Andrius Švarplys. Sistema ir prieštaravimas

Tiesos.lt redakcija   2014 m. gegužės 17 d. 18:26

7     

    

Andrius Švarplys. Sistema ir prieštaravimas

Šiandien sueina lygiai dveji metai, kai valstybės institucijos panaudojo prievartą prieš taikius protestuotojus. Konkretūs, viešumoje gerai žinomi ekspertai ir žurnalistai tuomet tyčiojosi iš skaidrumo reikalaujančių žmonių ir visais įmanomais būdais teisino prievartą. Modernios valstybės žodynas su teisiniais kodais buvo panaudotas įtvirtinti melą valstybės vardu – neskaidrius ir neteisingus teismų sprendimus. Visa tai tyliai stebėjo beveik visa inteligentija, beveik visas teisininkų luomas…

Kodėl praėjus dvejiems metams manipuliacijos vis tiek nesibaigia ir tame pačiame laikraštyje ar su juo tiesiogiai siejami tie patys „žurnalistai“ kartkartėmis vis „išmeta“ naujienas arba panaudoja dabartiniams menkai ar net visiškai tarpusavyje nesisiejantiems įvykiams interpretuoti?

Regis, todėl, kad reikia įkalti paskutines vinis į karstą: negalima leisti visuomenei prisiminti ir daryti laisvas nuo jų versijos interpretacijas, ypač kai žmonės vis dar renkasi Prezidentūros aikštėje ir taip primena valstybės išdavystę. Todėl, kad reikia panaudoti tuos įvykius ir visuomenei įkalti į galvą, kad bet kokie skaidrumo ir teisingumo reikalavimai yra tiktai „ėjimas į Seimą“, kad bet kokia žmonių mobilizacija prieš manipuliacijas yra „kova dėl valdžios“. Pilietinį interesą pradanginti politinių žaidimų stichijoje. Kas pats permirkęs valdžia ir jos troškimo, tas bet kokią žmonių mobilizaciją vertina per valdžios siekimo prizmę. Taigi, praeitis naudojama imunizuoti status quo dabartyje ir užsitikrinti kiek įmanoma ilgalaikį stabilumą ateityje.

Kad geriau suprastume establishmento veiklą, trumpa socialinių sistemų tyrinėtojo Niklas Luhmann‘o citata iš jo veikalo „Social systems“: „Prieštaravimai tarnauja kaip imuninė sistema pačioje sistemoje. [...] Sistema neimunizuoja savęs prieš „ne“, bet padedama „ne“ [prieštaravimų]. [...] Imuninė sistema gina ne struktūrą, bet sistemos uždarą savęs-reprodukciją. [...] Ji ginasi naudodama neigimą nuo susinaikinimo. [...] Struktūriniai prieštaravimai egzistuoja tiktai sistemos stebėtojams (įskaitant sistemos savi-stebėseną), kadangi tiktai stebėtojai gali apibrėžti skirtumus ir jų padedami nustatyti prieštaravimus“.

Jeigu prieštaravimas, šiuo atveju Tiesos judėjimas, būtų palyginti nereikšmingas sistemai, tai jis būtų vieną kartą paneigtas ir to užtektų. Tačiau pedofilijos istorija sukrėtė pačios valstybės pamatus, todėl reikia nuolat imunizuotis, panaudojant prieštaravimą tam, kad būtų išvengta tokių grėsmių ateityje.

Viešųjų politologų ir žiniasklaidos mėgstamas terminas „antisisteminis kandidatas“ ar „protesto balsai“ yra lygiai tokio pat pobūdžio imuninė reakcija, kadangi tokia ištarmė leidžia išvengti diskusijos apie tai, prieš ką konkrečiai yra protestuojama, ir taip apsisaugoma nuo prieštaravimo eskalacijos. Jaunimas, o tai svarbus sistemos reprodukcinis elementas, natūraliai dar nėra pajėgus suvokti šitų valstybės ir visuomenės funkcionavimo mechanizmų, todėl savaime nukanalizuojamas (nukreipiamas) į jau paruoštą, sistemai saugią politinio žodyno erdvę – todėl jiems atrodo, kad visi jie yra destruktoriai, marginalai, valstybės griovėjai, sąmokslo teorija ir pan. Ta dalis, be stipresnių intelektualinių amortizatorių, lengvai nukrypsta į patyčių srautą, puoselėjamą ne kieno kito, bet politinėje galioje tiesiogiai dalyvaujančių, t.y. sistemos imunizavimu tiesiogiai suinteresuotų, asmenų.

Žiūrint ne iš valstybės, bet iš pilietinės pusės, prieštaravimo kaip funkcijos išlaikymas yra svarbus tuo, kad išlaiko galimybę sistemai apsivalyti ateityje. Tai suteikia prielaidas atpažinti establishmento anti-pilietinį veikimą naujomis aplinkybėmis – kituose politiniuose veiksmuose.

Beje, pedofilijos istorijoje sistema galėjo palyginti nesunkiai išvengti didelio prieštaravimo: tereikėjo skaidriai ištirti bylą.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tadas       2014-05-18 16:15

Diagnozė teisinga, bet ligonis turi norėti pasveikti.

Kritikas Pikčiurna       2014-05-18 4:09

Autorius labai tiksliai diagnozuoja mūsų atstovaujamosios valdžios liga: “Beje, pedofilijos istorijoje sistema galėjo palyginti nesunkiai išvengti didelio prieštaravimo: tereikėjo skaidriai ištirti bylą.”
Šios tragiškos istorijos (virš 11 žuvusių asmenų) priežastis būtent ir yra tai, kad šioje istorijoje įpainioti aukščiausieji asmenys. Objektyvus šios istorijos ištyrimas prilygtų teismų priemonėmis įvykdytai revoliucijai, todėl esama valdžios viršūnė šito niekaip negali leisti. Net latviai, dar anksčiau susidūrę su pedofilijos apraiškomis aukščiausiame valdžios ešelone, sugebėjo padaryti reikiamus sprendimus, nors bylos gijos vedė į Lietuvą ir tyrimas buvo nutrauktos…
Akivaizdu, nutrauktas tik todėl, kad kilo pavojus atskleisti šios istorijos tarptautinį mastą. Lietuvoje tokio tyrimo paprasčiausia nebuvo leista tęsti. Jis buvo užgniaužtas tokių struktūrų rankomis, kaip privačios saugos tarnybos, sukurtos iš sovietinių jėgos bei partinių struktūrų “elito”. Pasikėsinimas į Aurimą Dryžių yra tik viena iš gijų to voratinklio, kuris yra apraizgęs Lietuvos valdžios viršūnes ir vykdo neoficialius pavedimus.
Netiesioginis šios nusikalstamos veikos požymis buvo tai, kad Garliavos šturme dalyvavę policijos bei aro pareigūnai buvo be atpažinimo ženklų. O tai reiškią, kas šturmo organizatoriai visiškai suprato, kad daro nusikaltimą, kuris sankcionuotas pačiame aukščiausiame valdžios lygmenyje, su D.Grybauskaitės, I.Degutienės, A.Kubiliaus, o gal ir visos Gynybos tarybos žinia. Jie gina ne valstybę, ne Konstitucinę santvarką, teisingumą, bet save ir savo buvimą valdžioje. Štai kodėl jie ryžosi paaukoti net vaiko likimą ir šioje istorijoje yra tiek aukų. Jiems jau nebėra kur trauktis, todėl jie puola, net užgniauždami konstitucinę Tautos teisę į referendumus.

Pensininkė       2014-05-17 20:15

Nuo pat pirmųjų D.Kedžio skundų reikėjo teisėtvarkai ir prokuratūrai tirti šią
bylą, tuomet nebūtų buvę žmogžudysčių. Kalčiausias prokuroras, kuris pirmiausia neapsaugojo teisėjo, nors tas prašėsi pagalbos, kaip ir D.Kedys.
Liko “kaltas” a.a. Kedys, kuris negali apsiginti, nes pats buvo nužudytas ir jo sesuo - “organizatorė”, pagal Lavastę ir Kuznecovaitę ir kitas turgaus moterėles, prie kurių prisijungė ir “iškili” vyrija ir vietoje tragedijų pasmerkimo ir išaiškinimo, sukurtas lietuviškas cirkas. Nieko nepadarysi -
toks lietuviškas veidas.

tautiete       2014-05-17 19:43

JŲ, kurie padarė viską, kad pedofilijos byla būtų ne tik numarinta, bet kaltais taptų aukos, pozicija ir tikslai aiškūs. Bet kokiais kriterijais remiasi, kokiom akim žiūrėjo į Mergaitės grobmą, jei palaiko stankūnaię ir jos gynėjus? Ar jie negirdėjo vaiko klyksmo, nematė kaip černiauskas ją nešė? Kurie mano, kad pajėgos, panaudotos “imant” mažą mergaitę buvo adekvačios? Kad tai N.Venckienė viską suorganizavo, kad patektų į Seimą. Koks čia masinis proto aptemimas?

aukso zodziai -       2014-05-17 19:04

nei pridet, nei atimti. Reiktu paryskinti visu siu negeroviu kaltininke - senmerge, geju uztarytja JE. Nebalsuokime uz jaĄ Balsuoti reikia, tad belieka mazesne blogybe- Z.Balcytis. Tas bent turi seima, vaikus. Stebetojai, sekite balsu skaiciuotojus- sukciavimas lenda per akis. Vaigauskas trilinkas bando itikti profesoriui, nes tas ji isvadino ,,draugu Vaigausku”. Kvailokai skamba, kai toks toki…

Tik už       2014-05-17 16:34

Balčytį,kad išlošti laiko.

partškolos auklėtiniai       2014-05-17 12:44

Vis tik gerų kadrų paruošė Dalia Polikarpovna Grybauskaitė partinėjė Komunizmo mokykloje - super profesionalūs demagogai


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.