Dienos aktualija, Demokratija ir valdymas, Geopolitika, Europa, Šiaurės Amerika

Antanas Kulakauskas: „Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. birželio 18 d. 23:39

10     

    

Antanas Kulakauskas: „Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo“

Arvydas Praninskas | „Valstiečių laikraštis“

„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“, – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis.

Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių perspėjimų dėl rimtų permainų pasaulyje žadančios geopolitinio klimato kaitos. Kodėl – ar niekas nenujaučia geopolitikos sausrų, žemės drebėjimų, potvynių, o gal tai tik tyla prieš audrą?

Apie prasidėjusias rimtas permainas pasaulio geopolitinėje ir geoekonominėje sąrangoje Lietuvos populiarioji žiniasklaida iš tikrųjų kalba mažai. Bet yra leidinių, orientuotų į siauresnius intelektualesnės publikos sluoksnius, kurie apie tai rašo nemažai, pvz., „IQ“, „Valstybė“, beje, anaiptol ne iš vienodų pozicijų. Netgi „YouTube“ kanaluose galima rasti lietuviškų laidų šia tematika. Kodėl apie tai mažai kalbama populiariojoje žiniasklaidoje ir viešajame politikos lauke – kitas klausimas. Viena vertus, neturime bent kiek gausesnio šios srities nepriklausomų profesionalių žinovų (ekspertų) rato, o Lietuvos valstybės laivą (ar laivelį) vairuojantys asmenys ir jiems padedantys ekspertai nelinkę kalbėti apie tai, kas neramina ir nuo Lietuvos mažai tepriklauso.

Iš dviejų organizacinių struktūrų susidedančią euroatlantinę bendriją (ES ir NATO), kuriai priklauso ir Lietuva, purto vidiniai nesutarimai tarp JAV iš vienos pusės ir Vokietijos bei Prancūzijos – šalių, lemiančių ES politiką ir net likimą – iš kitos. Ir tai anaiptol ne tik konjunktūriniai dvišaliai ar trišaliai tarpvalstybiniai nesutarimai, o globalaus virsmo proceso dalis, kova dėl to, kokia turi būti pasaulio tvarka. Ir kol kas neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kiek tas virsmas užtruks ir kuo jis baigsis, t. y. kokia nauja pasaulinė tvarka nusistovės. O ir ES nėra sutarimo dėl pasaulio, Europos ir pačios ES politinės ateities perspektyvų.

Pasaulinių galių sistema, kurią nagrinėja geopolitikos ekspertai, iš pažiūros yra labai inertiška, sunkiai besikeičianti – kaip ir klimatas. Kokios permainos paskutiniaisiais dešimtmečiais, o gal ir šimtmečiais, atvedė prie geopolitinės situacijos Lietuvai svarbiausiuose pasaulio regionuose nestabilumo?

Pasaulyje susiklostanti galių sistema arba pasaulinė tvarka paprastai staiga nesikeičia, ji turi inercijos, nors kartais ta kaita pakankamai greita, primena katastrofą, iš pirmo žvilgsnio netgi nepareikalaujančią didesnių žmonių aukų. Taip 1986 m. Michailo Gorbačiovo inicijuota pertvarkos („perestroikos“) politika Sovietų Sąjungoje ir atsisakymas konfrontuoti su Vakarais per penketą metų atvedė prie vadinamojo sovietinio bloko ir pačios Sovietų Sąjungos subyrėjimo, nors „perestroikos“ sumanytojai ir vykdytojai to visiškai nesiekė ir nesitikėjo. Nelikus ideologinio ir istorinio strateginio priešininko ir atsiradus naujoms technologijoms (internetas ir kt.), Vakarai su JAV priešakyje ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti globalizacijos projektą.

Jis grindžiamas neoliberalaus, monetaristinio kapitalizmo modeliu, iki tol išbandytu Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose, vartotojiškumo kultu bei nuolat plečiamu – praktiškai socialinių teisių sąskaita – individualių žmogaus (ir net gyvūnų) teisių konceptu. Geopolitikos plotmėje šio projekto įgyvendinimo pagrindinio prižiūrėtojo vaidmenį prisiėmė JAV, o į rytus Europoje besiplečiantis NATO tapo ir instrumentu, ir pagalbininku. Žinoma, buvusiems sovietinio bloko kraštams Europoje, o visų pirma Lenkijai ir Baltijos valstybėms, priklausomybė NATO reiškia apsaugą nuo Rusijos imperinių ambicijų recidyvo. Sudėtine minėto globalizacijos projekto dalimi pirmiausia geoekonomikos plotmėje tapo ir Europos ekonominės bendrijos pertvarkymas 1991–1993 m. į Europos Sąjungą su numatyta plėtros galimybe. Naujai į ES priimtos šalys neoliberalaus monetaristinio kapitalizmo sistemoje neišvengiamai tapo pusiau periferine zona, kurios pirminė ar pradinė paskirtis – būti pigių materialinių resursų, pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos šaltiniu, o jai priklausančios šalys turėjo kautis dėl patekimo į geoekonominio branduolio valstybių, dar vadinamų išsivysčiusiomis, tarpą, bet nesėkmės atveju galėjo nusiristi į periferijos arba vadinamojo trečiojo pasaulio lygmenį.

Tačiau ilgainiui tapo akivaizdu, kad ką tik trumpai aptartas globalizacijos projektas negali būti tvarios ir darnios žmonijos raidos pagrindu. Pirmiausia dėl savo vidinių prieštaringumų: gimdo iki tol neregėtą nelygybę tarp šalių ir tarp žmonių atskirose šalyse, netgi turtingose Vakarų valstybėse; gilina globalią ekologinę krizę; valstybinę valdžią paverčia institucija, tarnaujančia pirmiausia globalaus kapitalo interesams, tai demokratijos procesą daro daugumai žmonių mažai prasmingu formaliu procedūriniu žaidimu ir t. t. Tad nenuostabu, kad ir tarptautinė tvarka arba geopolitinė sistema, kuri susiklostė per kelis pastaruosius dešimtmečius ir kurią galima pavadinti sistema su vienu dominuojančiu, bet visko suvaldyti nepajėgiančiu poliumi, patiria krizę.

Ryškiausi to požymiai – ekonominė ir politinė stagnacija ES, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES; Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir jo pradėta vykdyti politika, kuria siekiama vėl paversti JAV ne tik pakankamai vartojančia, bet ir pakankamai sau gaminančia šalimi, grasinant atsisakyti „globalaus policininko“ vaidmens. Kadangi JAV yra pagrindinis globalaus pasaulio galios centras, tokia šios šalies prezidento politika negali nesukelti radikalių pokyčių ir konfliktų viso pasaulio geoekonominėje ir geopolitinėje erdvėje, taip pat pačiose Jungtinėse Valstijose. Tą ir matome. Tik nereikia turėti iliuzijų, kad jei D.Trumpas nebus perrinktas JAV prezidentu, į tarptautinę sistemą sugrįš stabilumas. Žinoma, kažkiek pasikeis politikos turinys ir stilius, bet kova tarp jėgų, turinčių skirtingas pasaulio tvarkos vizijas, nesibaigs.

Lietuva priklauso net keliems prestižiniais pasaulyje laikomais politiniams ir ekonominiams klubams: esame Europos Sąjungos, NATO, euro zonos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nariai. Ar tokia narystė neapsaugo mūsų nuo nemalonių geopolitinio klimato permainų, jeigu jos kada ištiktų?

Ne, neapsaugo. Visi tokie klubai kuriami ir veikia kaip tam tikros konkrečios tarptautinės tvarkos ar sistemos palaikytojai. Keičiantis tai tvarkai, o šiuo metu pasaulis stovi ant kaitos slenksčio, tokių klubų, tiksliau, tarptautinių organizacijų, vaidmuo ir sandara bei paskirtis gali keistis sulig juose dominuojančių didvalstybių interesais. Tam tikromis sąlygomis tos organizacijos apskritai gali būti paleistos ar likviduotos. Lietuvos išorinio nacionalinio saugumo požiūriu svarbios tik dvi pirmos organizacijos. Kaip jau minėta, ES kaip regioninės ekonominės organizacijos, turinčios federacijos elementų, politika ir net likimas labiausiai priklauso nuo Vokietijos ir Prancūzijos, o karinis politinis NATO aljansas neįsivaizduojamas be JAV. Tačiau dėl minėto globalizacijos projekto krizės dar Baracko Obamos laikais iškilo fundamentalaus strateginio pobūdžio prieštaravimai tarp JAV iš vienos pusės ir Vokietijos bei Prancūzijos iš kitos pusės. D.Trumpo politika juos tik pagilino.

Vokietijai ir Prancūzijai nusibodo būti JAV globotinėmis geostrateginiu požiūriu. Jose yra jėgų, kurios norėtų, kad ES būtų ne tik geoekonomiškai, bet ir geostrategiškai savarankiška. Vargu ar tai patiktų didžiajai daliai amerikiečių elito. Tad, jei procesas plėtotųsi šia kryptimi, ir viena, ir kita pusė tikriausiai ieškotų strateginės partnerystės su Rusija, kuri svarbi ES bei JAV ir santykių su Kinija kontekste. Vidurio Rytų Europos šalims, o pirmiausia Lenkijai ir Baltijos valstybėms, taigi ir mums, iškiltų nemaloni dilema, ar prisidėti prie ES tapsmo geostrateginiu subjektu, ar likti JAV globoje, jei ši mėgintų kariniu požiūriu pasilikti Europoje ir prisidėti prie Europos suskaldymo. Beje, dilema neiškiltų, jei JAV apsispręstų palikti Europą, ir visos trys pusės, o dar geriau ir Kinija, rastų modus vivendi, tarpusavio santykių pobūdį. Šiuo atveju mums taptų svarbu pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje, o ne būtume sugrąžinti į Rusijos prioritetinių interesų sferą. Norime to ar nenorime, reikia pripažinti, kad geopolitiniu ir geostrateginiu požiūriu Rytų Pabaltijys Rusijai yra svarbesnis nei Vakarų Europai, juolab JAV. Tiesa, dar yra vadinamojo Intermariumo, arba Tarpjūrio, scenarijus su Lenkija centre, bet vargu ar jis be globalią geopolitinę galią turinčių žaidėjų paramos gali būti gyvybingas ir užtikrinantis saugumą savo nariams.

Kaip atrodo mūsų laikų geopolitiniai iššūkiai, su kuriais jau susidūrė ar dar tik susidurs Lietuva, lyginant su tais, kurie buvo iškilę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais? Gal jų nė negalima lyginti? Ar vis dėlto galima įžvelgti panašumų, o gal net iš kai ko pasimokyti – juk sakoma, kad istorija linkusi kartotis…

Nors pagal bazinį išsilavinimą esu istorikas, nematau prasmės imtis dabartinės situacijos lyginimo su LDK laikais. Viena vertus, LDK laikai – tai daugiau kaip pusės tūkstančio metų laikotarpis, ir keliais sakiniais to laikotarpio geopolitinės situacijos kaitos nenusakysi, kita vertus, dabartinė Lietuva yra žinomų ir jau ne kartą minėtų globalaus Vakarų pasaulio interesus reiškiančių struktūrų dalis ir jos likimas, apskritai imant, priklauso nuo tų struktūrų kaitos ir jų santykio su Rusija. O tas santykis gali įvairiai keistis ir keisis, tik šiandien dar nežinome, kaip.

Klimato kaitos nepajėgiame, ar, tiesą sakant, nė nemėginame sustabdyti: regis, belieka prisitaikyti prie neišvengiamų permainų ir tikėtis ateisiant geresnius laikus. Ar turėsime prisitaikyti ir prie geopolitinių pokyčių? Ką lietuviams žada vis labiau ryškėjanti naujoji pasaulio tvarka, kam turėtume ruoštis ir ką daryti?

Deja, kol tarptautinėje politikoje didesnį svorį turi galia arba jėga, o ne vertybės, tol mažos galios valstybėms lieka, jei lieka, tik pasirinkimas, prie kokios didesnės galios glaustis. O kol kas naujoji pasaulio tvarka anaiptol neišryškėjo, ir, ko gero, greitai neišryškės. Tad tarptautinėje politikoje pageidautina elgtis kuo apdairiau ir išmintingiau, o svarbiausią dėmesį ir pastangas skirti tautos ir valstybės vidinių galių ir santaros stiprinimui, europietiškos bei savos tautinės tapatybės plėtrai. Mano galva, būtų labai svarbu kaip įmanoma labiau demokratizuoti ir sykiu debiurokratizuoti politinių sprendimų priėmimo procesą tiek nacionaliniame, tiek vietos savivaldos lygmenyje. Tam reikėtų sukurti ir įstatymais įteisinti dalyvaujamosios sutarimo demokratijos mechanizmą. Gaila, bet apie tai mūsuose kalbama dar mažiau nei apie galimas geopolitines permainas. Nors galbūt būtent kol kas miglotos tarptautinės tvarkos permainų perspektyvos paskatins apie tai susimąstyti ir pradėti veikti.

Dėkoju už pokalbį.

valstietis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

C-Fam       2020-06-21 20:55

https://c-fam.org/friday_fax/war-continues-between-u-s-and-un-over-abortion-promotion-in-covid-response/
Niujorkas, birželio 19 d. (C-Fam) JAV vyriausybė kritikavo generalinį sekretorių už tai, kad jis skatino abortus per COVID-19 pandemiją. Tai įvyko per metinį JT viršūnių susitikimą, kuriame prižiūrimas JT darbas sprendžiant humanitarines ekstremalias situacijas.

JAV vyriausybė generalinio sekretoriaus vykdomą abortų skatinimą per COVID-19 pandemiją pavadino „nepateisinamu krizės panaudojimu, kad būtų įgyvendinta politinė programa, kuriai nėra valstybių narių sutarimo ir kuri prieštarauja JAV politikai“.

JAV pareiškimas JT Ekonomikos ir socialinei tarybai yra naujausias gelbėjimas vykstančiuose JAV vyriausybės ir JT sistemos mainuose apie abortus nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Laikinasis JAV tarptautinės plėtros agentūros administratorius Johnas Barsa mainus pradėjo griežtai suformuluotu laišku JT Generaliniam Sekretoriui, kuriame kritikuojamas JT Generalinio Sekretoriaus kreipimasis dėl 7 milijardų JAV dolerių paramos COVID-19 pandemijai, vadinamam „JT visuotinis humanitarinio reagavimo planui “, kuriame abortai įtraukti kaip„ pagrindinė paslauga “.

Tuomet JAV vyriausybė sustabdė rezoliuciją, kurioje „seksualinė ir reprodukcinė sveikata“ būtų įtraukta kaip „pagrindinis humanitarinis poreikis“ į JT agentūrų darbą kritinėse situacijose, įskaitant COVID-19 pandemiją.

Dėl pandemijos metu vis dar uždarytos JT būstinės JT rezoliucijas galima priimti tik vieningai sutarus. JAV vyriausybė teigė negalinti priimti dviprasmiškų kalbų apie „lytinę ir reprodukcinę sveikatą“. JT agentūros ilgą laiką vartojo šią sąvoką abortų skatinimui.

Užuot siūlęs rezoliuciją be abortų sąlygų, Maroko ambasadorius ir ECOSOC humanitarinio segmento pirmininkas Omaras Hilale’as nusprendė panaikinti rezoliuciją. Vietoj to, jis paprašė šalių prisijungti prie jo parengto diplomatinio pareiškimo. JAV buvo tarp 128 delegacijų, palaikiusių Hilale pareiškimą pavadinimu „Kvietimas veikti remiant humanitarinę pagalbą kovojant su COVID-19 pandemija“.

Kitaip nei rezoliucija, Hilale „raginimas veikti“ JT sistemoje yra teisiškai nereikšmingas. Tačiau jis patvirtina JT Generalinio Sekretoriaus propaguojamą proabortinį visuotinio humanitarinio reagavimo į COVID-19 pandemiją planą.

Hilale „raginimas veikti“ ragina JT valstybes nares „skubiai apsvarstyti galimybę finansuoti Visuotinio humanitarinės pagalbos planą, kad jis atitiktų jo reikalavimus“.

JAV pareiškime ECOSOC humanitariniame segmente paaiškinta: „Nors mes remiame pastangas remti ir finansuoti vieningą tarptautinį atsaką, mes vis dar esame susirūpinę dėl Generalinio sekretoriaus Visuotinio humanitarinės pagalbos plano elementų“.

Kalbant konkrečiai apie abortus, JAV pareiškime paaiškinta: „Nėra tarptautinės teisės į abortą, taip pat nėra valstybių pareigos finansuoti ar palengvinti abortą“.

„JAV yra pasirengusi padėti tiems, kuriems jos reikia, tačiau nepakenks mūsų vertybėms, įstatymams ir politikai krizės akivaizdoje“, - rašoma JAV pranešime.

JAV pareiškime aiškinama, kad „kiekviena valstybė narė gali prisidėti prie reagavimo į krizes taip, kaip mano esant tinkama pagal savo įstatymus“.

„Esame pasirengę bendradarbiauti su tarpininkais, būsima ECOSOC vadovybe ir kitomis valstybėmis narėmis, kad užtikrintume, kad nesutariančios kalbos ir toliau nepakenktų svarbiausiam tikslui teikti gyvybę gelbstančią humanitarinę pagalbą“, - pabrėžiama JAV pareiškime.

JT Generalinė asamblėja dabar derasi dėl išsamios rezoliucijos dėl COVID-19 pandemijos, kuri bus privaloma JT sistemai. Pirmajame rezoliucijos projekte buvo visapusiškai patvirtintas JT generalinio sekretoriaus 7 milijardų dolerių apeliacinis ieškinys.

DD plius DD       2020-06-19 20:12

Aš labai skeptiškai vertinu visokias panegirikas, bet A.Kulakauskas mano skeptiką verčia niekais. Galiu tik pavydėt studentams, kurie klauso jo kursą. Reta žmonių, kurie sugeba kalbėti iš stuburo.

APN       2020-06-19 19:59

https://apnews.com/72fab166f1cfd02794c9add62247960e?inf_contact_key=77cb11e1f0c2cacb3aa676f3a0dae0d3842e902fbefb79ab9abae13bfcb46658
WARSAW, Lenkija (AP). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį apkaltino LGBT teisių judėjimą skatinančiu žalingą požiūrį nei komunizmą ir pareiškė, kad sutinka su kitu konservatyviu politiku, kuris teigė, kad „LGBT nėra žmonės, tai ideologija“.

Duda išsakė savo pastabas nedideliame pietvakarių miestelyje Brzege, rinkdamas kampanijas dėl perrinkimo Lenkijoje. Tai daugiausia katalikų tauta, daugiau nei keturis dešimtmečius praleidusi komunistų vyriausybių valdžioje.

Gėjų teisės tampa pagrindine kampanijos tema per prezidento rinkimus, nes varžybos populiarėja tarp Duda, remiamos nacionalistinės konservatorių valdančiosios partijos, ir Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio, kuris paragino toleruoti gėjus ir lesbietes.

Kis       2020-06-19 15:32

Pas dydiji Landzbergeri jokeriai isnaudoti,mestas paskutinis bartukas Kulakauskas.Jeigu neturite ka pasakyti vergams,kalbekite apie grybus ir ora.Tas problemas nei juns spresti,nei jus ismanote.Galiu patarti uzsiciaupti ir ilgam.

Šiaip,       2020-06-19 14:27

mano nuomone, vyksta naujas pasaulio pasidalinimas. Grobuonys visi, t.y. didžiosios valstybės žiūri ir žiūrės savo interesų. O vieningieji “globalistai”, tai dar viena jėga ir esanti išplitusi visur, tame tarpe ir Lietuvoje, ir, kuriai vadovauja sosrosas, geicas ir kiti piniguočiai, ir, kurių moralė žemiau plintuso.

ah1       2020-06-19 12:31

pasaulio tvarka - JAV tvarka arba demokratų arba respublikonų, kokia bus matysis po JAV prezidento rinkimų.

Žodžio laisvė...       2020-06-19 10:50

Antanuk,ar pasodinai gėlytes prie JUzefo Pilsuckio paminklo,kurio atidaryme dalyva-
vai ir tu Zalave Švenčionių rajone prieš keletą metelių???Esi ne istorikas ,o išverstarankovis.

>Juokinga        2020-06-19 10:02

Tiesiog nesugalvojote, prie ko protingiau prisikabinti, ar ne?

Mano galva, straipsnis taiklus ir įžvalgus. Bet mat negroja emocijomis, reikalauja racionalaus galvojimo, o lietuviškai publikai tai kiek sudėtinga.

Juokinga       2020-06-19 9:07

skaityti teiginį, kad “Klimatologai jau seniai mūša pavojaus varpais”. Dar neteko matyti, kad kas nors muštų varpais ar varpus. Lietuvoje varpais skambina prieš pamaldas, varpais skambinama pranešant apie gaisrą arba kitokį pavojų.

Al.       2020-06-19 0:24

Net užuominos nėra apie kominterno vykdomą permanentinę revoliuciją ir tautų bandymą jai pasipriešinti. Stebinantis nepastabumas.


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.