Baigiantis žymaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido šio laisvės kovotojo prisiminimų knygą „Daugel krito sūnų... Partizanų gretose“ anglų kalba.
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimuose, rašytuose 1952–1956 metais ir pirmąkart lietuviškai išleistuose tik 1991 metais, įamžinta „karo po karo istorija“: pirmieji partizaninės kovos žingsniai ir iššūkiai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai.
Tiesos.lt primena: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signatarą A. Ramanauską-Vanagą, kaip aukščiausią po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo likusį gyvą Lietuvos valstybės, kovojusios su okupacija, pareigūną, prieš keletą dienų Seimas pripažino buvus faktiniu valstybės vadovu. 1956 m. jis buvo suimtas ir žiauriai kankinamas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo palaikai rasti tik šiemet – patvirtinus jų autentiškumą spalio 6 d. A. Ramanauskas-Vanagas iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė-Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.
Pabrėždamas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo – partizaninio karo – svarbą kovojant su sovietų okupacija, Seimas 2019-uosius metus paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, faktiškai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, metais. Beje, kitąmet minėsime ne tik šio didžiavyrio 110-ąsias gimimo metines, bet ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos, pasirašytos 1949 m. vasario 16 d., 70-metį.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Kaip blogai! Visas pasaulis puikiai valdo anglų kalbą, tik, va, kultūriškai atsilikusioje kaimietiškoje Lietuvoje kažkodėl vis dar to nėra. Todėl siūlau įgyvendinti gerbiamo A. Kubiliaus iniciatyvą šalia mužikiškos lietuvių kalbos Lietuvoje įteisinti anglų kalbą kaip antrą valstybinę kalbą, o ateityje, galbūt ją palikti netgi kaip vienintelę Lietuvos valstybinę kalbą. Kaip būtų gražu, argi ne!
Argi visas pasaulis supranta anglišką dantiraštį?