Istorija

Andrius Švarplys. Sovietinės praeities vertinimai: tarp mokslo ir klerikalizmo

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 29 d. 22:35

38     

    

Andrius Švarplys. Sovietinės praeities vertinimai: tarp mokslo ir klerikalizmo

Tas teisuoliškas etinis standartas, fariziejiška istorijos politika… Ypač keistai skamba pasakymas „ieškome tiesos“. Kokią tiesą galima rasti, kai išeities taškas yra scheminis vertinimo matas tai tikrovei, kurioje, kaip žinome, viskas šizofreniškai susipynę keliais lygiais? Apie kokią mokslinę tiesą galima kalbėti, kai tyrinėjimai grindžiami vos ne religinėmis pretenzijomis?

Pavyzdžiui, ką reiškia tokia tezė-priekaištas: „J.Marcinkevičius savo kūryba Dievą pakeitė gamta, žeme“, t.y. pagoniškumu, ir tai paskatino lietuvių visuomenės ateizaciją? Ar tai ne krikščioniška religinė pretenzija? Ir dar itin supaprastinta krikščioniškos pretenzijos versija, nes gali būti ne mažiau krikščioniška samprata, kad gamta, žemė ir kūrinijos pajauta neprieštarauja krikščioniškai vizijai ir visiškai krikščioniškai legitimiai sudaro lietuviškos kultūros/tapatybės dalį.

Galima klausti ir toliau: kokiu moksliniu kriterijumi vadovaujamasi, kai sprendžiama apie ateizaciją kaip savaiminį blogį?

Arba kaip suprasti tezę, kad posūkis į tautiškumą kultūroje atliepė sovietinės ideologijos poreikius, skatino nekritišką prisitaikymą, buvo tautos nuraminimas? Toks ir nuraminimas, kai tie patys J.Marcinkevičiaus trilogijos tautiškumo išugdyti žmonės vėliau stovėjo Sąjūdyje ir sukėlė „nacionalistinę revoliuciją Pabaltyje“.

Įdomūs ir kitų „Naujojo Židinio“ stovyklos atstovų laikysenos aspektai. Pavyzdžiui, Vytautas Ališauskas paskelbė, kad „ministras J.Oleka sulaužė kontraktą su tauta“ atsisakydamas suteikti premiją N.Putinaitei, užgniaužė žodžio laisvę. Galima palyginti su nesenais rezonansais Lietuvoje: kai politinis ir teisinis neskaidrumas iššaukia sunkiai suvokiamą prievartą ir visuomenės sukiršinimą, tai tuomet šioje stovykloje tai pavadinama „violetine teisibe“, o kai politinė institucija funkcionieriškai atsisako suteikti politinę premiją – tai jau vadinasi „tautos kontrakto“ lygmens problema? Nuo kada klerikalinė istorijos politika, dar ir paremta grupiniais-klaniniais principais (autorės ryšiai su Premijos ekspertų komisijos nariais), tampa tautos kontrakto vertės? Čia turbūt yra remiamasi protu, o ne emocijomis (mėgstama šio ratelio retorinė figūra).

Panašu, kad viešoji erdvė trumpam tapo kovos įkaite tarp to paties pobūdžio medalio dviejų pusių: nomenklatūrinio funkcionieriškumo (vienašališkas J.Oleko žingsnis vis dėl to buvo gėdingas) ir klerikalinės istorijos politikos.

Bet pats didžiausias paradoksas dėl šių vėjų yra tas, kad asmens, istorijos, moralės ir politikos reikaluose šiuolaikinės kartos pulsas yra visiškai nutolęs nuo debatuojamų problemų. Šiandien kalbėti apie kokį nors veikėjų heroizavimą arba sudievinimą yra tokio pat pobūdžio nomenklatūrinė-ideologinė iliuzija kaip ir senoji sovietinė. Grynuolių laikai praėjo.

Todėl tiksliai šią situaciją įvertino vienas Veidaknygės komentatorius: „Marcinkevičiaus kariuomenė tempia mus 40 metų atgal, o N.Putinaitės – 100“.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Julius Puras       2016-03-3 2:25

Ir kas jum taip akivaizdu? Kas man akivaizdu tai kad sovietmetis paliko didelius pėdsakus lietuvių sąmonėje.

Vytautas       2016-03-3 0:01

Siūlau perskaityti L.Šopausko straipsnį, palyginti su p.Puro komentarais(jau nekalbant apie pastarojo rašybą)ir viskas taps akivaizdu.

Julius Puras       2016-03-2 18:01

Sovietinio mokslo aš nelaikau mokslu. Sovietinis humanitarinis “mokslas” tai žmonių dvasinis luošinimas. Tas “mokslas” vėliau pas žmonės išsivysto į šizofrenija ir jiems nuolat vaidenasi puolimas.
Grįžtant prie temos tai tokie kaip Marcinkevičius padarė landa komunistam ir sovietam pralysti į lietuviu sąmone ir joje įsitvirtinti. Ir visos šių dienų Lietuvos bėdos būtent yra to pasekmė.

Diskusijos stebėtojas       2016-03-2 12:26

“Raigerdas” turėtų būti “New Age” parašiutininkas.

Raigerdas Juliui Purui       2016-03-2 12:26

Ačiū, gerbiamas Juliau Purai, už atvirą ir nuoširdų atsakymą. Tai yra gerai, kad tu moki atsakyti nuoširdžiai. Aš tau taip pat atsakysiu atvirai. Tavo atviras, nuoširdus atsakymas yra labai gerai. Bet, jeigu tu priėmei šitą tikėjimą, tai vienintelis tavo orientyras yra Kristaus mokymas. Todėl visada tikrink savo minčių teisingumą su Kristaus mokymu. Kristus nemokė daryti piktą kitiems žmonėms. Jis nemokė pulti tuos žmones, kurie yra už tave labiau išsilavinę ir protingesni. Skaityk jo kiekvieną pamokymą ir pabandyk jį suprasti iki galo. Jis nemokė kenkti ir jis nemokė daryti žalą kitiems žmonėms. Tai ir tau yra verta elgtis būtent taip, kaip jis šito mokė. Jis yra tavo mokytojas ir nedaryk nieko priešingai, nei sako apie tai tavo mokytojas. Toks būtų mano palinkėjimas tau ir daugiau aš nieko nenoriu savo komentaruose rašyti tau, nes daugiau nieko nenoriu pasakyti. Mokykis, Juliau Purai, iš savo mokytojo.

Raigerdas bevardžiui 2016-03-2 10:16       2016-03-2 11:53

Aš nesu nusistatęs nei prieš krikščionybę, nei prieš krikščionis. Ir yra ne vienas mano komentaras, kur aš stengiausi apginti krikščionis, ko nedarė, tarkim Letas Palmaitis. Aš turiu ir krikščionių draugų, su kuriais mes puikiai sutariame. Tačiau šitas puolimas prieš Justiną Marcinkevičių, kuriame dalyvavo krikščionis, nes jiems, kaip parodė įvykiai, yra būdinga užstoti vienas kitą, nors jų draugas ar kolega akivaizdžiai pasielgė ne etiškai ir netgi nekrikščioniškai. Taigi, tai parodo, kad jūs veikiate pagal gaujos principus. Ir kas man dar tapo aišku, kad krikščionybė jums nėra kaip tikėjimas, kuris yra būtinas kiekvienam žmogui, o yra kaip ginklas puolant kitus žmones, mosikuojant krikščionybės vėliava ir manipuliuojant Dievo vardu. Norite pavyzdžių? Neikime kur nors toli, bet paimkime jūsų komentarą:“bet Jūs, Raigerdai, kokiai antikristinei sektai priklausote”. Kuo skiriasi jūsų klausimai nuo tų klausimų, kuriuos užduodavo KGB-istai? Aš nepriklausau jokiai antikristinei sektai ir jūs mano akių net nesate matęs, bet jums vaidenasi, kad jos pasrūva krauju. Panašius klausimus užduodavo ir KGB-istai:“Prispažinkite geruoju, kokiai antitarybinei organizacijai priklausote”? Štai, kas mane pašiurpino. Tai privertė pakeisti mano požiūrį į socialdemokratiją. Aš supratau, kad socialdemokratija yra neišvengiama būtinybė, nors tai nėra geriausias variantas, bet tai yra būtinybė, kad apsaugoti mūsų valstybę nuo “new krikščionių” su sovietiniu mentalitetu.

Julius Puras       2016-03-2 11:43

Jus turėtumėte patikslinti kas tas “Šarikovo pozicija” yra. Nes man susidarė toks vaizdas kad jūs netrivodamas pykčiu tesiok kalbaties pats su savimi.
Mes nekalbame medicininiais terminais. O antikūniu aš vadinu dalyka kurio mano kūnas negali įsileisti i savo vidu.
Ka aš esu baiges ir kuom galėčiau pasigirti tai pirmos komunijos kursai prie bažnyčios. Aš esu isitikines kad būti žmogumi pilnai užtenka tokio mokslo.
Ir dar tam kurs rašta vertina pagal jo dydi. Galbūt didesnis moralumas būti žmogumi negu kad rašyti didelius rąštus?

Ir Raigerdui, ir Juliui Purui       2016-03-2 11:16

Julius Puras tiesiog mažai raštingas,
bet Jūs, Raigerdai, kokiai antikristinei sektai priklausote, kad akys krauju pasrūva
ir imate svaidytis ugnimi, vos išgirdęs minint krikščionybę?

Raigerdas>Juliui Pūrui       2016-03-2 11:15

Julius Pūras apie save:“Ką aš esu geresnio sukūres? Aš nesu apsimetėlis ir tai pranoksta didžiausius apsimetėlių triūsus”. Į mano klausimą jam - ar tau Šarikovo pozicija yra priimtinesnė - Julius Puras neatsakė. Galimai, jis net nežino, kas tas Šarikovas yra.
Čia vienas komentatorius labai tiksliai pastebėjo: “Kaip beraščiui galėjo šauti galvon paika mintis Justiną Marcinkevičių užsipulti?
Rašai, kad “Marcinkevičiaus kūryba man yra antikūnis”,
bet net nesuvoki, kad antikūniai nėra tai, kas atmestina,
bet, atvirkščiai, jie yra gėris - kūno sargybiniai”.
Kadangi pats aiškini, kad nemoki apsimetinėti, tai atsakyk į klausimą: kiek klasių esi baigęs? Aštuonias, dešimt ar vienuolika?

Julius Puras       2016-03-2 10:54

Jūsų iš pykčio protas aptemes todėl ramybės jum žmogau linkiu.
Ką aš esu geresnio sukūres? Aš nesu apsimetėlis ir tai pranoksta didžiausius apsimetėlių triūsus. Kas liečia socialdemokratus tai eilinė apsimetėlių mėsos partija. O noras jum už ją balsuoti yra tas kad jūms patinka melagiai ir apsimetėliai. Manau tai yra tesiok jūsų kraujije.

Raigerdas >Juliui Purui       2016-03-2 10:42

Ką esi sukūręs, padaręs geriau, nei tai padarė Justinas Marcinkevičius? Ar tau Šarikovo pozicija yra priimmtinesnė?
Iki šiol nebuvau labai aktyvus balsuotojas už socialdemokratų partiją. Tačiau dabar apsisprendžiau tvirtai, kad balsuosiu už socialdemokratus, nors nesu tos partijos šalininkas. Tačiau Putinaitės provokatoriškos pretenzijos ir kaip parodė komentarai, kas yra tie žmonės, kurie jai pritaria, tai nori nenori, bet esi priverstas balsuoti už socialdemokratus. Jėgos, kurios dabar pradėjo kelti galvas, yra viduramžių tvarkos trokštančios jėgos. Lietuva tada taptų pajuokos objektu, emigracija įgautų dar didesnius mastus ir tada Rusijai tai taptų skanus kasnelis. Rusijoje XX amžiaus pradžioje užėmė valdžią Šarikovai ir Švonderiai su kūju ir pjautuvu rankose. Lietuvoje dabar bando savo sąlygas diktuoti panašūs Švonderiai ir Šarikovai su kryžiumi rankose. Tai man naujiena, kuri privertė mane pakeisti politinę orientaciją į socialdemokratiją.

ruta       2016-03-2 10:10

Nei vienas poetas , nei viena ideologija nepakeis sveiko proto ,kuris PATS atrenka grudus nuo pelu .. Matai ,klausais ,gyveni , vertini , analizuoji .., klysti per savo kategoriskuma , permastai , buni skeptiskas , kritiskas bet su SAVO gyvenimo principais , morale .
Man daugiau rupi politines ideologijos dabartis , tiksliau jos imitacija , primesta is vakaru ,  kuri plauna Lietuvos , kaip Nepriklausomos valstybes ,pamatus . Prie tuo , mano manymu , prisideda ir putinaites ir vanagaites ir donskiai ir bumbliauskai ir marksizmo -leninizmo ir partskolu destytojai ir absolventai .

Julius Puras       2016-03-2 4:18

Kodėl man reikia žmonėms linkėti pokalbiuose ramybės? Juk tai sovietiniu humanitaru nuopelnas sukurti apsimetėliu visuomene ir neapsimetelis tai yra aš tokiai visuomenei tampa tarsi rakštis.

Raigerdo mėgstamas patiekalas košė       2016-03-2 2:41

- galvoje?

Juliui Purui       2016-03-2 2:29

gyveni laisvoje Lietuvoje, bet net rašyti lietuviškai be gausybės klaidų neišmokai.
Kaip beraščiui galėjo šauti galvon paika mintis Justiną Marcinkevičių užsipulti?
Rašai, kad “Marcinkevičiaus kūryba man yra antikūnis”,
bet net nesuvoki, kad antikūniai nėra tai, kas atmestina,
bet, atvirkščiai, jie yra gėris - kūno sargybiniai.

Julius Puras       2016-03-2 0:34

Vytautai tai ka jus kalbate yra labai desperatiska. Marcinkeviciaus kuryba man yra antikunis ir dar daugiau ir giliau i tai pazvelgus tai sovietiniai poetai kaip Marcinkevicius buvusiems sovietinems ir komunistinias veikejams suteike savotiska legitimuma. Nie vienas is ju neatsiprases lietuviu tautos puole prie lovio tarsyti mesa. Marcinkevicius yra zmoniu kurie neturi moralumo poetas.

Vytautas       2016-03-2 0:25

Iš visų man žinomų lietuvių Just.Marcinkevičius mane labiausiai dvasiškai praturtino.Ir man gaila tų,kurie kapstosi po jo paklydimus ir trūkumus,-manau,kad tuo jie save skriaudžia,netgi,galima manyti,-tuo save baudžia.

Julius Puras       2016-03-2 0:21

Raigerdai juk tai yra tiesa idant Marcinkevicius kalbejo kaip Snieckus. Klausimas kiek tada Marcinkevicius uzgavo lietuviu? Ar bandete susklaiciuoti?
Tie zmones kuriuos uzgaudavo sovietinei poetai nuejo i praeiti budami uzgaiti ar bent vienas sovietinis poetas del to ju atsiprase?

Raigerdas>bevardžiui komentatoriui 2016-03-1        2016-03-2 0:06

Tu, matyt, esi kietas niekšelis, netgi su didele patirtimi, todėl ir bijai nick’ą užsidėti, kad nebūtų aišku, kad tuos komentarus rašo vienas ir tas pats žmogus.  Ir dar tu aiškini, kad tavo elgesys skiriasi nuo rusų šovinistų elgesio. Ne Raigerdas pradėjo rašyti apie Justiną Marcinkevičių, o skandalas prasidėjo nuo krikščionės palyginimų apie Justiną Marcinkevičių. Šitas palyginimas supykdė nemažai žmonių, tame tarpe ir mane. Tai, kas ką puola, melagi? Tai, kad Raigerdas nėra avinėlis, ir jis gali parodyti vietą tam puolėjui, tai tu pradedi aimanuoti, kad Raigerdas tave skriaudžia. Štai faktai, kuriuos pateikė delfi.lt: “Ką daryti su sovietmečio rašytojais, jų vardo gatvėmis ir paminklais? Apie tai penktadienio vakarą diskutuota Vilniaus knygų mugėje. Dalį diskusijos dalyvių supykdė filosofės Nerijos Putinaitės mintis, kad poetas Justinas Marcinkevičius savo kalbėsena nesiskiria nuo komunisto Antano Sniečkaus”.
Tai, kas ką puola? Niekas nepuola jūsų tikėjimo, bet kadangi jūs teigiate, kad jūs darote tai Dievo vardu ir krikščionybės vardu, tai atgal gaunate būtent jūs, kuriuos galima pavadinti krikščioniškaisiais apsišaukėliais ar spekuliantais krikščionybe. Aš manau, ir netgi nenustebsiu, kad tu gali net save apdaužyti, o paskiau pradėsi rėkti, kad tave Raigerdas užpuolė. Taigi, konfliktinę situaciją išprovokavo krikščionės “Nerijos Putinaitės mintis, kad poetas Justinas Marcinkevičius savo kalbėsena nesiskiria nuo komunisto Antano Sniečkaus”. Štai, kur yra pradžia. Tai yra ne tik nuvertinimas Justino Marcinkevičiaus kaip poeto, bet ir su pretenzijomis, kad ji pasakė tiesą. Tai užgavo daugelį žmonių, tame tarpe ir mane. Ir tai įrodo, ir tavo komentaras taip pat parodo, kad niekas net nepastebėjo, kad krikščionis pradeda Lietuvoje įžūlėti, ir elgtis panašiai, kaip elgiasi rusų šovinistai Ukrainoje. Kas yra tas A. Sniečkus? Mėšlo krūva Lietuvos istorijoje. Tai, kaip ji drįso palyginti Justiną Marcinkevičių su šituo A. Sniečkumi, Maskovijos marionete? Na, ir bjaurybės jūs esate, garbė žodis. 

Julius Puras        2016-03-1 23:12

J.Marcinkevicius buvo sovietines Lietuvos poetas. Ka as galvoju apie ji giliau tai kad jis senaji lietuviu tikejima pakeite atejizmu ir perrase Lietuvos istorija. Suformavo labai gilius stereotipus apie Lietuvos praeiti. Ir visa tai padaryta jam betarnaujant sovietams beaprasinejant ir begarbinant sovietini realizma.

Raigerdui, pareiškusiam 2016-03-1 20:43       2016-03-1 22:14

“Aš nesu užpuolęs nei veino krikščionio ir niekada nesikišau į jų reikalus.”
Ir tam pačiam Raigerdui (2016-03-1 14:38), parašiusiam:
“Krikščionis mes galime šiandien prilyginti rusiškajam šovinizmui.
[...] Ir štai šiandien tie “romūs” krikščionis pradeda rodyti Lietuvos valstybėje savo iltis. Jie pradeda nurodinėti, kaip mes turime mąstyti, į ką mes turime tikėti, o jeigu tu netiki į ką tau nurodys krikščionis, reiškia tu esi sektantas arba kažkoks ne toks. Ir mano brangieji tėvynainiai neišmoko pamokos: prūsus sunaikino ne rusai, o krikščioniškieji kryžiuočiai. Taigi, mes pamiršome tuos karus su kryžiuočiais, atrodė jie jau po Žalgirio mūšio niekada nebeatsigaus. Tačiau tiems “romiems” krikščionims yra būdinga klasta, kaip ir komunistiniams ateistams. Yra pasiūlymas krikščionims - turėkite savo poetus ir juos kalkite prie kryžiaus.”

Esama norų, turbūt neįveikiamų,        2016-03-1 21:59

didelių menininkų santykius su egzistenciniais dalykais, taigi ir su tikėjimu, subrukti į elementarybių gardą ir vaizduoti kaip nekintamus. Šis savų tikslų turinčių asmenų troškimas Just. Marcinkevičiaus atveju yra įgyvendintas elementariausiu būdu, juoba kad jo sovietmečio kai kurie kūriniai ir pasisakymai tokią galimybę teikė. Ginčytis su šia pozicija – tuščias darbas. Aiškinti, kad anais laikais savo tikrąsias pažiūras žmonės slėpė, maskavo ir viešumoje kraipė – jau nuobodu. Bet į apmąstymų lauką, be čia cituotų poeto refleksijų, verta įterpti vieną kitą faktą. Kunigas Gintaras Petronis, atlikęs bažnytines apeigas ir Just. Marcinkevičiaus (2011 m. vasaris), ir jo žmonos Genovaitės (2014 m. vasaris) laidotuvėse, pastarosiose pasakė, kad Marcinkevičių santuoka buvusi ir bažnytinė (kažkurioje Kėdainių krašto bažnyčioje, sovietmečiu slapta, turėjo būti 1954 metai). Ir dar pasakė, jog poeto žmona pasakojusi apie jo kasvakarines maldas ar meditacijas. Apie tai viešai kalbėjo ir poeto bendraklasė Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė (Prienai, 2014 03 10), iš poeto žmonos girdėjusi, kad ši nesiryžusi paklausti, kokiais žodžiais vakarais jis kalbasi su aukštybėmis. Ji taip pat pasakojo, kad, laidojant Motiejų Marcinkevičių, Justino tėvą, bažnyčioje buvo ir jis, ir Alfonsas Maldonis, ir Algimantas Baltakis, ir poeto klasės auklėtoja Genovaitė Andrašiūnienė. Kaip sakė ponia Gražina, – visi „įsimaišę“ tarp kitų tikinčiųjų, kad per daug nekristų į akis. Sovietmetis tebesitęsė, buvo 1985 metai. O klebonas Juozas Užupis pamoksle akcentavęs, kad laidojamas visiems žinomo poeto tėvas.
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/7699-valentinas-sventickas-apie-justino-marcinkeviciaus-rankrascius

Raigerdas >J. M. tikrą Žmogų rado - tik prikalt       2016-03-1 21:43

Ne visiems, bet nemažai sutinku krikščionių, kuriems melas yra labai naturalus dalykas, kad jie net nejaučia, kada meluoja, o kada sako tiesą.
Kodėl Lietuvoje pas mus tapo vos ne tradicija, kad krikščionis kažkas puola ir kažkas skriaudžia? Aš nesu užpuolęs nei veino krikščionio ir niekada nesikišau į jų reikalus. bet gintis nuo krikščionių teko jau ne vieną kartą. Paimsite dabartinę Rusijos propagandą, tai ten pirmoje eilėje žmonėms kalama į galvą, kad juos puola amerikiečiai, kad Ukrainoje Maidaną organizavo amerikiečiai ir, kad Ukrainoje kariauja amerikiečiai. Štai ir komentatorius naudoja tą patį metodą, kokį naudoja Rusijos propaganda:“Perskaitęs Raigerdo komentarus, pasijutau tarsi nublokštas į sovietinius karingo ateizmo laikus:
taip tamsybiškai ir tūžmingai puolama krikščionybė - unikalus tikėjimas, skelbiantis, kad Dievas yra meilė, ir, kad išganymą laiduoja artimo meilės įsakymo vykdymas, gyvenimas pagal Kalno Pamokslą”. Apsimelavęs vaikuti, tu nerasi nei vieno mano komentaro po šiuo straipsniu, kur aš būčiau rašęs apie Kalno pamokslą. Kodėl meluoji? Tu nerasi nei vieno mano komentaro, kur aš būčiau puolęs krikščionybę kaip tikėjimą arba tai, ko mokė Kristus, nes ir pats iš jo mokausi. Kodėl meluoji? Mano kritika buvo nukreiptą į tuos, kurie laiko save krikščionimis, bet daro atvirkščiai, nei to mokė Kristus. Mano komentarai buvo skirti apie neleistiną krikščionių elgesį J. Marcinkevičiaus atžvilgiu, kurį jau agituojama laikyti kolaborantu. Juk ne jūsų nekenčiami pagonys šitą  daro. O štai dar vienas ne tamsybiško ir ne tūžmingo pono melas:“Iš J. Marcinkevičiaus rudojo sąsiuvinio („Tikėjimo paieškos“, 1992 arba 1993 m.)”. Arba štai toliau: “J. M. 1998-ųjų krikščioniškieji dieviškumo apmąstymai”. Aš nesupratau, ar tas ponas komentatorius yra išgeriantis, ar šiaip meluoti juodai įpratęs, bet kalba eina dėl mestus Justinui Marcinkevičiui kaltinimus dėl jo kolaboravimo, t.y. kalba eina apie jo kūrybą Tarybiniais metais. Tai prie ko čia 1992 ar 1998 metai? Ar pačiam šitie metai vis dar Tarybiniai? Tai ar tau, krikščioni, negėda dėl tavo paties melo? Ir, prašau, atkreipti dėmesį, aš vėl gi nekritikuoju pačio krikščioniškojo tikėjimo, bet aš kritikuoju melagio krikščionio elgesį. Manau tokią teisę turiu.

J. M. tikrą Žmogų rado - tik prikaltą        2016-03-1 20:55

Perskaitęs Raigerdo komentarus (labai sklandžiai, ko gero, ir nuoširdžiai parašytus) pasijutau tarsi nublokštas į sovietinius karingo ateizmo laikus:
taip tamsybiškai ir tūžmingai puolama krikščionybė - unikalus tikėjimas, skelbiantis, kad Dievas yra meilė, ir, kad išganymą laiduoja artimo meilės įsakymo vykdymas, gyvenimas pagal Kalno Pamokslą.
Visiškai paika Justiną Marcinkevičių savintis pagonims ir net drausti krikščionims jį ginti, kaip krikščionybei savo mąstysena artimą poetą bei žmogų.
Iš J. Marcinkevičiaus rudojo sąsiuvinio („Tikėjimo paieškos“, 1992 arba 1993 m.):
            Ieškojau žmogaus, šalia kurio
            būtų ramu, teisinga, gera…
            Buvau vieną tokį radęs, bet jis,
            pasirodo, jau buvo prikaltas.
Toliau: 
    Dievas (nesvarbu koks) yra žmogiškosios problemos išsprendimas.
    Be Dievo tai neįvykdoma (gal be amžinybės?)
    Katalikybės objektas yra Dievas ir žmogus. 
J. M. 1998-ųjų krikščioniškieji dieviškumo apmąstymai:
    Dievui: sukūrei mane ir mane nužudei. Kaip molinį indą sudaužei, 
    perplėšei kaip paveikslą. Tai ką – kūrinys nepavyko?
    Žmogus yra kaip akmuo, kurį sukūręs Dievas nepajėgia pakelti           (iš čia, iš jo laisvos valios, blogis)
    Kristus: Dievas įeina į istoriją.

Raigerdas       2016-03-1 17:43

Dabar aš supratau, kodėl gimė ateizmas. Jis gimė tik dėl pačių krikščionių elgesio. Toks krikščionių elgesys iššaukia pasipriešinimą. Ir jeigu tu nesi jų religijos priešininkas, tai jie tave priverčia pasirinkti: arba tu esi krikščionis, arba tu esi jų niekinimo objektas. Toks krikščionių elgesys kelia abejonių dėl to, ar tai yra religija? Religija neša žmogui naudą, nes religingas žmogus yra padoresnis, labiau gerbiantis kitus žmones ir juos mylintis. Su krikščionimis gaunasi atvirkščiai, nes savo noru primesti visiems žmonėms savo tikėjimą, kuris momentais primena užhipnotizuotus žmones, kurie nenori girdėti jokios kitos nuomonės, - tokiais atvejais jie panašūs ne į savo religijos platintojus, o į sektantus, kurie kaip užburti šneka ir patys nežino, ką šneka. Aš tikiu, kad yra daug krikščionių, kurie į savo tikėjimą žiūri normaliai, tačiau kodėl tarp krikščionių tiek daug fanatikų ir pamišusių žmonių? Dabar geriau pradedu suprasti ateistus, nes tikrai krikščionių kliedesiai apie Dievą dažnai būna panašūs į pamišusių žmonių kliedesius. Kiek teko pastebėti, kad tie “tikintys” žmonės niekaip negali būti praktikais gyvenime ir jiems teoriniai svaičiojimai yra vertingesni, nei žmonių praktikoje sukurti ir realizuoti dalykai. Aš visada buvau tos nuomonės, kad tikėjimas padaro žmogų gersniu, šviesesniu, protingesniu, o su krikščionimis neretai gaunasi atvirkščiai - jie pradeda visiškai kliedėti ir savo kliedesius pateisina Dievo vardu. Absurdas daugiau nieko. Kas pasidarė man dabar aišku, kad ateizmas gimė kaip metodas apsiginti nuo krikščionių, o apsigynę, jie jau perėjo į puolimą ir pačių krikščionių naikinimą. Lietuvių tautoje yra žinomas toks AIDO EFEKTAS - kaip šauksi, taip ir atsilieps. Manau, kad puolimas ant Justino Marcinkevičiaus krikščionims baigsis gana liūdnai, jeigu ne blogiau.

Raigerdas       2016-03-1 16:30

Yra retas atvejas, kada užsigaunu, bet krikščionis mane labai užgavo dėl Justino Marcinkevičiaus. Tuo metu, kaip rašo žemiau šitose eilėse poetas, Lietuvos likimas kankino ne tik poetą, bet ir daugelį to meto jaunų žmonių širdžių. Ir ačiū poetui, kad jis prakalbo tada mūsų mintimis:
Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?

Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?

Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?
————————————
Gimę tarybiniais metais, mes nieko nežinojome nei apie okupaciją, nei apie tokio mąsto trėmimus. Bet vėliau, kiek aš neskaičiau Justino Marcinkevičiaus, aš niekur neradau, kad jis buvo Tarybų Lietuvos poetas. Ne, jis buvo Lietuvos poetas, kuris skiepyjo jaunose širdyse didelę meilę šiai žemei ir jos gamtai. Ir ačiū jam už tai. Liksiu dėkingas poetui visą savo gyvenimą.

Raigerdas       2016-03-1 15:56

Ačiū Andriui Švarpliui už šį straipsnį. Niekšai bando sumenkinti poetą. Taip ir norisi pacituoti mūsų nacionalinį dainių:
Aš nenoriu meluoti pats sau,
Nes esu sąžiningas žaidėjas:
Pailsau aš, draugai, pailsau,
Darbo dieną vos tepradėjęs.

Bet pakeisti manęs nereikės,
Aš iš rankų dainos nepaleisiu:
Atsilaušiu iš savo riekės
Ir toliau nesiskųsdamas eisiu.
———————————————
O štai kitas:
Nusijuoksi - nusijuoks gamta.
Imsi verkti - ir gamta pravirks.
Panorėsi - net žvaigždė - ir ta
Trumpučiu eilėraščiu pavirs.

Bet pažvelgsi į save - tamsu.
Ir tik menkas šviesulys - tenai,
Kur nedrąsiai ištari: esu.
O daugiau ničnieko nežinai…
Justinas Marcinkevičius labai tiksliai atvaizdavo mūsų žmogaus jauseną tais Sovietinio režimo laikais. Ir jeigu krikščionių jo eilės nežavi, nešildo, neprimena tėvynės, neprimena jums Lietuvos, tada eikite ir skaitytkite savo krikščioniškų poetų eiles ir nesimaišykite tiems lietuviams po kojų, kurie gyveno šioje žemėje virš 2000 metų, kai dar krikščionybės iš viso nebuvo. Lietuviai jau turėjo savo Dievus dar prieš 2000 metų. O jūs, kas buvote prieš 2000 metų? Bedieviai? 

Raigerdas       2016-03-1 15:38

Tai liūdnas faktas, bet krikščionis mes galime šiandien prilyginti rusiškajam šovinizmui. N.Putinaitė skatina religinį požiūrį į Justino Marcinkvečiaus kūrybą. Na, žinote, nieko kvailesnio sugalvoti nebeįmanoma. Žmonės Lietuvoje dažnai kalba apie mūsų nacijos išnykimą. Nemažai žmonių manė, kad tai pareis nuo Rusijos, kurioje patriotizmas pakeistas rusiškuoju šovinizmu. Taip, toks pavojus yra. Tačiau pats pavojingiausias yra toks, kurio niekas nelaukia. Ir štai šiandien tie “romūs” krikščionis pradeda rodyti Lietuvos valstybėje savo iltis. Jie pradeda nurodinėti, kaip mes turime mąstyti, į ką mes turime tikėti, o jeigu tu netiki į ką tau nurodys krikščionis, reiškia tu esi sektantas arba kažkoks ne toks. Ir mano brangieji tėvynainiai neišmoko pamokos: prūsus sunaikino ne rusai, o krikščioniškieji kryžiuočiai. Taigi, mes pamiršome tuos karus su kryžiuočiais, atrodė jie jau po Žalgirio mūšio niekada nebeatsigaus. Tačiau tiems “romiems” krikščionims yra būdinga klasta, kaip ir komunistiniams ateistams. Yra pasiūlymas krikščionims - turėkite savo poetus ir juos kalkite prie kryžiaus. Prie Justino Marcinkevičiaus nekiškite savo purvinų nagų. Lietuvių tautos jūs nesunaikinsite Dievo vardu, kad vėliau ant Lietuvos kapo galėtumėte užrašyti - “reiškia šito norėjo Dievas. Pagaliau mes turime susitvarkyti su šita slapta slenkančia krikščioniškąja diktatūra. Ne jums kritikuoti Justiną Marcinkevičių, nes jeigu jūs prie jo lendate, tai esate tikri bedieviai. Nei vienas krikščionis Sovietinėje Lietuvoje jokių eilių neparašė, kurios galėtų prilygti Justinui Marcinkevičiui. Galimai, jūs su savo blūdais ir visokiomis savo fanatzijomis primiršote lietuvių tautos rūstą. Tai neverkite ir nemekenkite vėliau, kad jus skriaudžia, nes šitą religinį konfliktą pradėjote jūs. Siūlau iš viso ingnoruoti bet kokį Lietuvos poeto vertinimą iš krikščioniškos pozicijos, nes tai yra panašu į tai, ką mes turėjome komunistinės Lietuvos laikais, kada poetas buvo vertinamas pagal tai, ar jis atitinka Komunistų partijos suvažiavimų idėjoms ar ne. Nors ir nesu poetas, bet man teko atlaikyti ne veiną komisiją, kuri tikrino ar aš atitinku, kaip vadovas, “mūsų tarybinei ideologijai” ar aš “atstovauju intersus kenksmingai tarybiniam žmogui vakarų buržuazinei propagandai”. Kas mane stebina, tai dalies krikščionių naudojamų metodų sutapimas su komunistiniais metodais. Nebereikalo man ne vienas vokietis sakė, kad dažnai krikščionybė Vokietijoje yra tik užmaskuotos formos fašistų naudojama ideologija.

Ne musė       2016-03-1 1:38

“skardžio nuošliauža
atidengė apnuogino
kreivą išsiraičiusią šaknį
kur buvo tavo
principingumas klausiu
aš laikiau medį atsakė”
  Just.Marcinkevičius
Ir dar viena citata:“Kvailiai pastebi tik žmogaus klaidas ir nekreipia dėmesio į jo pasiekimus.Jie panašūs į muses,kurios tupia tik ant pūlinių.“Abu-Faradas

Tarabilda       2016-03-1 0:27

Nesutinku su autorium dėl vieno. Jis neįžvelgia, kas iš tikro vyksta už a la “Marcinkevičiaus” skandalo. Jei tiesiai šviesiai, tai Marcinkevičiaus kūryba čia visai ne prie ko. Iš tikro vyksta prisitaikėliškos laikysenos legitimacija, prisidengiant Marcinkevičiaus figūra.
Ir iškyla dar štai kokia problema. Lietuvos Komunistų partija buvo pripažinta nusikalstama organizacija ir uždrausta. O iš to plaukia labai nesmagūs dalykai - priklausymo nusikalstamai organizacijai šleifas. Va tą mūsų komunistų partiją jei visi pradėtų matyti su Marcinkevičiaus veidu, tai tuomet lyg ir tos okupacijos nelabai buvo. Va kas iš viso to skandalo man išsišviečia.

Gerb. Andriau, nesate visiškai tikslus       2016-02-29 23:59

sakydamas, kad “gamta, žemė ir kūrinijos pajauta neprieštarauja krikščioniškai vizijai ir visiškai krikščioniškai legitimiai sudaro lietuviškos kultūros/tapatybės dalį.”
- Neprieštarauja ne apskritai krikščioniškai, o katalikiškai krikščionybės vizijai, ir sudaro ne apskritai krikščionišką, bet katalikišką lietuviškos kultūros/tapatybės dalį.
Nerija Putinaitė juk yra Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios pirmininkė http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Vilniaus-parapija/Kontaktai
Ji vadovaujasi Liuteriu, kuris skelbė, jog žmogaus prigimtis ir visa kūrinija po nuopuolio - visiškai sugedo, supuvo.
Liuterio palyginimas: net atpirktas žmogus tėra “mėšlo krūva”, kurią Kristaus Kraujas pridengia lyg sniegas žiemą.
Katalikybėje ir Rytų krikščionybėje žmogaus prigimtis ir visa kūrinija po nuopolio nors mirtinai sužeista, bet nėra nuodėmės blogio visiškai sugadinta.
Todėl katalikų požiūriu net ir anapus sakramentinio gyvenimo žmogus gali elgtis moraliai gerai ir išganingai (labai ribotai), o nekrikščioniškų tautų kultūrose gali būti ir yra Dievui patinkančių dalykų. Atpirktasis nėra tik “sniegu” (Kristaus Krauju) pridengtas neteisumas, bet ir pats teisumo “sniegas”.
Štai kodėl N. Putinaitei konfesiškai sunku suvokti, kaip J. Marcinkevičius, nebūdamas praktikuojantis krikščionis ir moraliai klupdamas, galėjo ne tik tapti lietuviams priešinimosi nutautinančiai sovietinei ideologijai veiksminga dingstimi, bet, nors ir netiesiogiai bei nepatikimai, galėjo artinti prie Dievo.

sovietas patarimui       2016-02-29 23:37

savo sovietus pasisovietink!

Patarimas       2016-02-29 23:21

Tą nuotrauką reikia dar labiau paversti ant kairio šono. Tada aiškiai visi matytume autoriaus sąryšį su dangum, su visata, su Aukščiausiuoju.

kacius       2016-02-29 22:23

putinaitė yra višta, mėsinių veislės, nes nededa kiaušinių. Tegu pakudakuoja apie partškolos dėstytoją ir liberalizmas baigsis keptame pavidale ant stalo.

Švarplysklysta       2016-02-29 22:02

Putinaitės pateikiama istorijos traktuotė yra ne klerikalinė, bet liberalmarksistinė. Putinaitės “krikščioniškumas” yra liberalus, o tai reiškia, kad ji yra tikra liberalė ir apsimestinė krikščionė.

mama iš kaimo> nesuprantu       2016-02-29 21:35

  1987-ais neskaičiau “Tiesos”, nežinau, ką {ir ar} Marcinkevičiuz ten šlovino, tačiau žinau,kad tais metais parašėn"Pavasarį Pasandravy”, kurio, be abejonės, neskaitėt - matyt, tai ne Jūsų lektūra, žinau, kad tais metais rašė : “Čia nieko m9sū nėra, O viskas mūsų vardu…” ir dar daug žodžių, kurių , išdrįsiu pasakyti, turbūt neverti nei “nesuprantu’, nei vargšė Putinaitė.
  Labai gražiai apie ją parašė “Faktuose” Račas, nors pasakyti galima dar daug daugiau. Kaip ir vos ne apie jos seserį dvynę Vanagaitę.
  Manau, kad ir vienos, ir kitos aptariama kūryba - ne asmen inio nesupratimo ar bukumo išdava. Tai - gryna konjunktūra, pasikartojus po dviejį dešimtmečių. Ir baisoka, kad jos recidyvas stipresnis, nei buvo tada.

komunistai nekritikuotini       2016-02-29 20:37

valdantys komunistai-pedofilai-vagys-žulikai neatleis, jei bandysi nors truputį pakritikuoti ką nors iš nomenklatūros.
o marcinkevičius buvo nomenklatūra

nesuprantu       2016-02-29 20:04

Ko čia tas triukšmas, ką čia tokio pasakė Putinaitė? Apie Marcinkevičiaus konformizmą kalbėjo jau Sąjūdžio veikėjai, dėl to įsižeidęs poetas net pasitraukė iš Sąjūdžio veiklos, iš viešo gyvenimo. Tada šis faktas niekam nekliuvo, visi troško tiesos. Kas tai, jei ne konformizmas - 1987 m. šlovinti Leniną “Tiesoje”, o po metų žygiuoti su trispalve į Sąjūdžio mitingus?


Rekomenduojame

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Vidas Rachlevičius. Mes niekada daugiau nebesusikalbėsime

Vytautas Sinica. Nausėdai ruošiamas Pakso likimas?

Tikslas – iš pagrindų atnaujinti Lietuvos valstybę

Kvietimas į spalio 25–26 d. vyksiančias partizano A.Kraujelio laidotuves

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.