Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Geopolitika

Andrius Švarplys. Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

Tiesos.lt siūlo   2018 m. spalio 9 d. 22:42

6     

    

Andrius Švarplys. Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

Akvilė  Vitkauskaitė | kauno.diena.lt

„Vien tik rinkos pasaulis nususina žmogų, paverčia jį prekybos vienetu, įsuka visuomenę į vadinamąsias žiurkių lenktynes, todėl reikalingi demokratiniai, pilietiniai ir kultūriniai atsvaros stabdžiai“, – taip šiandienę tarptautinę situaciją mato politologas dr. Andrius Švarplys.

Žvelgdamas į šių dienų tendencijas, politologas netrykšta optimizmu: veikiausiai to, ką laikėme tradicine politika ar svarbiomis socialinėmis-moralinėmis skirtimis, nebeišvysime.

Užleisti vietą

Po Šaltojo karo neoliberalizmas ir didžiųjų korporacijų interesų gerovė tapo it savotiška pasaulio tvarkos konstanta. Dr. A.Švarplys sako, kad globalizacijos atšaukti negalime. „Tai natūrali ekonomikos, technologijų ir žmonių socialinių-kultūrinių ryšių plėtra. Tačiau kai prekybos ir pelno rinkų interesai nusveria žmonių bendruomeninius, socialinius, sveikatos ir galiausiai demokratijos bei laisvės poreikius, iškyla būtinybė apriboti komercinius interesus“, – pastebi politologas.

Pasak jo, globalus neoliberalizmas pasižymi tuo, kad yra linkęs ignoruoti nacionalinių bendruomenių interesus tarptautinių korporacijų ir institucijų naudai.

„Gamyklos iškeliamos ten, kur pigesnė darbo jėga ir mažesni mokesčiai. Didelės korporacijos nesiskaito su eilinių žmonių problemomis ir neretai važiuoja buldozeriu, kaip matėme Lietuvoje „Chevron“ atveju. Valdžia pradeda spausti vietinius gyventojus, kad jie pasislinktų ir užleistų vietą naujiems atvykėliams imigrantams, kaip vyksta Vokietijoje, Švedijoje. Laisvas prekių, pinigų, paslaugų ir žmonių judėjimas yra gerai ekonominiam augimui skatinti, tačiau nereguliuojamas jis poliarizuoja visuomenę – mažumą praturtina, daugumą palieka užribyje – ir įtvirtina elito dominavimą“, – aiškina dr. A.Švarplys.

Globali prekybos sistema veikia ir veiks, bet jau pradėjo kelti iššūkį savivaldos, demokratijos ir nacionalinės bendruomenės idėjai, sako politologas. „Todėl mes matėme „Brexit“, Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, kylančius dešiniuosius sąjūdžius Vakarų ir Vidurio Europoje. Vien tik rinkos pasaulis nususina žmogų, paverčia jį prekybos vienetu, įsuka visuomenę į vadinamąsias žiurkių lenktynes, todėl reikalingi demokratiniai, pilietiniai ir kultūriniai atsvaros stabdžiai“, – taip situaciją mato analitikas.

Istorijos pabaiga?

Žlugus blogio imperijai Sovietų Sąjungai, triumfavo Vakarų liberalioji demokratija. Dr. A.Švarplys teigia, kad tai lėmė, jog pagrindinis pastarųjų 30 metų evoliucijos bruožas – Vakaruose įsivyravęs istorijos pabaigos suvokimas. Dėl šios priežasties netruko atsirasti svarbių padarinių visose srityse.

„Ekonomikoje tai lėmė įsitikinimą, kad tik nereguliuojama rinka gali užtikrinti ekonomikos augimą – tai atvedė į 2007 m. globalią bankų krizę ir euro zonos valstybių nacionalinių biudžetų krizę. Kalbant apie saugumo reikalus, pradėta manyti, kad civilizuotiems Vakarams daugiau kariauti nereikės, tiesiog nebus su kuo. Armija daugiau reikalinga taikos misijoms, o ne rimtam karui. Todėl visos didžiosios Vakarų valstybės pradėjo mažinti išlaidas saugumui: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija (kai kurių analitikų teigimu, padėtis Vokietijos armijoje yra katastrofiška), JAV tik D.Trumpo kadencijos metu pradėjo didinti lėšas“, – sako dr. A.Švarplys.

„Turbūt dėl tos pačios priežasties matėme tokią nerangią, nenorią ir neadekvačią Vakarų valstybių poziciją Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu. Vakarai tiesiog atsisako matyti Rusiją kaip agresorę ir regi ją daugiau kaip partnerę. Kartu su Sovietų Sąjunga pasiekta pergalė Antrajame pasauliniame kare tai tik dar labiau skatina ir Rusija tai išnaudoja“, – tęsia jis.

Naujoji moralė

Galiausiai kaip trečią pokyčių sritį dr. A.Švarplys įvardija kultūrinę sferą. Pasak jo, kartu su amžinos taikos ir nuolatinio ekonomikos bei socialinės gerovės kilimo vaizdiniu susiformavo pažangos įsitikinimas.

„Begalinė saviraiška, kurią užtikrina įvairios technologinės platformos, kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“, kartu su naujosiomis žmogaus teisėmis sukūrė naująją moralę, pagal kurią viskas keičiasi, nėra jokių stabilių, objektyvių prigimties atramų bei autoritetų, pats žmogus yra absoliučiai laisvas subjektyviai, pagal savo jauseną spręsti savo likimą, net lytis neva yra tiktai socialiai konstruojamas dalykas. Geriausiai šią naująją moralę apibūdina žodelis „trans“. Viskas turi būti peržengta: lytis, šeima, prigimtis, tautiškumas. Ir to jau seniai negalima nurašyti marginaliniams socialiniams judėjimams. Pažangos politika dominuoja Vakarų elito sluoksniuose ir neretai įgauna antidemokratinius spaudimo, cenzūros, dominavimo pavidalus“, – sako dr. A.Švarplys.

Toks politinis pažangos sutarimas vyrauja ne tik Vakarų politikos, bet ir žiniasklaidos elito sluoksniuose. Pasak A.Švarplio, šiuo metu stebime klasikinį konfliktą.

„Kai kas nors monopolizuoja ar kitaip pradeda dominuoti valdžios – medijų ar politinių institucijų – lygiu, visuomenės apačios pradeda bruzdėti, kadangi jaučiasi prispaustos, mato, kad joms niekas neatstovauja. Todėl kyla judėjimai iš apačios, kurie dažnai neatsitiktinai vadinasi demokratiniais, laisvės ar alternatyviais“, – dėsto politologas.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale kaunoodiena.lt ti ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-10-10 23:48

Antras variantas - kažkokiai mnergelei reikėjo “pliuso” - tai paėmė Švarplio tekstą, perpasakojo ir pasirašė savo (Akvilės Viktauskaitės) vardu. LABAI gudru. :D

Pikc       2018-10-10 23:45

Kokia prasmė dėti tekstą “Švarplys pasakė tą-ir-aną” jei galima paties Švarplio tekstą įdėti. Čia bandymas atsiriboti, ar kaip?

dėkui už straipsnį       2018-10-10 18:05

Labai geras straipsnis. Siūlau visiems įsiskaityti ir suvokti kas vyksta pasaulyje ir kaip viskas perkeliama į Lietuvą - tiksliau - jau perkelta.

Ar kompromisas       2018-10-10 11:32

tarp nacionalistų ir globalistų įmanomas?

Jomantas to Už ką balsuoti       2018-10-10 11:06

Sąrašas yra Sorošo vertybių pagrindu, o Forumas - Radžvilo asmenybės pagrindu. Kaip matai, ne tas valentingumas, kad jungtųsi. Ir apskritai, ar tas Sąrašas dar egzistuoja? Kažkaip niekur nematyt jo, to Sąrašo.

Už ką balsuoti       2018-10-10 10:24

sekančiuose rinkiumuose?Visais nusivilta.Kodėl neapsijungia Lietuvos sąrašas,Forumas kad ir krikščioniškų vertybių pagrindu?


Rekomenduojame

Verta prisiminti. Sausio 13-oji: Tiesa, sustabdžiusi tankus

Algirdas Endriukaitis: „Nepriklausomos Lietuvos teismai įteisina KGB veiklą ir sovietinę okupaciją“

Seime – paroda „2018 metų Laisvės premija“

Linas V. Medelis. Liudininkė iš skrynios, arba Ką gali papasakoti septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus knygelė

Aušra Maldeikienė. #debatai2019Laidotuvės, arba Kam iš tų pretendentų Lietuvos pelenai beldžia į širdį...

Liutauras Stoškus. Mintys po „Pažadų koncerte“ Balsiuose

Arvydas Juozaitis. Ateina laikas inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą

Algimantas Rusteika. Koks galutinis Konstitucinio Teismo „išaiškinimų“ tikslas?

Laisvos visuomenės institutas: nesutinkame su tokiu Konstitucijos aiškinimu – jis prieštarauja žmogaus prigimčiai

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams artėjant: pirmieji debatai

Algimantas Rusteika. Zonos žiobienės, slušniai ir miliūtės prieš Saulių Dambrauską

Oksfordo studentai dėl „homofobijos“ reikalauja atleisti pasaulinio lygio profesorių

Arvydas Juozaitis. Lietuvos šeimoms — socialinę inžineriją?

Andrius Švarplys. Ir naujosios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos problemos nesprendžia

Vytautas Radžvilas. Lietuvos jaunimo mankurtinimas

Kruvinas išpuolis prieš vokiečių parlamentarą – smūgis Europos demokratijai

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus „iš oro“?

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

Andrius Švarplys. Po R. Miliūtės „Dienos temos“ šįvakar

Saulius Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui

Vytautas Sinica. Marksizmas, bolševizmas ir šeimos panaikinimas

Pilietinė savivalda: mes tai galime – surinkime 300 000 parašų ir referendumu susigrąžinkime savo konstitucines galias (papildyta)

Visuomeninių organizacijų pareiškimas dėl Nacionalinės premijos skyrimo Mariui Ivaškevičiui

Algimantas Rusteika. Ką dar padaryti, kad nieko daryti nereikėtų ir emigrantai sugrįžtų?

Vidmantas Valiusaitis. Žmogus sensta, kai netenka idealų

Arvydas Jockus. Bankai ir „Sodra“ suvienijo pajėgas: pataria nenutraukti pensijų kaupimo sutarčių

Romas Lazutka. Pensijų skaičiuotė: vienas, du, trys… ir lieki kvailys

Nuo bačkos. Rasa Juknevičiene: Šiandien taip apsidžiaugiau, pamačiusi neužmirštuolę ant LRT žurnalistų krūtinių

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“

Raimondas Navickas. Feisbukistane galioja kitokie principai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.