Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Filosofija ir etika

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 11 d. 1:54

18     

    

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Kai perskaičiau šias Donato Puslio mintis, pirmas nukrėtęs įspūdis buvo: „Kaip šitaip galima?!.“ Kaip galima eksponuoti kančią kaip sąlygą politinėms diskusijoms? Kaip apskritai galima naudoti kančią... svarstymuose apie tai, kokius istorinius veikėjus mums reikia gerbti, o kokius – ne? Aš pasišlykštėjau tokiu veiksmu ne todėl, kad užuojauta kenčiantiems žmonėms yra neteisinga (ji yra teisinga ir morali), bet todėl, kad negalima eksponuoti kančios kaip tiesos pakaitalo. Čia suplakami du skirtingi dalykai: užuojauta ir tiesa.

Užuojauta nepadeda rasti tiesos, ir ji negali padėti susidaryti teisingus moralinius sprendimus, ką jau sakyti apie politinius. Nors D.Puslys mini absoliučią moralę, kuri galioja visomis savaitės dienomis, iš tiesų santykis su morale čia yra kur kas sudėtingesnis ir aš manau, kad moralės čia visai nėra. Juk iš paties kančios fakto seka tik empatija, solidarumas, atjauta. Vienintelis iš kančios sekantis moralinis imperatyvas yra reikalavimas, kad kenčiančio žmogaus skausmai liautųsi, kad kančios priežastys būtų panaikintos. Pavyzdžiui, masiniai trėmimai, išskiriantys šeimas, ir prievarta išplėšiami žmonės iš gimtosios žemės ir savo nusistovėjusių gyvenimų, aplinkos, kultūros, tėviškės; ar sistemingai naikinami žydai, varomi į getus kaip atskirtieji – tai turi būti tiesiog sustabdyta. Kančia ir ją lydinti užuojauta yra čia ir dabar, šioje situacijoje. Tai yra egzistencinis imperatyvas.

Tuo tarpu moralė ir istorijos politika kelia visai kito pobūdžio klausimus. Moralė klausia: „Kas yra gėris, o kas – blogis šiame ar aname veiksme ir kodėl?“. Istorijos politika klausia: „Kokia yra istorinė tiesa tame ar aname asmenybės veiksme ir kaip mes turėtumėme tai dabar vertinti: gerbti ar negerbti?“. Pati kančia ir užuojauta negali atsakyti į šiuos klausimus. Tam reikalinga analizė, tiesos ir gėrio paieška, o tai jau savaime įveda tam tikrą distanciją nuo „degančios“ užuojautos. (Istorinių kančių rodymas yra prasmingas tik kaip šviečiamoji priemonė ateinančioms kartoms, kad būtų pasidarytos moralinės, istorinės, politinės išvados).

Dar daugiau, tai nėra vien tik negalėjimo klausimas. Kančios politinis eksponavimas be jokių moralinių ir istorinių apmąstymų virsta sentimentalumu, kuris moralėje ir politikoje yra pražūtingas, nes gali vesti prie neteisingų bei amoralių sprendimų. Toks sentimentalumas yra amoralus, nes vietoje sunkių moralinių ir teisingumo klausimų svarstymo siūlo susigraudinti pagal kančios eksponavimo autoriaus moralinę vaizduotę. Kitaip tariant, tas, kas vengia sudėtingų tiesos paieškos ir gero-blogo elgesio svarstymų, o vietoje jų siūlo tiesiog kančią, tas tylomis primeta tam tikrą (savo) moralinį-politinį sprendinį kaip teisingą. Kančios sentimentalumas yra ideologinis veiksmas ir jis automatiškai pradeda funkcionuoti politinių interesų lauke. Sentimentalumas yra autentiškos užuojautos suprekinimas. Tai yra apgavikiškas moralinio solidarumo apvertimas. (Asmeniškai nekaltinu D.Puslio šituo. Kalbu apie pačią empatijos ir sentimentalumo dialektiką. D.Puslio atveju, manau, yra tiesiog nesusivokimas, o ne kažkokia sąmoninga tyčia, skirtingai negu kitų viešų veikėjų veiksmuose). Politinis sentimentalumas ateina moralinio solidarumo apvalkale ir iš tiesų išreiškia ne autentišką užuojautą, o politinį interesą.

Šių dienų politikoje tokių pavyzdžių turime daugiau negu reikia. Vienas radikaliausių pavyzdžių –  berniuko skenduolio nuotrauka prie Turkijos krantų per Europos migracijos krizę 2015 m. Migrantų laivas sudužo ir žuvo daug jame plaukusių žmonių. Nuotrauka apėjo visus didžiausius Europos dienraščius, pasigirdo didžiuliai politiniai reikalavimai priimti migrantus, nes dėl Europos kaltės miršta vaikai. Viena nuotrauka pakeitė Didžiosios Britanijos vyriausybės politiką (anot Anne Applebaum šaltinių). Tačiau pažiūrėkite atidžiau, ką šis sukeltas politinis sentimentalumas turi bendra su objektyviu pasauliu: su migracijos priežastimis? Nusikalstamumu? Nepamatuotu politiniu kurstymu iš Vakarų (Angelos Merkel „Wir schaffen das!“) ir labai pamatuotu – iš Rusijos pusės? Ką tai turi bendro su realiomis migrantų priėmimo, integravimosi, teisės laikymosi, didžiulių kultūrinių prieštaravimų problemomis? Kur yra priimančios visuomenės poreikiai ir teisės? Galiausiai, kur yra berniuko tėvo atsakomybė šitaip rizikuoti savo vaikų gyvybėmis?

Vargšo berniuko skenduolio nuotrauka vienu mostu nubraukia visas objektyvaus pasaulio problemas, jų vietą užima politinis sentimentalumas, kuriuo pagrindu siūloma nepamatuoto masto politinė darbotvarkė.

Kitas pavyzdys buvo B.Obamos sentimentalumo politika. Viešai eksponuojamas moralumas, atsakomybė, įsipareigojimas nuskriaustiesiems, atstumtiesiems, tačiau tyliai Sirijoje nusišalinama nuo raudonųjų linijų gynimo – to pasekmė: leidžiama subombarduoti Alepo miestą ir vaikų ligoninę jame. Čikagoje B.Obamos kalboje rieda ašarėlė, o Alepo mieste apraudami kūdikių lavonai.

Kanados premjeras Justin Trudaeu prieš kameras braukia tą pačią ašarą ir atsiprašinėja už priverstinį čiabuvių patalpinimą į internatus 20 a. viduryje, o kitoje vietoje pripažįsta priverstinį vienos ideologijos (LGBT+) prioritetą prieš kitas, pvz., tradicines religines bendruomenes.

Liberal Left registruoja ir eksponuoja kiekvieną Izraelio veiksmų Palestinoje auką ir čia pat „užmiršta“ pasakyti, kiek kiekvieną dieną į Izraelio teritoriją yra paleidžiamų raketų iš Palestinos bei Libano.

„Mee too“ judėjimui užtenka keliasdešimties metų senumo įvykio liudijimo be jokių įrodymų, tiesiog „aukos“ pasakojimo, kad iš karto būtų pateiktas politinis reikalavimas neskirti asmens į JAV Aukščiausiąjį Teismą ar nutraukti sutartį su Šarūnu Bartu dėl patalpų nuomos.

Galiausiai, Lietuvoje matėme tipišką pavyzdį, kai remiantis vieno vaiko nelaiminga žūtimi buvo inicijuotos tokios „vaiko teisių“ apsaugos priemonės, kurios į rizikos zoną pastatė visas Lietuvos šeimas. Viena siaura interesų grupė primetė visai visuomenei savo susvetimėjusios šeimos idealą – vaikas išplėšiamas iš prigimtinių šeimos santykių ir traktuojamas kaip valstybės nuosavybė, tai pavadinant „vaiko teisėmis“. Sentimentaliai gelbėjant žuvusį vaiką, „kad to daugiau nepasikartotų“, buvo padaryta milžiniška žala šeimai, supriešinta visuomenė, kenčia niekuo dėti žmonės.

Politinis sentimentalumas todėl ir yra amoralus, kad jis neteisingai iškiša politinį interesą vietoje objektyvios tiesos, teisingumo ir moralumo analizės. Moralė yra pakeičiama paviršiniu emociniu efektu. Būtent todėl D.Puslio minima absoliuti moralė neturi nieko bendra su tikra morale ir solidarumu. Kančios eksponavimas yra politinis sentimentalumas, už kurio stovi ideologinis, t.y. šališkas politinis ir moralinis sprendinys. Kiekviena visuomenės interesų grupė turi teisę į savo siūlomą moralinį sprendimą. Tačiau moderniosios klasikinės viešojo gyvenimo taisyklės kviečia į atvirą argumentų ginčą, o politinis sentimentalumas siūlo kančios emociją kaip pagrindą elitistiniam biurokratiniam politiniam veiksmui. Politika pakeičiama emocine „užuojauta“, kuri netrukus virsta politiniu/biurokratiniu buldozeriu, naudingu tik siaurai interesų grupei. Todėl politinis sentimentalumas yra anti-demokratinis ir nepriimtinas viešoje erdvėje.

Kas norite daugiau sužinoti apie politinio sentimentalumo ištakas, skaitykite Carlo Schmtto knygą „Politinis romantizmas“. Šmitas tiksliai parodo romantizmo įtaką politikai. Jo pagrindinė mintis: romantizmas estetizuoja tikrovę; objektyvi-sudėtinga-prieštaringa tikrovė pakeičiama subjekto impresijomis/idealizacijomis/moralizacijomis. Kaip sakė Novalis, tikrovė yra reikalinga tik tiek, kiek padeda (suteikia medžiagos) nesibaigiančiai novelei arba nuolatiniams pokalbiams (Schlesingeris). Romantikui nėra jokios objektyvios tikrovės ir vertybinės hierarchijos, jis nepajėgus mąstyti tikrovės prieštaringumų, vietoj to jis yra veiksmo žmogus ir siūlo tikrovės išganymą pagal savo impresijas. Politinis romantikas yra ne politikas, o revoliucionierius.

Nesunku pastebėti, kad šiuolaikinės pretenzijos išvalyti istoriją nuo „susitepusių veikėjų“ turi daug romantizmo bruožų. Čia daugiau trumpo veiksmo pagal „jau sutartus“ raktažodžius nei kritinio mąstymo pastangų suvokti tikrovę: antisemitas, homofobas, dalyvavęs Holokauste, rasistas, ksenofobas, nacionalistas ir t.t.

Taip pat nesunku pastebėti, kiek daug romantinio užtaiso yra marksizme ir jo variantuose: žmonės kategorizuojami grupėmis ir juos bandoma išvaduoti nuo priespaudos net jiems to nenorint.

Apibendrinant – politinis romantikas yra nuolat tikrovę prievartaujantis aktyvistas, žinantis greitą sprendimą pagal absoliučius moralinius standartus, kurie iš tiesų yra artimesni subjektyviai vaizduotei nei objektyviai tikrovei.

Istorinė tikrovė juo labiau pati jau negali apsiginti, ji yra pasyvi medžiaga šiuolaikiniam aktyvistui realizuoti „Teisingumą“.

Sentimentalumas šiuolaikiniame romantiniame sąjūdyje todėl ir yra pagrindų pagrindas, kadangi jis mobilizuoja politinių sprendimų priėmėjus greitam veiksmui su pseudo moraliniu užtaisu (D.Cameronas ir siro berniuko skenduolio nuotrauka ar R.Šimašius ir istoriko Nerijaus Šepečio „asmeninė nuomonė“, ar berniuko Mato tragedija ir „mums reikia Naujo Įstatymo“).

Šou verslo, vadinasi, pats įtakingiausias masėms, pasaulis kaip tyčia beveik sutartinai palaiko naujosios moralės greitą veikimą. Visuose svarbiausiuose politiniuose įvykiuose Šou Verslas palaiko elititistinį aktyvumą, kurį jie vadina lyderyste. Masių visuomenė, kuriai technologiniai socialiniai tinklai suteikia dirvą skleistis, tik dar labiau siaurina kritiškumą ir skatina mobilizacinį efektą.

Kaip pasakytų G.Chestertoną cituojantis D.Puslys, Absoliuti Moralė neatostogauja trečiadieniais, ji galioja visomis dienomis. Tad Pirmyn – En March!

Čia dar vienas šio autoriaus straipsnis itin tipišku pavadinimu: „Ar priimame bendrapiliečių skausmą?“

Donatas Puslys. Apie getus
Liepos 30 d., 23:12

[Apie getus] „Kiemas buvo perpildytas žydų. Kūdikiai, nėščios moterys, garbaus amžiaus seneliai – visi susimaišė „verdančiame katile“. Varomieji neverkė. Geto perspektyva išdegino ašaras, suakmenėjo jausmai, tvyrojo nesuvokiamas košmaras to, kas vyksta, bendras kažkokios didelės bėdos laukimas.“ [Avromas Suckeverio pasakojimas apie perkėlimą į getą knygoje „Iš Vilniaus geto“]

„Vilniaus žydams įrenginėjamas getas. Namuose visi kraunasi daiktus. [...] Netrukus pamatome pirmą eitynių į getą vaizdą. Viduramžių vaizdą. Plaukia didelė, juoda žmonių minia. [...] Mano galva tuščia. Nebematau prieš save gatvės, nebematau praeivių: tik jaučiu, kad degu iš pažeminimo ir skausmo. Norisi verkti. Štai pagaliau geto vartai. Jaučiu, lyg mane būtų apiplėšę: pavogę laisvę, mano namus, mano Vilniaus gatves, kurias šitaip myliu. Viską iš manęs atima.“ [Icchokas Rudaševskis „Vilniaus geto dienoraštis“]

„Žydai ir bolševikai“ – šie žodžiai pasidarė neatskiriami. Aš stebėjausi. Tai, ką teko regėti savo akimis, bylojo apie kitką: mano tėvų pažįstami žydai labiau už kitus nukentėjo nuo bolševikų. Prie maisto prekių parduotuvės nutįso eilės. Daug kur kabėjo skelbimai, kad žydams nieko neparduoda. Prie vienos parduotuvės durų Z. Sierakausko gatvėje mačiau skelbimą: „Šunims ir žydams įeiti draudžiama“ Prie parduotuvių budėjo policininkai“ [Stanislovas Rubinovas „Miške ir scenoje“]

Man regis, šiuos ar kitus dienoraščius būtina paskaityti, kad geriau suprastume, koks krūvis slypi po žodžiais, kad vienas ar kitas asmuo prisidėjo prie Lietuvos žydų izoliavimo. Šiandien skaičiau visokių atsiliepimų, kad gal taip net buvo norima apsaugoti žydus, kad va getai buvo normali praktika (nors nesvarbu, kad Lietuvoje jų nebūta). Visa tai, man regis, tik tam, kad būtų bandoma „normalizuoti“, kad gal viskas čia normaliai su tuo prisidėjimu prie izoliacijos, juk nežudė. Tačiau šiuo atveju svarbiausia yra klausytis ir išgirsti aukas, kurios liudija, ką joms reiškė būti pažmintoms suvarymu į getą. Man regis, šios citatos leidžia geriau suvokti kontekstą, kodėl Ignas Urbaitis 1941 metų rugpjūtį atsisako Šiaulių apskrities viršininko pareigų motyvuodamas humanistiniais motyvais ir taip veik neabejotinai turėdamas mintyje tai, kaip yra elgiamasi su žydais. Jonas Noreika renkasi kitą kelią ir šiuo kompromisu prisiima atsakomybę ne tik už galimus nuopelnus, tačiau ir tragiškas pasekmes.

Šiuos ir kitus Holokaustą išgyvenusiųjų liudijimus svarbu išgirsti ir bandant suvokti, ką reiškia LGGRTC pareiškimas apie tai, kad „išanalizavus Berlyno LAF organizacijos parengtuose tekstuose sutinkamus antisemitinius teiginius, galima tvirtinti, kad jos nariai „žydų problemą“ siūlė spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu“ ir dar: „kad K. Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.“ Yra argumentuojančių, kad šis teiginys yra abstraktus ir neaišku, ar paskatino, ar ne. Lyg tai viskas priklausytų tik nuo rezultato. Lyg tai pats antisemitizmo iškėlimas į politinį lygmenį nebūtų blogas dalykas savaime, laikrodinės bombos paleidimas. Juk visa tai galėjo prisidėti ne tik prie tiesioginio įsitraukimo į Holokaustą, tačiau ir prie to aplink matomo ir čia cituojamose ištraukose aprašomo nacių okupantų atnešto barbarizmo normalizavimo, mūsų bendrapiliečių nužmoginimo paverčiant juos tik svetimaisiais, kuriems šiaip ar taip čia ne vieta.

Negalima normalizuoti, kas nėra normalu, negalima viso to nurašyti tik kaip smulkmenų bendrame paveiksle. Šios „smulkmenos“ brangiai kainavo tūkstančiams žmonių. 1936 metais lenkų žurnalistė ir rašytoja Maria Dąbrowska po radikalių nacionalistų išpuolio prieš žydus rašė: „Tačiau ką pasakyti tiems, kurie yra atsakingi už jaunimo paklydimus? O jų yra tiek daug. Mes, rašytojai, esame kalti, mes, kurie laiku nerandame tinkamų žodžių, žodžių, kurie būtų pajėgūgs išjudinti atbukusias sąžines. Mūsų nacionalistų partija yra kalta, nes kursto riaušes neatsižvelgdama į nepataisomą žalą jaunoms, pakrikusioms sieloms. […] Kunigai yra kalti, nes aistringai rūpinasi … Ispanija. Tačiau jie niekada nesinaudojo savo autoritetu, kad pasmerktų muštynes ir smurtą, vykdomus prisidengiant katalikybės ir Kryžiaus vardu. […] Švietimo sistema yra kalta, nes palieka jaunima moraliai ir intelektualiai nepasiruošusius universitetui. […] Dalis spaudos yra kalta – tie, kurie klastingai apsimeta smerkiantys pačius bjauriausius išpuolius, tačiau iš tikro sveikinantys juos.“

Tiesiog pasirinkau po ranka pasitaikiusią citatą tam, kad parodyčiau, kad dalies bandymai aiškinti, kad į politinį lygmenį pakeltas antisemitizmas, kuriuo siekta spręsti tautinės mažumos problemą ją iškeldinant, nors ir buvo aptinkama praktika, tačiau žmonių, kuriuos ne veltui laikome moraliniais autoritetais, tai buvo smerkiama ir tada. Turime smerkti tai ir dabar ir tai nėra retrospektyvus teisuolio žvilgsnis, tai yra sekimas pavyzdžiu žmonių, kuriais tikrai verta sekti.

Pabaigai negaliu nepasidalinti vakar bičiulės atsiųsta ištrauka iš Adamo Zagajewskio teksto, kurį jis parašė Grzegorzo Gaudeno knygai „Lvovas Iliuzijų pabaiga“, kur pasakojama apie 1918 metų pogromą prieš žydus, kuris buvo įvykdytas netrukus po to, kai lenkų kariuomenė įžengė į Lvovą: „Antrojoje šios labai reikalingos knygos dalyje autorius kalba apie bandymus, ganėtinai nevykusius, „gelbėti miesto garbę“ įvairiose valdininkų rašytose ataskaitose ir raportuose, stengiantis užtušuoti tuos baisius faktus. Tačiau jeigu kas ir gelbsti Lvovo garbę, tai būtent tokie rašytojai kaip Grzegorz Gauden. Ant kieto, nepatogaus mūsų bendros atminties vagono suoliuko, vagono, kuris šuoliuoja į ateitį greičiau nei Gogolio žirgai, vietos šalia garbės gali atsirasti tik tiesai, tik padorumui, tik teisybei. Istorinė politika – tai yra valstybinis melas – telieka koridoriuje.“

Parašyta kaimynų kontekstui, bet puikiai tinka ir mums.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

-/-       2019-08-12 14:24

Tik nepradėkite ardyti Pilsudskio kenotafo - kaip tik dabar anaiptol ne laikas aštrinti santykius su Lenkija. O jei jau taip neturitę ką veikti, imkitės dvišalių debatų su lenkais - tada matysite, kaip ir ką daryti.

stasys        2019-08-12 9:59

Jules ...mane jau įtykinote kad esate tos sovietinės antikultūros žinovas .Vieno nesuprantu ko siekiate bandymais ja kraipyti „vakarai puola“ teorijomis . Tai kad str. autorius tik pliurpalas žongliruojantis sudėtingomis frazėmis nesuteikia priežasties jam pataikauti prasimanymais . Čia tiktu posakis „iš didelio rašto ..ir kiaulės pradeda skraidžioti „ ..

Al.       2019-08-12 1:28

Manau, Puslys teisus - reikia demontuoti Pilsudskio kenotafą Rasose,vien už pogromus Ukrainoj. Ne tik kad nepasitraukė iš imperialistinės Lenkijos valdžios.

stasys        2019-08-11 20:45

Patiko D.Puslio tekstas .Vertas dėmesio išmetant Šimašiaus vapėjimus su pasiteisinimais . Jei žmogus negali peržengti emocinio diskomforto apsvarstyti nepatogius faktus ..ar verta imti ginčytis ? Gal D.Puslys ir gali nubrėžti raudona linija kada karo metu žmogaus sąžinė tepasi o kada ne , bet tai sotaus išvedžiojimai žiūrint į alkana . . Ar ji (moralė ) labai nukentėtu ? jei žmogus nepritekliuje nusipirktu rekvizuota žydiška paltą ..o vaikams rekvizuota žydiška lovyte ?  tokios informacijos to laikotarpio pilna . Įprasta žmogų vertinti pagal jo aplinka draugus ir darbą, minimi asmenys nedalyvavo vokiečiu kuriamose prievartos struktūrose ir draugus rinkosi ne iš ju tarpo ..ar to nepakanka teigti kad ju aplinka buvo lietuviška ?Kažkas ims ir paklaus o kuo jie skyrėsi nuo Stalino saule parvežusių ? .. idėjomis Lietuvai . Pastarieji gyliai tikėjo kad tos Lietuvos ateitis su pergalingais sovietais ..tuo tarpu Šimašiaus linčiuojami kalbėjo apie laisva Lietuva ir rinkosi tokius išgyvenimo darbus kurie negalėjo neturėti pasekmių.  D.Puslys sako kad ranku nevarginimas pasitraukus iš tarnybos yra ta raudona linija kuri daro žmogų teisinga , nežinau ar nusišalinimas nuo problemų gali reikšti dvasios ramybe ..‘ne mano reikalas‘..negali spręsti problemų  .Ar J.Noreika tokiu buvo ? ta gali pasakyti tik nukentėję ..o už juos šiandiena kalba etatiniai kalbėtojai „juoda –balta“  .  Lietuvoje pakanka „tikru istoriku“ kurie nė per nago juodimą nepripažins to fakto kad ju vertinimai tik „juoda –balta“  be žmogiškos moralės ir abejonių . Taip ir vertinu D.Puslio moralines aukštumas .Kai nenori teptis ranku pastai moraline siena .

Jules       2019-08-11 19:22

Kaip visada Vakarų liberal-dimokratai nori pasiplauti nuo atsakomybės už Eugenikos judėjimo įsteigimą ir organizavimą, kad būtent jie pirmieji ir pradėjo, ir ištobulino, bet kaltes kažkodėl suversti buvo ir tebėra labai okatni kitiems, galvodami, jei docentai gerai pameluos – jie išsisuks nuo atsakomybės. Tuo, žinoma, visi paiki studentai tikėtų, jei nuolat klausytų docentų deziuko, bet taip nėra, nes yra ir galvotų studentų ir pas mus, Lietuvoje, taip pat. Tik po to, kai šis judėjimas galutinai įsitvirtino JAV, ypač in California, jis nukako ir iki Vokietijos, Jūsų žiniai. Nacional- socialistų sugalvota priverstinė asocialių žmonių sterilizacija buvo tiesiogiai nukopijuota nuo amerikonų – tai jau niekam nebe paslaptis, išskyrus moksliukus. Keista, bet vėliau tik vokiečiai buvo apkaltinti, nes kas silpnesnis, kas karą pralaimi – tas ir kaltu lieka, be jokios abejonės, ir visą atsakomybę prisiima sau. Na, kaip salagos sovietinėje kariuomenėje, pavyzdžiui, įkliūdamos benešinėjančios per tvorą į garnizoną vodkę seniams(„diedams“) per tvorą, nors salagoms buvo kategoriškai draudžiama vodkę lakti, kol netaps „čerpakais“ ar „diedais“, ar veteranais, bet daboklėn būtent jų būdavo daugiausia prigrūsta už tariamus juodus darbelius ir kitas pražangas, kurias jie būdavo priversti daryti, kad visus dantis seniai neišbarškintų. Dabar jau visuotinai žinoma, kad vienas iš galingiausių Bankų avenių patronų, toks Rockefeller, organizavo, planavo, kūrė, finansavo ir padėjo vokiečiams parengti eugenikos problemas, įskaitant ir pagarsėjusį Josef Mengele apmokyti, kad vėliau viskas vėl būtų suversta ant vokiečių, o draugas Rockefeller išbristų sausas iš šios gėdingos balos – išsisuktų nuo šių nusikaltimų. Eutanazijos judėjimas Amerikoje savo viršūnę pasiekė trečiajame dešimtmetyje, bet už jį ir vėl būtent vokiečiai liko atsakingi ir apkaltinti, o amerikonai ėmė išsisukinėti ir įrodinėti pasauliui, pseudo istorikų pagalba, na, tokių kaip mūsiškiai VU absolventai, kad jie tai darė kur kas švelniau, humaniškiau ir atsakingiau nei vokiečiai, žodžiu, pradėjo pliatkinti ir davatkos tuo patikėjo, ypač jaunos VU studentės dar iki Gorbio – mokslo pirmūnės. Po Gorbio reikalai vėl staiga pablogėjo – varo deziuką ir nemirksi. Taigi, in English trumpai: „
After the eugenics movement was well established in the United States, it spread to Germany. California eugenicists began producing literature promoting eugenics and sterilization and sending it overseas to German scientists and medical professionals. By 1933, California had subjected more people to forceful sterilization than all other U.S. states combined. The forced sterilization program engineered by the Nazis was partly inspired by California’s. The Rockefeller Foundation helped develop and fund various German eugenics programs, including the one that Josef Mengele worked in before he went to Auschwitz. After 1945, however, historians began to attempt to portray the U.S. eugenics movement as distinct and distant from Nazi eugenics. Euthanasia advocacy in the U.S. peaked again during the 1930s and diminished significantly during and after World War II”. P.S. Klaidas taisykitės patys, nes neturiu tam laiko ir noro.

Raigerdas>Palaukite        2019-08-11 15:14

Taip jūs klystate, todėl painiojate tuos reiškinius, kurie vyko su Eugenika Europoje ir Amerikoje. Vikipedija: “Eugenika (gr. eugenes ‘geros kilmės’) – 1) mokslas apie žmonių biologinių savybių pagerinimą; 2) mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes (Eugenetika); 3) mokslinė teorija ir praktika, istorijoje buvusių bandymų taikyti genetikos žinias žmonių atžvilgiu (rasinė higiena). „Eugenikos“ sąvoką 1883 m. įvedė Čarlzo Darvino giminaitis, britų antropologas F. Galtonas (1822–1911). Jis eugeniką suprato kaip mokslą, kurio siekis yra padidinti teigiamai įvertintų paveldimų savybių santykinę dalį žmonių populiacijoje.
Eugenikos mokslas išpopuliarėjo JAV, kur buvo įsteigtas institutas eugenikos propagandai, santuokos mokyklų, virš 100 katedrų aukštosiose mokyklose ir kitokių įstaigų. Pensilvanijoje prie Bryn Movr koledžo įsteigta mokykla, išsikėlusi uždavinį išauklėti super women – viršmoterį. Joje mokėsi dvi dešimtys pačių gražiausių ir sveikiausių merginų nuo 11 iki 20 metų.
Vokietijoje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos sinonimiškai eugenikai naudota „rasinės higienos“ (Rassenhygiene) sąvoka. Vokiečių mokslininkai buvo nustatę 12 punktų, pagal kuriuos eugenika turėtų būti pritaikoma gyvenime. Rasinės higienos idėjas savo ideologijai pasiėmė nacionalsocialistai ir po 1933 m. rasinę higieną pavertę valstybinės politikos dalimi. Jos uždavinys buvo padėti sukurti antžmogių rasę, o jos idėjos panaudotos genocidui bei etniniam valymui, psichopatologinių ligonių fiziniam sunaikinimui pagrįsti”. Taigi, Vokietijos psichiatrai tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto. Pirmieji masiniai žudymai Vokietijoje prasidėjo nuo psichiškai nesveikų vaikų. Psichiatrai suformulavo Hitleriui pasirašyti dėl “protiškai atsilikusių vaikų sunakinimo” įsakymą ir jis jį pasirašė. Taip buvo sunaikinti pirmieji 70 000 (galiu suklysti dėl skaičiaus) vaikų su psichine negalia. Taip Vokietijoje pradėjo veikti “mokslinės” teorijos “rasinė higiena” įgyvendinimas. Toliau jų taikinyje atsidūrė Jehovos liudytojai ir homoseksualai, o paskiau ir žydų tautos asmenys. Tarp kitko, Vokietijoje psichiatrai pritaikė brito F. Galtono duotas charakteristikas apie žydų tautą. 

to Sentimentalumas       2019-08-11 14:23

Na, labai sentimentalus buvo bombačnykas Hariukas, ane? Jam labai buvo gaila fosforu deginamų vaikučių, tiesa?

>Raigerdas       2019-08-11 14:20

Jūs rašot apie psichopatus,apie dvasios ligonius,kurie susiformuoja dėl neteisingo ,nehumaniško ir nekrikščioniško auklėjimo.Jie patologiniai egoistai,be empatijos ir t.t…Jie yra didžioji žmonijos bėda.Jie iš tų  Saulių,kurie atsiverčia arba ne.

Sentimentalumas ir       2019-08-11 14:17

romantizmas yra skirtingi dalykai.Lyg Himleris sentimentaliai labai gailėdavo žūstančių ir gydymo tikslais žudomų varlyčių,tik ne žmonių.

Palaukite,       2019-08-11 14:09

bet Eugenikos mokslas ir praktika bei segregacijos formos buvo išplėtotos tai Amerikoje, o ne Vokietijoje, ar aš labai klystu čia? Kodėl priskiriate Gebelsui išsireiškimus, kurie kur kas anksčiau buvo pavartoti veikalo “Propaganda” autoriaus, beje, kilusio iš Rusijos imperijos? Kieno rankose Amerikoje buvo tos masinės informacijos ir dezinformacijos priemonės? Gal jų pavardes ir nacionalinę kilmę čia pavardinti, kol docentai dreba iš baimės, kad tik jų iš darbo kas neišmestų ir nebegalėtų jaunų meilužių išlaikyt, ar kaip? Beje, kas parašė ir tą garsųjį veikalą, kad “Vokietija privalo žūti”? Ar kartais ne Theodore N.Kaufman “Germany must perish”? Ar nereiktų jo palygint su Hitlerio “Mano kova”, kurią visi čia taip detaliai išsinagrinėję, o va Kaufman’o veikalą mūsų docentai niekaip negali išversti į Lietuvių kalbą, kodėl? Kam ta dvigubų standartų maniakystė Informatikos amžiuje ir vardan ko? Vardan mūsų marginalizacijos, kaip aiškina LRT biologai? Vardan to, kad lietuviai turėtų išskirtinį geną, kokio niekas kitas neturi - tik mes? Juk tai visai neseniai girdėjome per Lietuvos radiją.

O anglų ir       2019-08-11 13:54

amerikiečių dezi propagandiniai filmai ir karikatūristai kaip vaizdavo vokiečius pagal “Propagandos” tėvo Edward L.Bernays triukus, kažkodėl neįkeliate čia mums keletą vaizdelių? Pavyzdžiui, kaip vokiečiai ėdą ką tokius, nežinot ar apsimetate nežinančiais? Kiek nuo Vokietijos blokados iš bado mirė vokiečių iki 1933 metų? Kažkodėl yra tyla, įdomu kodėl? O gal vokiečių vaikai, mirštantys nuo dirbtinai sukelto bado, nelygiaverčiai kitiems Dievo vaikams ar kaip reiktų suprasti? Prašom patikslinti, kodėl vokiečių vaikams buvo blokuojamas maisto tiekimas? A, docentai nepapasakojo, vadinasi, šito ir nebuvo, tiesa?

Raigerdas        2019-08-11 13:40

Kaip ir kiekviename savo straipsnyje gerbiamas Andrius Švarplys kasa ne pusę lopetos, o kasa labai giliai ir paliečia visą problemų šūsnį. Kadangi gylis yra labai didelis ir plačių apimčių, nes apima tokią sritį, kaip moralė ir net moralinį imperatyvą, ar net politiką ir netgi emocijas, tai būtina šį reikalą supaprastinti arba diferencijuoti, kadangi tai gana sudėtingas dalykas. Nesiekiu suvulgarinti šios temos, bet sudėlioti tai į paprastus žmonėms suprantamus dalykus yra būtina. Kadangi kalba užėjo apie žydus ir geto ir vis dar neužgyjančias šitas žaizdas, tai siūlau atkreipti dėmesį tokius 2 dalykus: abstrakciją ir konkretumą. Yra labai lengva apkaltinti žydus, lietuvius ar vokiečius, ar tuos pačius migrantus, nesiaiškinant priežasčių. Dėl Lietuvoje paplitusio praskiesto pusiau tiesomis aukštojo išsilavinimo, mūsų tauta vis labiau ir labiau tampa pastumdėlio vietoje, o kartais net vergo vietoje. Manau vien iš reklamos girdėjote apie tokį lietuvišką filmą “Visi vyrai kiaulės”. Jau vien dėl šio pavadinimo, aš šito filmu visiškai nesidomėjau, nes tai yra rodiklis, kad režisierius su visa aktorių gvardija visiškai nėra priskirtini prie menininkų kategorijos, nors ir turi aukštojo išsilavinimo diplomus. Taigi, greitai jau bus šimtas metų, kaip Vokietijoje įsigalėjo fašizmas. Ir iki pat šiandien niekas dorai dar ir neišsiaiškino, kaip gimsta tas reiškinys. Kodėl? Ar lietuviai yra tokie jau nupušę, kad negali išsiaiškinti? Ne, problema yra falsifikuotame išsilavinime. Šiandien, VU baigęs žurnalistas yra nepajėgus susigaudyti tokiuose klausimuose: kaip gali MENININKAI būti tokie buki, kad sugalvoti tokį pavadinimą “Visi vyrai kiaulės”, juk dabar Lietuvoje ne 1933 metai Vokietijoje ar Rusijoje?  Ir jums tai nieko neprimena? O tai, kaip buvo su žydais? “Visi žydai yra tokie ir tokie…” (specialiai nerašau kokie, nes neigiamas emocijas iššaukiančios etiketės buvo pakištos Hitleriui Eugenikos, kaip “mokslinės srities” specialistų psichiatrų), “Visi vokiečiai fašistai”, “Visi pagonys yra tokie ir tokie” ir t.t. Kodėl vyksta tokie laukiniai dalykai tarp žmonių? Yra toks faktas, kad, deja (vėl gi dėl netinkamo išsilavinimo), dauguma žmonių reaguoja pagal emocijas į vieną ar kitą reiškinį. Tuo ir naudojasi įvairaus plauko šarlatanai Ryšių su Visuomenę klausimų srityje. Prisiminkite, kas Vokietijoje sukrėtė vokiečius dėl žydų? Tai užnuodytas informacinis srautas apie žydus ir ypač filmas, kur žydai rodomi kaip vaikų grobikai. Tai sukrėtė tą vokiečių dalį, kuri sprendžia apie viską per emocijas, ir kuriai buvo skirtas šitas filmas. Mane taip pat močiutė gąsdino kaime, kad neičiau toli vienas, nes žydas gali mane pagrobti. Ir nors močiutė šito filmo, išleisto fašistų Vokietijoje, nematė, bet ji iš kažkur tai girdėjo, kad žydai vagia vaikus. Kodėl taip vyksta iki šiolei? Todėl, kad žmonės iki pat šiandien nėra informuoti apie tai, kad dauguma žmonių yra socialūs žmonės, ir yra mažuma anti socialių žmonių, kurie tą visuomenę arba daugumą laiko durniaus vietoje. Tai žmonės, turintys problemų su proteliu, todėl jiems vaidenasi, kad “visi vyrai yra kiaulės”, “visi pagonys yra tokie ir tokie”... ir t.t. Štai ta mažuma yra priešiškai nusiteikusi prieš visuomenę. Juk tai Gebelso išsireiškimas, kad “duokite man masinės informacijos priemones ir aš iš bet kokios tautos padarysiu kiaulių bandą”. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad šitai socialiai visuomenės daliai nekyla tokios idėjos galvose, o štai prieš visuomenę nusistačiusiai visuomenės daliai (jų yra mažuma), tokios idėjos yra jų gyvenimo ir veikimo duona. Moralės šitie žmonės neturi, nes jie yra nusistatę prieš moralę. Ir tol, kol žmonės neišsiaiškins, kas yra tas per žmogaus tipas, veikiantis prieš visuomenę, siekiantis ją paversti kiaulėmis, laikantis tą visuomenę už kvailių bandą, tol mes turėsime bėdų, kurias sukelia būtent šitas žmogaus tipas. Keista, kad dešimtys tūkstančių lavonų, žydų tautos tragedija, Stalino represijos, vis dar nedomina tos socialios visuomenės dalies, kuri, deja, naiviai įsivaizduoja, kad mes visi esame socialūs žmonės. Deja, tarp mūsų gyvena mūsų antipodai.

Deja, stipresni       2019-08-11 12:29

buvo tie, kurie okupavo ir pasidalijo Europą 1945 metais. Ir tai buvo dvi ne europinės kilmės super galybės. Ir tai tvirtina ne vienas dabartinės geopolitikos žinovas pasaulyje. XX amžių, pavyzdžiui, toks Yri Slezkine vadina Žydų amžiumi(The Jewish Century) - galite iš Amazon.com nusipirkti arba užsimokėję parsisiųsti ir paskaityti, ką jis, pats būdamas žydas, rašo apie savo gentainius ir mus - ne žydus. Žinoma, tai buvo neišsilavinusio mažaraščio nuomonė.

Gal yra žinančių,       2019-08-11 12:13

kokio dydžio kreditą gaudavo iškeldinama iš savo gimtųjų namų į Sibirą ar ant Laptevų jūros ledo lietuvių šeima? Kiek dolerių išskirdavo tremiamai šeimai Stalino Rusijos vyriausybė? Gal po 5 tūkstančius dolerių? Perkeliami žydai į Palestiną pagal tą paktą, Haavara Agreement, gaudavo solidžią sumelę, todėl norėtume sužinoti, kiek gaudavo tokie pat iškeldinami lietuviai? Kreipiamės į VU, VDU ir Riomerio uneversitetų docentus, kad mums viešai atsakytų į šį klausimą.

Almantas       2019-08-11 12:01

Visiskai sutinku-politinis” show “yra ko gero slyksciausias veiksmas koki galime isisvaizduoti.Slyksciausias todel,kad uz visu situ asaru slepiasi PINIGAI arba DIDELI PINIGAI.Visos “emigrantu krizes” ar “vaiku teises” ar “gyvunu teises”, dabar bandoma ir augalu “teises” iteisinti viskas remiasi i tai,kad kazkas is to tures pinigu,kiek cia jau kiek sugebes sugraudinti mases,tai yra mus “lochus”.Ir kai valdzia tam reikalui skirs milijona ar milijarda mes nepriestarautume juk mes jau busime maraliai paruosti.D.Puslys raso apie getus kurie buvo pries 80 metu.Bando kazka kaltinti,kazka teisinti,nors man atrodo jis budamas Noreikos vietoje net nebutu bandes padeti zydams.Juk jis stovi sipresniuju,teisiuju puseje.Tada stipresnis|teisesnis|buvo Hitleris dabr teisi kita puse.Paziurekime i Pasaulio istorija,nuo pat akmens amziaus vien zudynes,zudynes.Imperijops kuresi ir griuvo ir taip jau gal 7000 metu ir visa tai remiasi zudynemis.Negerai,bet tokia yra zmonija,tokia zmonijos istorija.Kur mus ta istorija nuves turbut nezino niekas,kur bus,ar bus zmonijos pabaiga?Man maziau gaila cecenu,gruzinu,zydu ar ukrainieciu.Labiausiai gaila lietuviu kurie zuvo kovodami uz Lietuva.Turbut esu nacionalistas ir tuo patenkintas|kaip drakula"mires ir tuo patenkintas”|Mano manymu nacionalizmas nera blogis.Turbut ir Simasius galvoja panasiai,tik uz tai pinigu niekas neduoda ir postu aukstu niekas nedalina.Ir simasius ten kur nera GARBES bet yra PINIGAI.Pries zydus as nelaikau akmens uzantyje.Yra daug geru artistu,sportininku,muzikantu ir jie nekelia politiniu reikalavimu.Jie uzsidirba pinigus savo darbu,o tokia kukliansky pucia veja i kita maluna is kurio irgi byra pinigai.JI ne dainininke ne artiste,ne mokslininke,ogyventi reikia.Taigi mes turime vanagaites,ivanauskus,simasius,kuklianskys kurie uzsidirba pinigus savo budu,gal ir ne visai garbingu,bet garbe gi “ne sio pasaulio dimensija"ar kaip ten…Taip,kad ponai SHOW MUST GO ON

Liberalkomunizmas       2019-08-11 11:55

Patys sunkiausi ir žiuariausi nusikaltimai XX a. yra įvykdyti komunistų. Vėliau komunistai vadinasi liberalais, ir iki šiol tęsia savo revoliucijas ir masinį žmonių kvailinimą. Politkorektiškumas ir kitaip mąstančių puolimas, masinės imigracijos skatinimas, krikščionybės puolimas, seksualinės revoliucijos, puolimas prieš šeimą - tik keli liberalkomunistų veiklos pavyzdžiai. O įdomiausia tai, kad tiek komunizmo, tiek liberalizmo pagrindiniai veikėjai buvo ir yra žydai! Žydai atsakingi už didelę dalį chaoso ir pralieto kraujo Europoje, bet iki šiol jie kažkodėl vaizduojami tik kaip aukos.

Jules       2019-08-11 11:25

Dovanokit už skubėjimo ir kitas klaidas, pavyzdžiui, turėjo būti “jų atstovybė pasirašė „Perkėlimo paktą“(The Transfer Agreement arba kitaip - Haavara Agreement) į Palestiną”, o ne “atstovybę”. Taip pat pilną jų atstovybės Centro pavadinimą lengvai rasite internete anglų ir kitomis kalbomis, kas, kada ir kaip, ir kas buvo to pakto signatarai. Kitas klaidas išsitaisykite patys. Rašymas be klaidų didintų laiko sąnaudas.

Jules       2019-08-11 8:47

Pasaulio miestuose žydai visada gyveno getuose ir tai jie patys taip buvo nusprendę gyventi per šimtmečius, o ne nežydai, kad nenutautėtų ir neasimiliuotusi. Rašote, kad sistemingai naikinami žydai, varomi į getus kaip atskirtieji, pamiršdami masinius Vokietijos miestų bombardavimus, kodėl? Juk tuo pat metu vyko masiniai Vokietijos miestų bombardavimai, pasirenkant pirmiausia kažkodėl darbo klasės(proletariato) kvartalus, ir būtinai nakčia, ir dar napalmu ir fosforu – deginami gyvi, pačiam tai nieko nesako? Manot, ten vaikų nebūta ir jie gyvi nedeginti – tik seniai ir kiti paliegėliai? Kuo buvo laikomi tie neturtingi vokiečiai, gyvenantys irgi atitinkamuose miestų kvartaluose, galima sakyti, skurdžių getuose? Kodėl niekas nestabdė šių masinių bombardavimų, masinių civilių naikinimų? Ar kas nors sustabdė nors vieną anglų bombonešį? Beje, Sovietijos aljantai irgi internavo pagal tautybę pas save gyvenančius vokiečius ir jų sąjungininkus – suvarė į konclagerius. Ar tai ne tokie pat getai, įsteigti internuotiesiems? Na, o kaip elgėsi sovietai konclageriuose, pas mus tai gerai žinančių ir išgyvenusių daugiau nei gali vakariečiai įsivaizduoti. Kiek sovietai ištrėmė tautų ir tautelių? Vakariečiai pasiteisina, kad jų didžioji sąjungininkė Sovietija trėmė ir žudė savo klasinį priešą, o ne tautas, o va žydų atžvilgiu viskas vyko kitaip - žudynes vyko tik pagal tautybę. Žudyti, prisidengus klase, teisėta, įdomu kodėl? Ką, tie tremiamieji neturėjo tautybės, buvo bekilmiai? Ne žydų kilmės žmonės žudomi ne dėl tautybės, o dėl klasinės priklausomybės, o va žydai tik dėl savo tautybės. Nemanote, kad čia kažkas ne taip? Vokiečių šeimų masiniai trėmimai iš gimtųjų namų ir jų žudymas pakeliui į jų naująją paskyrimo vietą Jums nieko nesako? Jų gi pakeliui nužudyta virš 6 milijonų, ką viešai pripažino kancleris K.Adenaueris ir tokią pat informaciją teikė prezidentui Amerikos spec.tarnybos, žvalgyba ir Jums tai nieko nesako? Kodėl šito niekas nestabdė – pokario masinių žudynių Europoje? Kodėl vienos aukos iškeliamos, o kitos paniekinamos? Kodėl puolamos neskaitlingos tautos, teturinčios po milijoną ar du savo tautiečių? Kodėl mažiukai kaltinami viso pasaulio blogybėmis? Vadinami fašistais, nacistais, radikalais, ekstremistais, teroristais, antisemitais, homofobais ir dar, bala žino, kuo? Iš Lietuvos gi pirmiausia šimtmečiais buvo varomi lietuviai – iš savo Tėvynės. Buvo varomi Sibiran. Lietuviams net kalba, raštas, lietuviška civilizacija buvo draudžiami, Vilniuje raštvedyba vedama rusų kalba, nežinot? Darbe kalbama rusiškai. Statybose Vilniuje kokia kalba dabar priversti lietuvių darbininkai kalbėt irgi nežinote? Kur tie analizatoriai iš Bernardinų.lt dabar jų atžvilgiu? Kodėl išimtinai lietuviams sudaromos nepalankios sąlygos gyventi savo Tėvynėje Lietuvoje ir priversti bėgti, kad galėtų prasimaitinti, sukurti šeimas ar net pavalgyti? Kur Amerikos indėnai suvaryti kažkodėl niekam nerūpi? Kas, ar ne žydai, jų atstovybę pasirašė „Perkėlimo paktą“(The Transfer Agreement arba kitaip - Haavara Agreement) į Palestiną su Vokietijos vyriausybe 1933 metai rugpjūčio 25 dieną, kad taip pamažu, juos perkeliant, būtų atkurta biblijinė jų valstybė? Ko apie tai tyli šitie analizatoriai? Perkėlimas buvo finansuojamas, kredituojamas, kiekvienai šeimai skiriamos persikėlimo lėšos, nežinot?


Rekomenduojame

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.