėstė, jog demokratijos net ir su žiburiu nesimato:( Išeitis būtų įvesti bent jau atstovaujamąją demokratiją pradžiai. O tai reiškia, kad atstovai turėtų mums atsiskaityti, būtų mūsų įpareigojami bei galimi būti atšaukti. Vadinasi, partinė sistema kaipo tokia, turėtų eiti bent jau į antrą planą. Ir jokių sąrašinių. Atstatyti tikrą savivaldą - demokratijos pamatą. Seniūnijoms - savivaldos teises. Vis labiau eiti link vietinės gamybos bei paslaugų.
Bet to kol kas bent niekas neleis - pasigirs isterija. O dėl pasaulinės ekonomikos ideologijos, paremtos vartojimo skatinimu, artėjame link klimato katastrofos. Bet net nepradedame svarstyti apie naujos ekonomikos ideologijos paieškas. Vadinasi, katastrofa bus. Turime tam ruoštis.

stasys       2016-07-24 20:39

Keista kai žmogus neabejotinai protingas , bando savo proto pastangų vaisius suvakuoti į savotiška slovika kaip koki marinatą savo supratimo demokratijai užraukti . Pats faktas kad tokie reiškiniai aptarinėjami viešai jau rodo esant kita nuomonės tašką ..o tai kad protingi iniciatyvus renkasi buriasi į atskirus sau klubus rodo ir visai kita galimybių ratą, kuris nebūtinai turi sutapti su ta grubia valdymo forma kuri viešai deklaruojama ..kaip demokratija. Aš ne tu procesu mėgėjas bet suprasti tokiu reiškiniu svarba ir būtinumą man dar proto užtenka ..Sukaupta galia keliose rankose pavojinga jei neduoti galimybės jai išsakyti savo pozicijos ...o tai ka matome tuose Davuose ir jam panašiuose renginiuose,..butent tai ir yra..ten renkasi ne tik GALIA bet ir POLITIKA..politika tu kurie realiai atsakingi už savo pažadus rinkėjams .Mes dažnai pamirštame kad pasaulis su mums įprasta demokratija, kaip valdymo forma, egzistuoja tik nedideliame to globalaus žemės rutulio dalyje, o didžioji to pasaulio gyventoju dalis ir toliau pasilieka prie jiems jau įprastu kultūriniu pagrindu susiformavusiu valdymo formų ir tikrai butu daug blogiau jei tie skirtumai tarpusavyje kalbėtusi kitose trybunose…beje JT-os aiškus pavyzdys to kaip neefektyviai veikia mažumos nuomonė susidūrusi su didesne grėsme .  Gerai tai ar blogai demokratijai, kaip tokiai, jokio skirtumo ,..iba jos kaip tokios prigimtis keisti mūsu nusistovėjusi požiūri ‘kas tinka mums tiks ir kitiems‘ ,..gyvenimas realybėje rodo kad taip nėra ..keičiasi tik TIESOS ŽYGIU pavadinimai bet ne tu ...  žygiu esmė. Todėl kalbėkimės kaip mokame kur išeina kada išeina svarbu kad protas butu aukščiau mūsų pačiu įtarumo . Skatinu autorių nenusileisti i tokias polemikos apačias kai nieko kito neliks tik rakinti savo protą nuo svetimu akiu. ..tai jau butu dugnas .

Letui Ežė       2016-07-24 20:32

Siekis islamizuoti valstybę visiškai dar nereiškia jos priartinimo prie Dievo. Gali būti net priešingai, nelygu kaip interpretuojamas Koranas atskirų islamizatorių, kurios suros bus imamos už mokymo ir veikimo pagrindą.
Iš Senojo (ypač) Testamento galima nusikalti tokius kietus modelius, kad jais vadovaujantis neva Dievo žodžiu galima nepalikt akmens ant akmens.

Letas Palmaitis       2016-07-24 18:07

Atsiprašydamas Autoriaus, prisipažinsiu, kad niekad nelaikiau jo protingu. Porindamas apie “sąmokslo teorijas” tai, kas paprastai (aišku, kad neteisingai) taip ir vadinama, jis norėdamas apsidrausti, vaizduoja virtuvinio lygio “žydų sąmokslus”. Teigdamas, neva slaptai niekas nevaldo (plg. pirmąją viešą “sąmokslo teorijų” kalbą būtent apie slaptas organizacijas čia: https://www.youtube.com/watch?v=zdMbmdFOvTs), jis tuoj pat parodo, kad svarbiausi sprendimai padaromi neviešai. Kalbėdamas apie “žydų sąmokslo” šalininkų vaizduojamą vieną (“Siono išminčių”) centrą, jis braudamasis pro atdaras duris skuba paaiškinti, kad jokio vieno centro nėra, bet čia pat išvardija pamatinius globalistinės politikos centrus. Kalbėdamas apie demokratiją tarsi savaime suprantamą vienintelį įmanomą teigiamą kelią, jis tuoj pat parodo, kad garsieji rinkimai, kas belaimėtų, esamos situacijos nepakeičia.
Tad ko verti retoriniai pamokymai apie mitologinę “neimitacinę” demokratinę politiką? Ar jau iš paties dėstymo nėra aišku, kad visoje istorijoje laimi ne imitacijos, bet reali jėga, kuri šiandien ir yra globalaus elito valdymo demokratija tarp savęs (kaip ir antikiniais vergvaldžių demokratijos laikais) su visais vidaus prieštaravaimais ir atskiromis nuomonėmis (Davidas Rockefelleris gali manyti vienaip, o George’as Sorosas visai priešingai, jokio “centro” čia nereikia, viskas vyksta galimybių ribose demokratiškai pasirenkant racionaliausią daugumos trilijonierių kryptį).
Todėl vienintelė sveika mintis šiame teiginių brūzgynė yra ta, kad pasaulio situacijoje užsidegė žalia šviesa hėgelinei spiralei: jau pasimato “visos žmonijos šviesi ateitis” globalinės konclagerinės vergovės pažangiausia elektronine forma (bent jau paliktų Autorius tuos “viduramžius” ramybėje, nes iš tikrųjų iki XI amžiaus tai buvo autentiškos europinės krikščionybės laikas be smurto, laužų ir kruvinų pavergimo “misijų”!) 
Tačiau ką naujo čia galima pasakyti po Orwello? Apie ateinančią globalinę atkurtųjų monarchijų ir bankinio kapitalo vergvaldiją seniai kalba ir Geidars Džemalis.
Ten kur įmanoma įterpti, Autorius griebiai eilinio antiislamiško stereotipo mesdamas akmenį į Turkiją, kurioje jo paminėta “riba” yra grįžimas prie autentiško musulmoniško abraominio tikėjimo D-vu, Kuris (o ne deutschlandai) yra über alles (AKBAR). Skirtingai nuo krikščionių po X a., visas musulmonų gyvenimas (tiek individualus, tiek vidaus ir užsienio politikos) buvo teokratiškai orientuotas tik į D-vo valdymą, kurį užtikrina amžiais tobulintas šariatas, pagrįstas Koranu, suna (hadisais bei tradicija) ir precedentine teise. Iki XI a. Europoje tai atitiko vieną kitą kontroliuojančias pasaulietinę (atstovaujamą imperatoriaus) ir kunigišką (atstovaujamą popiežiaus) vieningos Bažnyčios šakas, vienodai siekusias teokratiškai įgyvendinti D-vo Valią sakralizuojant visą gyvenimą ištisai.
Jei dar ne pabaiga, galbūt Erdogano Turkija dar pamokys pasaulį, kaip reikia grįžti prie D-vo Viešpatystės. Tada visos kulikauskinės demokratijos su milijardierių klubais nugarmės velniop, kur jiems ir yra pati tinkamiausia vieta.

Anicetas       2016-07-24 17:54

Būtų buvę įdomu, jei Kumštauskas šį tekstą būtų pasiūlės progrybauskaitinei žiniasklaidai. Spėkit, ar Lzinios arba Delfis tokį straipsnį įsikeltų ir kiek jis ten pakabotų.

geras straipsnis       2016-07-24 16:42

Reiškia mes ir mūsų vadai, atseit, išrenkamų,yra teatro marionetės, o siūliukai taip aukštai ir per tokius tarpininkus pakabinti, kad niekada nesužinosim, kas ką tampo.Tad ir šalių vadų, jeigu tas marionetes galima vadinti vadais, sprendimai tokie absurdiški, beveik visada prieštaraujantys valdomujų vergų norams , siekiams ir lūkesčiams, beveik visada nesutampantys ir visada priešingi per rinkimus deklaruojamiems lozungams ir agitaciniams kalbėjimams. O tie, kurie šio pasaulio neformalaus valdymo argano elitui priešiansi , laukia liūdnas galas- bent taip galima suprasti. tie kurie bent kiek domisi įvykiais ,pasaulyje, gali suvokti , kodėl būna staigios mirtys, tuo atveju, jeigu tas politikas pradeda ‘ožiuotis.’

Tarabilda       2016-07-24 13:43

Labai geras skiepas prieš bacilas, kurios tuoj ims rėkti apie sąmokslo teorijas, vos tik kas prasižioja apie globalizmo ir elitų veikimą.

Įdomus straipsnelis.       2016-07-24 13:22

Yra ir dar viena gera , kaip man atrodo, ir daug kuo panaši knyga - D.Korten “When Corporations Rule the World “. Toj knygoj labai labai įdomiai išdėstyti daugiau ekonominiai viso to reikalo aspektai .


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.