Įžvalgos

Andrius Švarplys. Taigi kas lemia rinkėjų aktyvumą ir kaip jį būtų galima paididinti? Kelios replikos

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 1 d. 14:28

28     

    

Andrius Švarplys. Taigi kas lemia rinkėjų aktyvumą ir kaip jį būtų galima paididinti? Kelios replikos

Vakar Vyriausioji Rinkimų Komisija pažymėjo tarptautinę rinkimų dieną ir suorganizavo mokslinę konferenciją tema „kas lemia ir kaip padidinti rinkėjų aktyvumą?“.

Visi dalyviai sutiko su viena išvada, kad rinkėjus labiausiai patraukia juntamas poveikis politiniam procesui, t.y. kuo artimesnis ryšys tarp rinkėjo ir politinio lauko. Šią mintį patvirtina ne tik visi duomenys, bet ir sveikas protas bei tūkstantmetė Vakarų patirtis. Ypač Senovės Graikijos tiesioginės demokratijos, kuri iki šiol formuoja mūsų pagrindines sampratas, kaip „pilietis“, „vieši reikalai“, „demokratija“, „bendras gėris“.

Vis dėlto, kokios idėjos buvo išvestos turint šį faktą?

„Mažą Lietuvos rinkėjų aktyvumą lemia rinkimų sistema, todėl reikia palikti tik proporcinį balsavimo variantą (pagal partijų sąrašus)“ (M.Jastramskis), „rinkėjų aktyvumas tiesiogiai susijęs su politiniu žinojimu, o kadangi jaunimas visiškai neturi jokių politinių žinių, tai reikia didinti jų politinį raštingumą, pvz. mokyklose“ (A.Ramonaitė), „kadangi socialinis atraktyvumas yra didelis veiksnys rinkėjo kaštų-naudos skaičiavime, reikia didinti šou elementą rinkimuose“ (V.Vobolevičius).

Beje, pirmieji du mokslininkai ypač gynė idėją–kėlė klausimą, kad nevertėtų didinti mažai išmanančių rinkėjų aktyvumą; geriau, kad jie išvis neateitų balsuoti.

Man atrodo, kad visi trys siūlymai yra tautologiški: norima didinti rinkėjų aktyvumą, bet paneigiamas principinis aktyvumo dėsnis (rinkėjo ir politinio lauko ryšys).

(Tautologinis elementas glūdi jau pačios konferencijos idėjoje – jeigu yra piliečiai, jie jau turėtų būti aktyvūs ir jiems turėtų rūpėti valstybės reikalai, o jei jie tokie nėra, tai kažkas negerai su piliečio-valstybės ryšiu ir mechaninėmis aktyvumo didinimo priemonėmis problemos neužčiuopsi. Nepriversi Zaporožiečio važiuoti Ferario greičiu, kažkas negerai su pačia reikalo prigimtimi. Todėl ši problema automatiškai veda į demokratijos kokybės temą.)

Konkrečiau,

1) kaip proporcinė sistema, orientuota į partinius sąrašus, gali padidinti rinkėjų aktyvumą ir kelti atstovaujamosios demokratijos kokybę, jeigu partijos pamėtė savo tapatybes, nėra atpažįstamos ideologiškai, nutolo nuo rinkėjų ir jų neatstovauja – jos jau nebeatlieka klasikinės politinio visuomenės struktūravimo ir reprezentavimo funkcijos?

Tai liudija naujų partijų ir judėjimų bumas nuo „En March“ Prancūzijoje iki Čekijos „ANO“, (net D.Trumpą ir Brexitą galima prie to paties priskirti). Postsovietiniam kontekste partinių sąrašų įtvirtinimas tik dar labiau sustiprins klientelizmą, partinį biurokratizmą, visuomenės atkirtimą nuo politikos. Kas pilnu tempu ir vyksta dabar.

Mažoritarinė sistema net su populizmo pavojumi atrodo žymiai arčiau demokratijos ir piliečio sampratos, juo labiau, kad tiesioginiai mero rinkimai paneigė visus gąsdinimus populizmu, įskaitant gėdingus politologinius gąsdinimus (gėdingus todėl, kad tiesioginiai rinkimai yra pirmiausia demokratijos, o ne populizmo klasika).

Jeigu Vakarų tradiciniai politiniai kanalai jau neatlaiko visuomenės procesų spaudimo, tai ką kalbėti apie po-sovietines šalis, kur tų tradicinių klasikinių politinių praktikų niekuomet nebuvo, o imitacija ir vakarietiškų standartų apvertimas yra pasiekęs akrobatinį aukštojo pilotažo lygį? Todėl tokį siūlymą laikau anachronistiniu, neadekvačiu politinėms realijoms (knyginiu) ir netgi žalingu Lietuvos demokratijos vystymuisi.
2) politinis išprusimas gali būti tiesiogiai susijęs su politiniu aktyvumu, bet jis negarantuoja demokratijos kokybės.

Facebooke yra pilna labai politiškai išprususių žmonių, kurie gyvena uždaruose burbuluose, neturi jokių kritinio mąstymo gebėjimų, demonstruoja masių psichologijai būdingą elgesį, žemą etinę kultūrą, užsiima mobingu, ergo – politinis žinojimas savaime neužtikrina paramos pliuralizmui, teisinei valstybei, individo laisvei ir demokratijai, netgi priešingai – prisideda prie tam tikrų autoritarinių tendencijų.

Sakyčiau, čia yra naujausia postmodernios visuomenės tendencija, kuri neužčiuopiama tradicinėmis politologinėmis schemomis, labiau sociologinėmis teorijomis. Nors jau Alexis deTokvlis dar 19a. genialiai kalbėjo apie švelnųjį, būdingą demokratijai(!), despotizmą. Manau, kad R.Ingleharto cognitive mobilization kaip demokratijos ramstis yra pasenęs konceptas, tačiau kaip dalijantis visuomenę į elitą ir lūzerius yra labai teisingas ir netgi sustiprėjęs.

Žodžiu, reikia atsisakyti senos politologinės schemos, kad didinant politinį išprusimą mes gausime taip geidautiną aktyvų pilietį ir paramą demokratijai. Aktyvius gal ir gausim, bet tas aktyvumas gali turėti socialiai ir politiškai anti-demokratinį poveikį.

Tai nereiškia, kad nereikia šviesti, tik reiškia, kad politinis švietimas (bjauri sąvoka, atsiduodanti sovietmečiu, bet naudota konferencijoje) ir politinis išprusimas yra nepakankami demokratijos kokybei, prie jos reikia jungti kitus elementus, turbūt etiką, bendrą kultūrą, kritinį mąstymą, pagarbą individo laisvei ir, svarbiausia, klasikinį išsilavinimą.

Na, o siūlymas tiesiog ignoruoti politiškai neišprusiusius ir jų nelaukti prie balsadėžių neatlaiko kritikos, jeigu mes vis dar kalbame apie demokratiją. Be to jis ignoruoja etinę dimensiją: neišprusęs žmogus savo etiniu vertinimu gali būti žymiai politiškai adekvatesnis už super-duper išprususius. Tiesą sakant, toks siūlymas yra tautologiškas ir yra persunktas autoritarinio elitizmo. Norima padidinti politinį piliečių aktyvumą, bet iš anksto nusprendžiama kas yra vertas balsavimo, o kas ne. Galbūt tai yra elito atsakomybės klausimas būti autentišku-įtikinti piliečius, o ne autoritarinio sprendinio klausimas?

3) šou elementas neabejotinai yra veiksmingas pakelti politinį rinkėjų aktyvumą, bet taip pat neabejotinai smukdantis demokratijos kokybę. Politika su žiniasklaida ir taip vis labiau funkcionuoja pagal pop-pramogų-kultūros dėsningumus. Ir dėl to perspėjo tie, kurie 20a. pirmoje pusėje matė masių visuomenės iškilimą. Tai yra peilis kritiniam, individualiam, laisvam piliečio santykiui su politika. Ir yra palaima masių psichologijai, bandos elgsenai, pseudo-autoritetų įsitvirtinimui, manipuliacijoms, autoritarinėms tendencijoms. Žinoma, nekalti lipdukai, kažkokie atraktyvūs, aktyvumą skatinantys sprendimai niekam nekenktų, tačiau suvokiant platesnį pramoginės kultūros kontekstą, šou įsileidimas į politiką dar labiau nususintų ir taip jau skurdų politinį mąstymą. Būtų linksma, kaip sakė vienas šoumenas-Seimo pirmininkas, bet būtų ir labai liūdna.

Apskritai, konferencijai trūko socialinės minties, sociologijos. Nebuvo nei vienos minties apie tai, kaip pasikeitė Vakarų visuomenė per pastaruosius 50 metų. Rinkėjas buvo suvokiamas tradiciškai politologiškai – kaip iš socialinės terpės ištrauktas abstraktus individas, buvo lyginamos valstybės ir jų sistemos, bet kas realiai vyksta su visuomene, kokia prasme dabar egzistuoja politiškumas-apolitiškumas – nebuvo kalbėta.

Nebuvo paliesta globalizacijos sociologija ir jos pagrindinės idėjos, kaip nelygybė, dominavimas, establishmentas, politiškumo transformacija, neoliberalizmas, tapatybių vaidmuo globalizacijos atnešamame konflikte, naujieji masiniai judėjimai, kultūriniai karai, politinio konflikto ir politinių partijų transformacija globalizacijos sąlygomis. Juk visa tai tiesiogiai veikia rinkėjo elgseną.

Labai nuvylė psichologo kalba. Politinė psichologija galėtų įnešti gaivaus gūsio į mūsų rinkėjo elgsenos supratimą, bet galimybės lieka neišnaudotos. Tam tikri teiginiai labai ginčytini, kaip pvz., kad religingumas mažina rinkėjų aktyvumą. Šiaip, paprastai, artikuliuota, aiški tapatybė visuomet skatina politinį aktyvumą.

Kaip bebūtų, naudinga, įdomi, apmąstymus sukelianti konferencija.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2018-02-6 14:53

Gerb dr. Jonui Ramanauskui. Pasirodo, pagal tuos Venecijos dokumentus Seimo rinkimų sistema nepažeidžia LYGIŲ rinkimų teisės, cituoju:—- “2.1 Equal voting rights.
11.Equality in voting rights requires each voter to be n o r m a l l y   entitled to one vote, and to one vote only.
Multiple voting, which is still a common irregularity in the new democracies, is obviously prohibited – both if it means a voter votes more than once in the same place and if it enables a voter to vote simultaneously in several different places, such as his or her place of current residence and place of former residence.
12.In some electoral systems, the elector nonetheless has more than one vote. In, for example, a system that allows split voting (voting for candidates chosen from more than one list), the elector may have one vote per seat to be filled; another possibility is when one vote is cast in a small constituency and another in a large r constituency, as is often the case in systems combining single-member constituencies and proportional representation at the national or regional level.
In this case, equal voting rights mean that all electors should have the   s a m e   number of votes”.——w w w,venice.coe.int,/webforms,/documents,/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2002)023rev-e

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-4 21:24

Rinkimų aktyvumą galima padidinti suradus ištikimą Lietuvai kandidatą į prezidentus.
Mano toks pasiūlymas:

Lietuvos tikėjimo kunigą – į PREZIDENTUS Girdžiu, kažkas šaukia, gelbėk, padėk, o nesimato. Kas galėtų būti? LIETUVA. Reikia galvoti apie Lietuvos būsimą prezidentą. Turėjome šansą, Lietuvos tikėjimo diplomatą, gyvenimą paaukojusį Lietuvai, vilties prezidentą Stasį Lozoratį. Priešas buvo stiprus, o gal dabar net stipresnis. Taigi 40 procentų balsų aiškiai nepakanka pergalei. Reikia 60 procentų balsų mažiausiai. Todėl apie tai reikia galvoti ir spręsti jau dabar. Kviečiu kas gali Lietuvoje ir Pasaulyje jungtis į grupeles ir grupes, organizuotis, ir surasti Lietuvos tikėjimo prezidentą. Iš toli man auksu net pelenuose žiba dvasios aristokratas, patikrintas gyvenimu Lietuvos tikėjimo kunigas Robertas Grigas. Atsiklauskime vienuolės, dvasios aristokratės, Laisvės premijos laureatės, bendražygės Nijolės Felicijos Sadūnaitės. Jos TIESOS žodis turi įtikinti. Tikiu, kad pritars šiam nepaprastai sunkiam pasirinkimui. Paprašykime Lietuvos tikėjimo kunigo Roberto Grigo sutikti dalyvauti mūšyje į Lietuvos prezidentus. Tegu Lietuvos tikėjimo kunigo Roberto Grigo, kunigaikščio pergalingą žygį palydi Bernardo Brazdžionio eilėraščio De Profundis posmas: Iš gilumos šaukiuos Tavęs, o Viešpatie, iš gilumos susopusios širdies, einu Tavęs, Paguodos Žodžio, ieškoti, einu tavęs, vidurnakčio Žvaigždės!… Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas joramlt*yahoo.com 2018-02-01

rename       2018-02-2 22:57

Siūlau skaitant straipsnio tekstą ir komentarus vietoje žodžiių “rinkėjai” ir “rinkimai” mintyse pakeisti adekvatesniais terminais- “buratinai” ir “cirkas”.
Atrodo gal ir drąstiškai, bet neliek dviprasmybių ir neaiškumų.

G.P.       2018-02-2 22:37

Rinkėjų aktyvumą labiausiai gali padidinti alus ir skalbimo milteliai.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-2 18:24

to “StasysG     2018-02-2 13:40”. Referendumas dėl dviejų pilietybių yra NUSIKALTIMAS prieš Lietuvą, nes jis bus NEĮVYKĘS, pralaimėjęs ir tai yra LR Konstitucinio teismo AFERIZMAS, NIEKŠYBĖ ir penktos kolonos buvimo ĮRODYMAS. Jokio referendumo dėl dviejų pilietybių nereikia, reikia laikytis KONSTITUCIJOS ir tas uždavinėlis yra išspręndžiamas viena atskiro atvejo pagalba. Apie tai jau daug parašyta. Šiuo atveju ponas V.Radžvilas yra antikonstitucininkas, kaip koks kgbsitinis karksėtojas. Apie tai yra 2017-08-18 straipsnis “KGB-istinis karksėjimas”

http://www.ekspertai.eu/kgb-istinis-karksejimas93223/

http://biciulyste.com/pilietybe/dr-jonas-ramanauskas-kgb-istinis-karksejimas/


NIEKŠAI ir Valstybės IŠDAVIKAI yra tie, kurie organizuoja tą referendŪmą, nes veikia pagal rusišką kgbistinę DŪMĄ.

StasysG       2018-02-2 13:40

Kaip pagerinti rinkėjų aktyvumą rinkimuose? Įgyvendinti pirmą iš 3-jų laimėjusių  idėjų Lietuvai: “dvigubos pilietybės įteisinimas”. O ką apie ją  šiame portale rašo prof V Radžvilas? Skaitome: “Pirmoji idėja – tiesiausias kelias į galutinę tautos ir valstybės politinę savižudybę ir savanorišką susinaikinimą. “

DDD       2018-02-2 12:07

„Kaip proporcinė sistema, orientuota į sąrašus, gali padidinti rinkėjų aktyvumą , jeigu partijos pamėtė savo tapatybes, nutolo nuo rinkėjų ir jų neatstovauja? Tai liudija naujų partijų ir judėjimų bumas nuo Prancūzijos ik Čekijos.“

Švarplys nėra nuodugniau peržvelgęs rinkimų rezultatų, jei sugebėjo nepamatyti akivaizdaus fakto – Lietuvoje NUOLAT Seimo rinkimų vienmandatėje dalyje būna daugiau sugadintų biuletenių nei proporcinėje dalyje, maždaug 8 tūkstančiais. Mažesnis paduotų balsų skaičius mažoritarinėje dalyje liudija mažesnį rinkėjų aktyvumą ir mažesnį pasitenkinimą mažoritarine sistema.

Jastramskis nekalba apie tai, kad reikia trukdyti naujiems judėjimams kelti sąrašus. Priešingai, naujiems judėjimams proporcinė sistema yra palankesnė. Net gimnazijose moko elementarios tiesos, kad mažoritarinė sistema palankesnė stambioms, jau įsitvirtinusioms ir dominuojančioms partijoms. Ar Švarpliui nekilo klausimas, kodėl JAV niekas negali įsiterpti į 2 partijų kovą?

„Partinių sąrašų įtvirtinimas tik dar labiau sustiprins klientelizmą.“

Pasaulinis atradimas – kaip tik visuotinai žinoma, kad nėra labiau klientelizmą skatinančios sistemos nei mažoritarinė. Be to, Švarplys nieko nežino apie kunigaikštaujančius savivaldybių merus ir „amžinus“ daugelio vienmandačių apygardų deputatus?

„Mažoritarinė sistema net su populizmo pavojumi atrodo žymiai arčiau demokratijos“.

Ypač „demokratiškas“ yra antrasis mažoritarinės sistemos turas, iš kurio eliminuojami visi kandidatai, išskyrus du. Kai galiausiai Lietuvoje kas nors išrenkamas, deputatas „atstovauja“ vidurkiškai 28% dalyvavusių rinkėjų, kurie 1 ture už jį balsavo. Kiti 72% jau kitą dieną po rinkimų neprieštarautų tokio „atstovo“ atšaukimui. Tai ir paaiškina tą faktą, kad rinkėjai gadina daugiau biuletenių mažoritariniuose rinkimuose.

StasysG       2018-02-2 10:24

Ne Okupacija, bet IŠSUNKIANTYS Institutai mažumos naudai veikia Lietuvoje. Žiūr. net lietuviškai seimūnę dr. Maldeikienę:——” Vis dėlto drįsiu užimti absoliučiai kitokią poziciją, kuri remiasi amerikiečių mokslininkų D. Acemoglu ir J. Robinsono priimančių ir atstumiančių socialinių institutų teorija (Why nations fail,2012).
Lietuvos gyvenimo analizė leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta politinių ir ekonominių institutų (privačios nuosavybės, teismų, valdžios, švietimo ir t. t.) visuma [socialinis institutas — tai socialinės struktūros tipus formuojanti normų, vertybių, vaidmenų ir jų vietos visuma, kuri sudaro santykinai stabilius žmonių elgsenos modelius, leidžiančius jiems atitinkamoje aplinkoje spręsti esmines gyvenimo išteklių, asmenybės ir socialinės struktūros problemas] yra užsidarančio tipo ir atmeta vis platesnį žmonių ratą.

Atviri,  p r i i m a n t y s   ekonominiai institutai suteikia galimybes ir skatina dalyvauti ekonominėje veikloje daugumą šalies gyventojų ir dalyvauti taip, kad jie galėtų geriausiai atskleisti savo prigimtinus talentus ir įgūdžius, taip pat rinktis taip, kaip jie pageidauja. Esminiai tokių institutų bruožai: apsaugota privati nuosavybė; nešališka teismų sistema; realiai veikianti viešųjų paslaugų, kurios leidžia žmonėms mainytis ir sudaryti sandorius, sistema; galimybė pradėti (ir palikti) naują verslą; galimybė pasirinkti specialybę. Jei šie institutai veikia ir veikia realiai, o ne formaliai (tai svarbiausia), tada jie neišvengiamai spartina ekonominę veiklą, produktyvumą ir ekonominę gerovę. Svarbiausia tokios teisės turi būti sudarytos daugumai visuomenės narių o ne vien elitui. Priešingai,  i š s u n k i a n t y s   institutai konstruojami taip, kad mažos grupės savo reikmėms išnaudotų absoliučios daugumos žmonių išteklius. Tokie institutai neleidžia tinkamai apsaugoti nuosavybės teisių ir nekuria paskatų imtis aktyvios ekonominės veiklos”. (www,propatria,lt/2014/05/ausra-maldeikiene-pirmajam-turui;  2014)

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-2 0:44

to “StasysG     2018-02-1 23:37
Rimtas nerimtas dėl 2 balsų, tas ne prie ko. Tačiau įrodyti teisiškai, kad Lietuvoje 7-ni Seimai yra antikonstituciniai, neįmanoma.”

Esmė tame, kad OKUPANTUI įrodyti, kad jis valdžioje yra neteisėtai NEĮMANOMA. Jei tai būtų Lietuvos interesus atstovaujanti valdžia, kuri yra prisiekusi Konstitucijai, tai net mažiausios užuominos užtektų ir Konstitucija tuoj pat būtų vykdoma.

Tai, kad Lietuvos valdžiai NEĮMANOMA įrodyti ir parodo, kad Lietuva yra OKUPUOTA. Šimtmečio sulauksime OKUPUOTI.

StasysG       2018-02-1 23:37

Rimtas nerimtas dėl 2 balsų, tas ne prie ko. Tačiau įrodyti teisiškai, kad Lietuvoje 7-ni Seimai yra antikonstituciniai, neįmanoma. Nes Konstitucijos 55 str 1 dalyje, pasikartosiu, LYGIŲ rinkimų teisės griežto apibrėžimo neduoda. Vadinasi, “partaigenosiniams” valdantiesiems visada atrištos rankos tą LYGYBĘ traktuoti, kaip jiems patogiau. Todėl net ir labai įtikinami argumentai dėl neteisingumo rinkimuose be kažkokio politinio sukrėtimo (pvz., Makrono reformų) ES rėmuose ar vietos masių įsikišimo, nieko negali pakeisti.——Beje, net šiame pažangiame portale nesimato komentarų, kurie parodytų didelį visuomenės susidomėjimą pataisyti nusistovėjusią rinkimų sistemą, kuri metai iš metų varo jaunimą emigruoti, tuo būdu vis labiau susinant Lietuvą.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 22:37

to “StasysG     2018-02-1 20:12”. Esi rimtas vyras. O rašai taip: “Bet kaip pilietis privalau tuos 2 balsus panaudoti ....”
Tai jei PRIVALAI panaudoti tuos 2 balsus, tai panaudok juos, tarkim rinkdamas Povilą Urbšį, kuris yra SAVE išsikėlęs ir išrintas. Tokių Seime yra tik 5. StasyG, laukiu ir niekada nesulauksiu, kad Urbšiui panaudotum tuos 2 balsus. Kai šitai suvoksti, tai pamatysi, kad NĖRA lygios rinkimų teisės. O tai reiškia yra antikonstituciniai rinkimai. Kokioje pasaulio šalyje gali būti tokia nesąmonė? O va jei renkam G.Landsbergį, tai jis iš vieno rinkėjo gali gauti 3 balsus: Vieną vienmandatėje, viena daugiamandatėjė ir vieną reitingavimo balsą. O kiek gali gauti P.Urbšys iš vieno rinkėjo? TIK VIENĄ BALSĄ. Tai vėl man paaiškink kaip vienas lygu trim? Tai kodėl vienas Seimo narys iš vieno rinkėjo teisiškai gali gauti vieną balsą, o kitas tris? Suvoki? Privalai suvokti. Todėl per visą nepriklausomybės laikotarpį Seime yra neteisėti seimūnai. Visi 7 Seimai yra ANTIKONSTITUCINIAI. Pačiame Seime ir LR KT TEISĖ nėra pripažįstama, teismai teisės nepripažįsta, Lietuva traukiasi, nes nera Lietuvoje TEISINGUMO.
Būk malonus atsakyk, kokioje pasaulio PELKĖJE (tiksliau kgbistinėje šiknoje) yra taip, kad daugiamandatėjė išrinktas Seimo narys po dviejų savaičių vėl skuba į tuos pačius rinkimus į tą patį Seimą, kad ANTRĄ kartą būtų išrinktas tam, kad neišrintas patektų į Seimą. Skaityk mano straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”. Ten tie dalykai smulkiai išaiškinti.  Ar galvelėje pasimaišė?

Svarstyčiau       2018-02-1 21:08

vienuose rinkimuose visiems paeksperimantuoti. Būtinai ateiti, kad jaustumėte vykdantys pilietinę pareigą. Tada nebalsuoti už “geresnę blogybę” ir taip pat nebalsuoti už B, kad nepraeitų A. Trumpiau - sugadinti biuletenį, nes ten niekada nebus įrašytas tas, kuris nepraėjo sistemos filtro. Ir negalvoti, kad už tave nubalsuos kiti - čia dar viena saviapgaulė kontroliuojamuose rinkimuose. Jei visi “brangūslietuvosžmonės” taip padarytų, būtų bent linksmas rinkimų vakaras. Nesugebėtų ko gero ir suklastoti rinkimų. Jau tikriausiai supratote, kad pagrindinis sistemos rinkimis šūkis: nesvarbu už ką balsuosi, svarbu ateik. Tad ateikime ir “prabalsuokime”. Laukiu komentarų, kad tai naudinga Putinui:)

StasysG       2018-02-1 20:20

Konstitucijos 55 str. 1 dalyje nėra tiksliai apibrėžta sąvoka, kas yra “lygi rinkimų teisė”. Tą sąvoką yra išaiškinęs LR Konstitucinis teismas 2008 10 01 Nutarime (18.47). VRK jį nesusimąstydama vykdo.

StasysG       2018-02-1 20:12

Kadangi Lietuvoje įstatymais ir Konstitucinio teismo nutarimais pripažinta, kad teisėtai egzistuoja dviejų rūšių balsavimo apygardos, tai eidamas balsuoti aš negaliu apsieiti su “vienu balsu”. Man, ir visiems kitiems, duoda 2 biuletenius. Du balsus. Galiu atsisakyti reitingavimo. Bet kaip pilietis privalau tuos 2 balsus panaudoti vienaip ar kitaips užbraukiant, kas siūloma. O panaikinti “partaigenoses” (t.y. sąrašinius) ne mano nosies reikalas. Tą gali padaryti tik įstatymų leidėjas Seimas.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 20:08

to “StasysG     2018-02-1 19:54”. Dėl citavimo tiksliai. Buvau šokiruotas, kai šiandien atsiverčiau Laikinąjį pagrindinį įstatymą pagal google, tai suradau tai ką pacitavau, nors aiškiai atsiminiau, kad yra taip, kaip tamsta pacitavai. Nejaugi platinamas aferizmas? Nes tai ką man pacitavai, tai ir anksčiau esu citavęs.

Kartu noriu priminti, kad kalbame ne apie Seimo rinkimų įstatymą, o apie KONSTITUCIJĄ. SRI neturi prieštarauti Konstitucijai. Klausti signatarų nėra jokio reikalo, visiškai jokio reikalo, nes jie nežino ką padarė, o jei padarė sąmoningai, tai NUTYLĘS, kaip ir iki šiolei.

Taigi yra tas principas “rinkėjas turi vieną balsą”. O kgbistai nori, kad už juos kiekvienas rinkėjas balsuotų daugiau kartų, nes tai leidžia jiems išlikti valdžioje. Čia yra amžiaus kgbistinė afera.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 19:59

to “StasysG     2018-02-1 18:47” dar kartą. Skaityk ką pats PACITAVAI: “...kiekvieno rinkėjo balsas ...”. Tai kiek rinkėjas turi balsų, kai žodis “balsas” yra VIENASKAITOJE? Kai eini balsuoti, tai už save išsikėlusį atiduodi VIENĄ BALSĄ, o kai eini balsuoti už partaigenoses, tai vieną balsą atiduodi už sąrašą, antrą balsą atiduodi vienmandatėje ir dar 5 balsus atiduoti reitinguodamas sąrašą. Tai kiek viso labo balsų pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą? Pabandyk suskaičiuoti. O po to paaiškink, kaip 7 lygu 1.

StasysG       2018-02-1 19:56

PS. Atitaisymas “daugiamandačių ir vienmandatės balsavimo apygardų” NEBUVO.

StasysG       2018-02-1 19:54

Dėl 67 straipsnio Laikinojo Pagrind. įstatymo iš 1990 03 11 dienos.  Siūlau tiksliai cituoti. Šis str. skamba taip:—-“67 straipsnis. Deputatų rinkimai rinkiminėse apygardose yra lygūs: rinkėjas turi vieną balsą, rinkėjai dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.”—- taip čia yra “vienas balsas”, bet tada (1990 03 11) daugiamandačių ir vienmandatės balsavimo apygardų. O kai jos atsirado, tada prireikė ir principo: vienas rinkėjas - 2 balsai. O kodėl jos atsirado, reikia klausti signatarų.

StasysG       2018-02-1 19:38

Gal kur nors Europoje ir galioja LYGIOS teisės principas “vienas rinkėjas - vienas balsas”, bet kartoju, kad Lietuvoje to nėra. Lietuvoje rinkėjas turi 2 balsus, o kiti yra rašę - kartais viso net 7. Prie ko čia meluoji nemeluoji. Seimo rinkimų įstatyme kas parašyta? Skaitome——“3 straipsnis. LYGI rinkimų teisė. 

Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui.

Visi piliečiai Seime atstovaujami lygiais pagrindais pagal atstovavimo normą, kuri nustatoma prieš kiekvienus rinkimus.”.—-Taigi, vienas rinkėjas - 2 (du) balsai. Mažiausiai. Tai yra, be reitingavimo.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 19:23

to “StasysG     2018-02-1 18:47”. Oi joj joj, kai negražu ponas StasyG MELUOTI, labai negražu, kai žinau, kad žinai, kad vienas rinkėjas - vienas balsas. StasyG, oi kaip NEGRAŽU MELUOTI. Taigi tam, kas nori įsitikinti, kad StasysG MELUOJA, kviečiu pasiskaityti 206-09-11 straipsnį “ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”

http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825

Pateikiu citatą iš to straipnio, kuri yra paremta LR Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 DALIES (2012 M. LAPKRIČIO 6 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ IŠAIŠKINIMU:

“2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.”

StasyG, oi kaip negražu M_E_L_U_O_T_I.

Tamsta StasyG, pradedi ginti nesąmones. Tai pabandyk dar kartą paskaityit 2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”
http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670

Oi kaip negražu MELUOTI, StasyG.

Jei kas norėtų pasitikrinti tą faktą, kad priimant LR Seimo rinkimų įstatymą 1992-07-09 dieną galiojo Laikinasis Pagrindinis įstatymas, kurio

“67 straipsnis. Deputatų rinkimai yra lygūs: rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti piliečio balsui.”

Matai StasyG rinkėjas turi VIENĄ balsą, nes parašyta “rinkėjo balsas” yra vienaskaitoje.

 

Klausimas       2018-02-1 18:53

Argi gali rinkėjai aktyviai dalyvauti rinkimuose, kai rinkimuose dalyvauja tik viena liberal-neomarksistinė partija (tiksliau, jos atskiros frakcijos, pasirinkusios skirtingus rinkėjų elektoratus)?

StasysG       2018-02-1 18:47

O ką nurodo Konstitucinis Teismas? 2008 spalio 1 d NUTARIME viename iš skyrių 9 punkte rašoma: “Aiškinant LYGIOS rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.”. Ir jokio čia “vienas rinkėjas- vienas balsas” teisės principo Lietuvoje nėra.

StasysG       2018-02-1 18:35

LYGIOJI rinkimų teisė (17:47). 1)Kaip ją supranta jaunas ar pagyvenęs Lietuvis? O gi taip, kaip sako lietuviškoji teorija. Cituoju: “Lygių rinkimų teisės principas suteikia kiekvienam rinkėjui LYGIĄ galimybę įtakoti rinkimų rezultatus. Šis principas yra konstitucinio piliečių lygiateisiškumo principo pasireiškimo konkreti forma. LYGI rinkimų teisė užtikrinama nustatant taisyklę, kad k i e k v i e n a s   rinkėjas turi tiek pat balsų, kiek k i t a s.  LR Seimo rinkimų įstatymo 3 str. nurodyta, kad kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui.” (žiūr http://studijos.tv3.lt/). 2) O kaip ją supranta šių replikų  autorius Andrius Švarplys, sunku pasakyti. Tikiuosi, kad jis pasisakys tuo klausimu.

č.z.       2018-02-1 18:06

Ačiū autoriui už savalaikius ir teisingus žodžius.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 17:47

Citata: “„Mažą Lietuvos rinkėjų aktyvumą lemia rinkimų sistema, todėl reikia palikti tik proporcinį balsavimo variantą (pagal partijų sąrašus)“ (M.Jastramskis),...”.
Ponas M.Jastramskis yra priskirtinas prie LIETUVOS KONSTITUCIJOS PRIEŠŲ ir siekia Lietuvoje galutiniai ir visiems laikamas įteisinti antikonstitucinę valdžią. Tegu paskaito LR Konstitucijos 55 str. ir tenai suranda, kur yra tie partiniai sąrašai? Kiekvienas Seimo narys PRIVALO būti renkamas TIESIOGIAI ir LYGIA teise. Vienas rinkėjas - vienas balsas.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 17:31

Citata: “Kaip bebūtų, naudinga, įdomi, apmąstymus sukelianti konferencija.”


Ar tikrai? Ar tikrai kalbant apie rinkimus į Seimą nepastebėta, kad rinkimai į Seimą yra ANTIKONSTITUCINIAI. Tai tokia konferencija, kuri to nepastebi, neaptaria tai tegu eina ŠĖKO pjauti. Skaitykite 2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”


http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-1 17:25

Kaip padidinti rinkėjų aktyvumą? Reikia prie rinkimų PRIKERGTI politizuotą, niekam nereikalingą dviejų pilietybių referendumą, kuris TIKRAI ŽLUGS. Tai tokia politika jau užsiiminėja LR Seimas ir patsai R.Karbauskis tam, kad prastumti kokį nors savo kandidatą Saulių Skvernelį. Štai ir visa gudrybė.

Inteligentas       2018-02-1 16:01

Štai dar vieną, pradėjo doroti.Na,ačiū Dievui, svarbiausia, kad ne mane.


Rekomenduojame

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.