Politika

Andrius Švarplys. Pozityvistinio mokslo absoliutinimas ir propaganda

Tiesos.lt redakcija, Andrius Švarplys   2016 m. lapkričio 11 d. 2:54

6     

    

Andrius Švarplys. Pozityvistinio mokslo absoliutinimas ir propaganda

Siūlau panagrinėti Mažvydo Jastramskio pasisakymą Veidaknygėje (ČIA) – pavyzdinį bandymą apginti politikos mokslą.

Štai tik kelios citatos:

A solid H.Clinton lead – apklausose absoliučiai dominavo būtent tokia žinia.

85% prieš 15% tikimybė, kad laimės H.Clinton – ar tikrai tai tėra „polls‘ų kaita kas dvi savaites paklaidos ribose“, kaip sako Mažvydas Jastramskis? Negi tai galima vadinti „šansai beveik lygūs“?

279 rinkikų balsai prieš 228 – kaip toks galutinis rinkimų rezultatas atspindi mokslininkų pognozes „paklaidos ribose“? Negi tai pranašauto solidaus H.Clinton dominavimo paklaidos ribos?

Vis dėlto ne. Tai – akivaizdus mokslinių apklausų rezultatų žlugimas ir Mažvydas Jastramskis kažkodėl nori jį paneigti.

Praktiškai visi M.Jastramskio minimi pavyzdžiai yra nesusiję su problemos esme. Užuot kalbėjęs apie esmę, skaitytojas užverčiamas prieštaringų įžvalgų, šalutinių nuorodų į JAV rinkiminio elgesio tyrimus, asmeninių aplinkybių ir išvadų kratiniu.

Pavyzdžiui, kaip didžiausias atradimas pateikiamas Alan Abramowitz ir Steven Webster (2016) „žinių atnaujinimas“ apie „negatyvaus šališkumo (negative partisanship) teoriją“, „kuri puikiai paaiškina Trumpo iškilimą: negatyvus šališkumas reiškia, kad tu balsuoji ne už, bet prieš. O kas geriau įkūnijo poziciją „prieš Obamą“ negu Trump“?“

Atleisk, Mažvydai, bet tai buvo nemažos dalies išsilavinusių balsuotojų „už Trumpą“ pozicija. Apie ją pas mus rašė Kęstutis Girnius, Marius Laurinavičius, o aš kalbėjau studentams per paskaitas. Tas didysis 2016 m. mokslinis atradimas remiasi sveika politine nuovoka. (O štai kokiu mastu, kaip pasiskirsto ši nuovoka ir ir dėl kokių tikslesnių aplinkybių, jau būtų naudinga skaičiuojančiosios politologijos pagalba).

Bet nenukrypkim nuo esmės. Tai, kad keli nurodyti mokslininkai prognozavo rinkimų rezultatą ties paklaidos riba, nenuneigia fakto, kad prognozių-rezultato santykis yra triuškinamai nepalankus prognozėms. Keli mokslininkai galbūt išgelbėja „kabinetinio mokslo“ prestižą, bet „likusio“ mokslo rezultatai rodė absoliučią H.Clinton pergalę... Ir, deja, politiškai buvo transliuotas ne „kabinetinis mokslas“, bet būtent tas „likęs mokslas“.

O dabar dar keletas prieštaravimų iš M.Jastramskio pateikiamų minčių:

a) „Pirma, apklausų trūkumai yra įvardijami dažnoje rinkiminėms prognozėms skirtoje literatūroje“.

Dar sykį: žiniasklaidoje platintų prognozių ir galutinio rinkimų rezultato santykis viršija bet kokius toleruojamus trūkumus.

b) „Demokratiniame pasaulyje, ar tai būtų Lietuva, ar JAV, daugėja (yra daug) independent voters, kurie apsisprendžia vėliau, neturi aiškių rinkiminių preferencijų.“

Tačiau šis veiksnys kažkodėl nesutrukdė viešojoje opinijoje mokslo autoriteto vardu transliuoti žinią apie neva solidų H.Clinton pirmavimą? Dabar, jau po laiko, ištraukti kažkokį slaptą veiksnį ir juo imti aiškinti neatitikimą yra daugiau negu keista – jeigu šis veiksnys buvo toks svarbus, tai kodėl M.Jastramskio minimi „kietieji“ mokslininkai neįtraukė jo į savo prognozes? Juk „posle boja, kulakami ne mašet“?

c) „Apklausos rodo populiarumą, intenciją, tarp jų ir veiksmo yra nemažas skirtumas.“

Tai ko vertas mokslas, jei nesugeba apskaičiuoti šio skirtumo? Kam mums pasitikėti prognozėmis, jei žinome, kadesama neatitikimo tarp žodžio ir veiksmo? Jeigu jau pasitikime, tai preziumuojame, kad tas neatitikimas tarp žodžio ir veiksmo neturi būti toks reikšmingas. O jeigu jis reikšmingas ir neištirtas, tai reikėtų susilaikyti nuo prognozių ir išvadų.

d) „Galiausiai, apklausos nureprezentuoja atitinkamuose, įtakinguose viešos erdvės baruose stigmatizuojamus kandidatus ar partijas: LDDP 1992, Le Pen 2002, Trump 2016.“

Jei išties dominuojanti žiniasklaida nureprezentuoja kandidatus ir paveikia rinkėjus, tai kodėl jie staigiai apsisprendžia balsuoti visiškai priešingai? Ir dar tokiu dideliu mastu? Tai gal mokslo užduotis ir yra įvertinti šituos veiksnius? Beje, sveika politinė nuovoka sakė lygiai tą patį ir dabar – kad D.Trumpo puolimas medijose sukelia priešingą efektą. Jeigu Mokslas yra informuotas apie šį nureprezentavimą, tai kodėl jis prabyla tik tada, kai reikia apginti Mokslo autoritetą?

e) „Vis dėlto čia reikia pastebėti – pagal vienus rinkimus vertinti prognozių metodus apskritai negražu ir nemoksliška“.

Teisingai. Bet toks excuse‘as yra paskutinės vilties bastionas: kai kas nors nepavyksta, visuomet galime sakyti, kad tai – išimtis. Jeigu turėtume longitudinių duomenų, kaip pavyko-nepavyko prognozuoti, tuomet galėtumėm ir diskutuoti. Todėl šis argumentas dabar net nesvarstytinas, nes jis gali liudyti ir prognozių sėkmingumą, ir nesėkmingumą.

f) „Obama buvo pirmas pokario JAV prezidentas, kuris sugebėjo būti perrinktas su 7.5 procentų nedarbu. Demokratams ir taip per daug sekėsi, kažkada sėkmė baigiasi – respublikonų dominuojamas Kongresas aiškiai signalizavo, kad tide is turning (angl. banga grįžta – red. past.). Viltis buvo poliarizuojantis Trumpas. O ar buvo itin svarbu ta jo poliarizacija?

2009 m. spalio mėn. nedarbas siekė 10%, Obamos kadencijos pabaigoje – tik 5%. Kodėl amerikiečių visuomenė turėjo mestis prie poliarizuojančio Trumpo būtent dėl šio – nedarbo – veiksnio?...

Tiesą sakant, knaisiotis po atskirus minties pasažus ir ieškoti prieštaravimų nesuteikia man jokio malonumo. Visiškai nesiekiu demaskuoti Mažvydo Jastramskio. Laikau jį vienu geriausiu empiristinės politologijos ekspertu Lietuvoje. Bet tas hiper-aktyvus uolumas ginti Mokslo autoritetą nuo nemokšų budulių stebina, todėl ir atkreipiau dėmesį į tas neadekvačias pastangas, kurios, beje, atsispindi ir teksto stiliuje.

Visų pirma, nei mokslą reikia ginti, nei buduliai jį puola. Yra akivaizdi skaičiuojančiosios politologijos ir sociologijos nesekmė JAV prezidento rinkimų kampanijoje. Ir čia reikia ne ką nors ginti, o analizuoti, kodėl taip atsitiko.

Lietuvoje ne pirmą kartą panašiai yra atsitikę per Seimo rinkimus (naujausias atvejis: socdemų pervertinimas ir valstiečių-žaliųjų neįvertinimas). Labai panašiai kaip Amerikoje, ir pas mus dominavo ir buvo aiškūs didžiojo verslo, politinio elito ir didžiosios žiniasklaidos lūkesčiai: nuvaryti socdemus ir iškelti konservatorius su liberalais.

Neturiu vieno recepto paaiškinti šituos susikirtimus. Bet akivaizdu buvo viena – tai politinis žiniasklaidos dominavimas prieš D.Trumpą. Kiek tokiam „aplinkos“ spaudimui yra pajėgūs atsispirti mokslininkai, neaišku, nors būtent jie turėtų būti atsparūs.

Viena aišku, kai kas nors siekia dominuoti, negali vykti nei normalūs politiniai debatai, nei normali politinė analizė, nei mokslinis tyrimas – karo metu objektyvumas krinta kaip pirmoji auka.

Na, o pabaigoje dar reikia atkreipti dėmesį į politines tokio hiper-pozityvistinio angažuotumo pasekmes. Joks mokslinis paaiškinimas nėra galutinis Tiesos apreiškimas – jis tik gali padėti suprasti, lyginti, interpretuoti remiantis kitais duomenimis, kitu mokslu. Pretenduoti į aukščiausiąją Tiesos instanciją mokslo vardu yra senos pozityvistinės mokyklos bruožas, jis jau senai yra paneigtas ir tokio pretenzingumo atsisakyta.

Dar blogiau atsitinka tuomet, kai pozityvistas mokslininkas įžengia į politinį lauką ir su šiuo Mokslo-Tiesos autoritetu bando įsitraukti į politinių aktualijų svarstymus. Rezultatas – tokie „svarstymai“ tampa ideologizuotos pozicijos stūmimu.

Pvz., tas pats M.Jastramskis kiek anksčiau ant savo Veidaknygės sienos buvo sukilęs prieš neva per daug generalizuojančias kategorijas apie dvi Lietuvas ir pasisakęs už labiau individualią prieigą. „Lietuva irgi yra pasidalinusi į dvi dalis. Viena dalis mato dvi Lietuvas, kita stengiasi matyti taip, kaip yra“.

Savaime tai teisinga intencija – realybė visuomet sudėtingesnė nei kategorizavimas diskurse. Tačiau ar tikrai nėra pagrindo įžvelgti dviejų Lietuvų – dominuojančią „Progreso“ ir skurdo Lietuvą? Apie tai į viešąją erdvę rašau nuo 2010 m. ir randu daugybę empirinių pavyzdžių, liudijančių, kaip dominuojanti Lietuva siekia įtvirtinti šį savo dominavimą prieš skurdžių-marginalų Lietuvą. Pakanka pažiūrėti į pajamų žirkles, kapitalo koncentraciją, regionų atskirtį (Vilniaus gyventojo pajamų vidurkis sudaro 125%, o Kauno – 70 % ES pajamų vidurkio) – negi šios problemos, šie skaičiai nesuteikia pagrindo kalbėti apie dvi Lietuvas? Turbūt ir Thomas Pikettty, atlikęs panašią kapitalo ir skurdo koncentracijos analizę, per daug generalizuoja, nes juk „reikėtų žiūrėti individualiau“? Galiausiai, skaičiukais galima paneigti ir skurdo egzistavimą apskritai – juk kiekvienas „individualus“ žmogus supranta skurdą savaip…

Gal išties nėra skurdo, atskirties, dominavimo, elitizmo, o yra tik daug Lietuvų ir iš esmės viskas gerai?..

Mokslo, kaip aukščiausiosios Tiesos, apologetai neišvengiamai nudreifuoja į idelogizuotų pozicijų gynimą. Regis, taip atsitiko ir šį kartą. Plaudamas politikos mokslo mundurą, M.Jastramskis legitimizuoja ir užvualiuoja akivaizdžią problemą ir… taip išplauna politikos mokslo pamatą. Užuot aiškinus priežastis, aistringai postuluojamas Mokslo Autoritetas, įveliama daug pseudo argumentų ir taip tiesiog nutolstama nuo objektyvaus problemos atskleidimo.

Veidaknygė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Veidrodis       2016-11-13 13:14

valstiečių laimėjimas vienmandatėse yra triuškinantis ir tai yra geriausias realybės veidrodis. Nepaisant dvaro žiniasklaidos paramos konservatoriams ir liberalams bei pastarųjų gyrimosi apie “laimėjimus”, rezultatai nokautuoja ir sociologinius moksliškumus ir angažuotą žiniasklaidą.

Kad valstiečiai       2016-11-11 14:45

neperlenktų lazdos.Gerindami tik darbuotojų sąlygas,neišvaikytų darbdavių.Mūsų verslas labai trapus,išskyrus kelis oligarchus.

Baisiai       2016-11-11 13:52

įdomu, ką tie mokslininkai laiko mokslu ir ką  žiniasklaidos Banginiai laiko žiniasklaida. Iš šono žiūrint ir tas ir tas jau seniai tapę verslu, ir toli gražu nevisad švariu. Prieš 500 metų tokiu verslu buvo tapusi ir Bažnyčia. Prireikė Liuterio. O kas iš to išėjo? Bažnyčia sujudo ginti savo “išskirtinę” teisę mokyti (taip atsirado “mokslas”) bei aiškinti (taip atsirado “žiniasklaida”).2015 Bažnyčiai perėmus Tiesos.lt. svetainę, joje pasipylė Vatikano naujienos ir bažnytinės “tiesos” su etatiniais komentarais.

Dėdė       2016-11-11 11:04

Švarplys per mažai įvertina mažoritarinės sistemos(“laimėtojas pasiima viską”) paradoksus. Klinton teoriškai galėjo pralošti net ir su 70% JAV rinkėjų palaikymu. Juk čia svarbu laimėti reikiamą reikiamų valstijų kiekį kad ir 1 balso persvara, pralaimėtose gaunant kad ir 0 balsų.
Lietuvoje valstijas atitinka vienmandatės apygardos. Ką tik matėme, kaip valstiečiai su 21,5% rinkėjų palaikymu laimėjo daugiau kaip pusę mandatų vienmandatėje.

ruta       2016-11-11 10:11

Pagarba Autoriui uz problemos iskelima ir analize.Na , o Lietuvoje , deja , demokatija tik butaforine ir visas valstybes potencialas metamos sios sistemos spalvinimui rozine spalva ..
Lietuvoje dominuoja aiskus didziojo verslo , politinio elito ir didziosios ziniasklaidos ‘Tiesos’ ..

Rinkiminis elgesys susijęs       2016-11-11 8:39

su jaunimo nežabotu elgesių teisių srityje.Jie dabar verkia savo laisvių,tačiau nieko baisaus neįvyko,tik tiek,kad be teisių dar reikės prisiminti ir pareigas.Sugadinta karta.Matėm,kaip auginami A.Jolie vaikai.


Rekomenduojame

Žinių radijas. Ar įmanoma suredaguoti istoriją?

Sekmadienį bus minimos 40-osios Kazio Škirpos mirties metinės

Liudvikas Jakimavičius. Paduok, sesule, kardelį

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.