Andrius Švarplys. Trys geopolitinės vaizduotės

Tiesos.lt redakcija   2014 m. kovo 13 d. 18:02

5     

    

Andrius Švarplys. Trys geopolitinės vaizduotės

Labai geras Henry Kissingerio straipsnis (skaityti ČIA). Bet Lietuvoje jis iki galo bus nesuprastas.

Trys didžiosios geopolitinės vaizduotės. Dar kartą išryškėjusios, tik šįkart Ukrainos kontekste (anksčiau M. Golovatovo istorijoje, dar anksčiau – pokario rezistencijoje).

1. Rytų Europos (ypač Baltijos šalių).

Absoliutus priešpastatymas Rusijai. Kaltinimai Vakarams, kodėl jie nesiima griežtesnių priemonių suvaldyti Rusijos barbarybę. Vakarai kaip gyvybinis saugumas nuo Rusijos. Mums viskas aišku: reikia visais būdais atsikirsti Rusijai, tik Vakarai kažkodėl delsia. Viskas, ką daro Rusija tarptautinės bendrijos formatuose, yra tiktai ideologinė priedanga imperializmui pateisinti.

2. Rusijos.

Vakarai per ES asociacijos sutartį Ukrainoje sujaukė galios pusiausvyrą pačioje šalyje ir Rusijos-Vakarų galios balansą. Vakarai yra istorinis priešas, bet mes visuomet su jais rasime bendrą kalbą. Globalioje darbotvarkėje turime per daug bendrų interesų, kad jie subyrėtų dėl Ukrainos. Vitalinis interesas – ilgainiui mobilizuoti kultūrinius, ideologinius tapatumus, jau nekalbant apie karinius-politinius ryšius – ir taip kurti atsvarą JAV, Vakarų dominavimui, pamažu statyti daugiapolinį pasaulį.

Kas dėl Baltijos šalių, tai jos nevertos suvereniteto.

3. Pavadinčiau, subalansuotu požiūriu (arba – Vakarų požiūriu – realiuoju, jį ir pristato H.Kissingeris).

Keletas citatų. Atkreipkite dėmesį, kaip jo kone sutampa su V.Putino teiginiais!

„Pernelyg dažnai įvykiai Ukrainoje vertinami, kaip atviras susidūrimas: Ukraina prisijungs prie Rytų ar prie Vakarų? Bet norint, kad Ukraina išgyventų ir klestėtų, ji neturėtų tapti kurios nors pusės nutolusia karine stovykla, ji turėtų veikti, kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų.“

„Bet koks vienos pusės bandymas dominuoti prieš kitą privestų prie pilietinio karo arba šalies skilimo. Bandymas elgtis su Ukraina, kaip su Rytų ir Vakarų konflikto zona, dešimtmečiams paskandintų Rusijos ir Vakarų, ypač Europos bendradarbiavimą tarptautinėje politikoje.“

„ES turėtų pripažinti, kad būtent Bendrijos biurokratinis delsimas ir strateginio elemento subordinacija vidaus politikai, kai Ukraina derėjosi su Europa, pavertė tas derybas krize.“

„Savo ruožtu JAV turėtų vengti elgtis su Rusija kaip su nenormalia šalimi, kuri kantriai būtų mokoma Vašingtone nustatytų taisyklių.“ (A.Dugino idėja apie du skirtingus pasaulius, tik kitais žodžiais).

Vakarai, kaip ir Rusija, žaidžia globalų geopolitinį žaidimą. Kai JAV žiūri į Baltijos valstybes, ji pirmiausia galvoja apie Vakarų ir Rusijos galios balansą visoje Rytų Europoje iki Juodosios jūros (ir net plačiau – iki kovos su terorizmu, santykių su Kinija ar interesų islamo pasaulyje), o ne kaip pulti mus ginti. Mūsų Vakarų samprata ir Vakarų santykių su Rusija įsivaizdavimas iš esmės labai skiriasi nuo to, kuris realiai egzistuoja Vakaruose. Todėl greičiau nėra taip, kad „Vakarai nesupranta Rusijos“ (o mes ją neva pažįstame iš tiesų), kur kas tikroviškiau yra tai, kad mes autentiškai nesuvokiame Vakarų, tiksliau, realių Vakarų interesų.

Sunku ir nusikalstama nematyti mūsų pozicijos teisingumo. Bet jei norime geriau suvokti, kodėl B.Obama mieliau darbuojasi telefonu (ir dar su šou elementais, skirtais vidaus elektoratui), o ne puola įsiklausyti į mūsų teisėtus lūkesčius ir nepradeda konfrontacijos su Rusija, turime praplėsti savo geopolitinę vaizduotę.

Konservatorių rėksnus ir dviveidiškas patriotizmas kliudo realiau suvokti tikrąjį Vakarų ir Rusijos galių balansą. Tokios mintys kaip Kissingerio leidžia akimirkai praregėti, bet, žinoma, tik laikinai, iki kito karto…

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Rusija dar       2014-03-14 21:05

vaikiška arba vis labiau suvaikėja.Ji vengia galimybės bręsti,kaip vaikas.Čia tiktų pedagogikos taisyklės.Tik kurios sistemos?

Kritikas Pikčiurna       2014-03-14 11:00

Skirtingai nuo Rusijos, Kinija pirmiausiai kuria tvarią ekonominę galią ir Pasaulis yra ant katastrofinių jėgų pusiausvyros pokyčių slenksčio, kurių bijo tiek Vakarai, tiek Rusija. Gal todėl Putinas taip karščiuojasi, kad per ilgą savo buvimą valdžioje nesugeba sukurti ekonominės galios, garantuojančios vidinį saugumą. Vakarai dėl savo tingumo ir trumparegiško godumo pinigams padovanojo Kinijai technologijas ir žinojimą (know how) todėl iš gamintojų vis labiau tampa vartotojais bei stebėtojais. Kai kinai pradės savarankiškai generuoti naujas idėjas bei technologijas, mums visiems beliks tik pasvajoti apie suverenitetą...

Kritikas Pikčiurna       2014-03-14 10:37

Su Andriaus vertinimu galima būtų sutikti padarius vieną išlygą, kad Rusija nėra lygiavertis geopolitinis žaidėjas. Valstybė, kuri remiasi tik savo ištekliais (gamtos ir žmonių) ir karine galia nėra lygiavertis žaidėjas, nes neturi esminio elemento - savarankiškos stiprios ir tvarios ekonomikos. Tokia valstybė yra nestabili iš vidaus ir per daug agresyvi ir savimi pasitikinti išorėje (Jėgos yra - proto nereikia!). Rusija visą laiką yra ant subyrėjimo slenksčio ir nuo to pavojaus ginasi smurtu. Ji vis dar yra blogio imperija, kuri jėga siekia sulaikyti “atskalūnus”.
Normali valstybė yra ta į kurią veržiasi ir nori tapti jos piliečiais, kitų šalių gyventojai. Tai rodiklis, kad tokioje valstybėje yra gera, saugu ir patogu.
Rusai ne tik po vieną veržiasi iš Rusijos, bet net gerai ginkluotais ir organizuotais koviniais daliniais, pagal Putino valdžios paruoštus planus…
Lietuviai kol kas bėga dar tik po vieną ir šeimomis…
Štai kodėl mūsų valdžia ir balsingieji konservatoriai per 24-rius metus taip ir netapo suverenios valstybės valdžia, tebėra posovietinių plėšikų gauja, nesugebėjusi sukurti net adekvačios karinės galios, kad kaip Rusija, galėtų veržtis į Vakarus “organizuotai”:), kad “vaduotų” nuo ten klestinčių blogybių, ar bent gintis nuo antplūdžio iš Rytų...

Kritikas Pikčiurna       2014-03-14 10:05

Aš ne manau kas Kissinger’io straipsnis yra labai geras, išmintinga tik pirmoji jo pusė.
Kalbant jo leksikonu, Kissinger’io Rusijos mentaliteto supratimas nėra jo stiprioji pusė. Jo samprotavimai galiotų, jei Rusija bei Ukraina būtų suverenios demokratiškos valstybės de facto, o ne de jure. Iš tikro Rusijoje dar dominuoja įsitikinimas, kad ji stipri tik būdama imperija ir “vaduodama” kitus kraštus nuo savarankiškumo. Ukraina savo ruožtu nėra demokratiška ir vieninga, nes didelė rusakalbė jos dalis dar nesupranta, kad yra suverenios valstybės piliečiai ir tapatina save su Rusija todėl veikia kaip Penktoji kolona. Rusija prisimena tik tuos savo imperinės praeities laikus, kai kariniai laimėjimai ir smurtas jai atnešdavo klestėjimą, tai rodo Putino reitingų kilimas po šio konflikto eskalavimo. Be abejonės kariniu konfliktu sunku pakeisti mąstymą, jų metu žudoma ir užimamos teritorijos, o to ir siekia Rusija - nepaleisti Ukrainos de fakto. Vakarai turi priversti Rusiją nustoti kištis į suverenios Ukrainos vidaus reikalus, kad Ukrainos piliečiai turėtų laiko susivokti kur ir kodėl kartu gyvena ir kodėl jiems yra geriau būti suverenia valstybe. Tai yra būdinga visai posovietinei erdvei, atgavusiai suverenitetą de jure.

Sakiau ir sakysiu       2014-03-13 20:23

Konservatoriai (pagrindinė verchuška) visais laikais buvo Lietuvos priešai.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.