Dienos aktualija, Seimo rinkimai 2020

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugsėjo 15 d. 18:27

10     

    

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

„Artuma“

Įdėmiau sekant politinius procesus Vakarų pasaulyje, galima daryti išvadą, kad vis didesnė reikšmė politiniuose reikaluose tenka vertybiniams-pasaulėžiūriniams dalykams, tokiems kaip gyvybės apsauga (abortų klausimas), šeima, lytis, istorinė atmintis, religijos laisvė, žodžio laisvė, prigimtinės žmogaus teisės.

Pastaraisiais dešimtmečiais į politinę areną ryškiai įsiveržė tapatybiniai klausimai, nors visuomet lieka svarbios ekonomikos, darbo, atlyginimų aktualijos. Supaprastinant, bet ne suprastinant galima išskirti dvi dideles, dabar aktyviai Vakaruose besivaržančias pasaulėžiūrines stovyklas. Tai kairioji neliberali – progreso stovykla, siekianti įtvirtinti žmonių jausenas ir tapatybes kaip žmogaus teises, todėl visur įžvelgianti diskriminaciją, įsižeidimus, rasizmą, baltųjų viršenybę, pritarianti daugialypei lyčių sampratai (suskaičiuojama iki 100 lyčių), siekianti riboti religinių bendrijų teises ir naikinti tradicinės šeimos bei lyties sampratas. Ji dabar dominuoja Vakarų valstybėse, kadangi ją palaiko politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas. Kita stovykla vadintina tradicijos, ginanti tradicines pažiūras į šeimą, lytį, religiją, vaikų auklėjimą, autoritetą. Tradicionalistų stovykla paprastai remiasi Katalikų Bažnyčios mokymu.

Verta pabrėžti, kad įprastos konservatorių partijos Vakarų pasaulyje supanašėjo su progresyviąja stovykla, tad atsiranda naujų dešiniųjų partijų, pasiryžusių ginti tradicinius krikščioniškos politikos principus. Lietuvos rinkėjui, ypač religinių pažiūrų, turbūt aktualiausia yra vertinti Lietuvos politinių partijų tikslus būtent šiuo aspektu: kiek politinė partija gina krikščioniškas vertybes?

TS-LKD partijos atsakymuose į „Artumos“ pateiktus klausimus nėra įsipareigojimo drausti ar kitaip riboti abortų atlikimo, akcentuojama pagalba moteriai. Katalikų Bažnyčios vaidmenį ši partija supranta tik kaip pagalbos silpnesniesiems, vargingiesiems, atjautos šaltinį. Tačiau nėra deklaruoto įsipareigojimo ginti Bažnyčios palaikomus principus dėl šeimos, dviejų lyčių, LGBT, religinių įsitikinimų. Vaiko teisė augti darnioje šeimoje, kaip rodo šios partijos atsakymas, yra suprantama ne kaip vaiko teisė turėti tėtį ir mamą, o tik per smurto artimoje aplinkoje prizmę. Neaišku, ar ši partija pritaria vyro ir moters šeimos sampratai, ar priešingai – pripažįsta ir tos pačios lyties žmonių santuokas?

LSDP, sąmoningai ar ne, savo atsakymuose praktiškai vengė išdėstyti savo poziciją svarbausiais šeimos, lyties, abortų, tėvų ir vaikų santykių klausimais, išskyrus, religijos (ir Katalikų Bažnyčios) klausimą, į kurį atsakydama ši partija aiškiai deklaruoja įvairovę, laisvę, privatumą, t. y. nemato Katalikų Bažnyčios ryškesnio pasaulėžiūrinio bei politinio vaidmens.

Liberalų sąjūdžio partija irgi panašiai nutyli savo poziciją šiais pasaulėžiūriniais klausimais, tačiau žinant šios partijos lyderių pasisakymus viešoje erdvėje neabejotinai partija priklauso progreso stovyklai.

Vertinant per vakarietišką progreso ir tradicijos konflikto prizmę, pagal pateiktus partijų atsakymus artimiausi tradicinėms pažiūroms yra „Nacionalinio susivienijimo“ partijos deklaruoti principai: gina tradicinę vyro ir moters šeimos sampratą, aiškiai pasisako už gyvybės gynimą (prieš abortus), nepritaria homoseksualių šeimų ir partnerysčių įteisinimui, gina tėvų religinių ir moralinių pažiūrų prioritetą, priešinasi „diskriminacijos“ ir „neapykantos kalbos“ įteisinimui; įsipareigoja atšaukti naująjį vaiko teisių apsaugos įstatymą, kuris palengvino vaikų paėmimą iš šeimų; jaunimo švietime akcentuoja prigimtinę šeimos bei lyties sampratą; pasisako už krikščionybės reikšmę valstybės gyvenime bei politikoje.

Artima šioms vertybėms pagal pateiktus atsakymus yra ir Krikščionių sąjunga. Atsakymuose aiškiai deklaruotas įsipareigojimas krikščioniškoms vertybėms: pagarba gyvybei (prieš abortų legalizavimą), šeimai kaip prigimtinei bendruomenei, lyčių kaip vyro ir moters sampratai; pasisakoma už didesnę Katalikų Bažnyčios įtaką viešajam Lietuvos gyvenimui.

„Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“ bene aiškiausiai artikuliuoja katalikišką šeimos sampratą (vyras ir moteris), priešinasi LGBT ideologijai, ypač lytinio ugdymo srityje, pasisako prieš abortus, nurodo, kad remiasi popiežiaus Pranciškaus enciklika.

„Drąsos kelias“ pateiktuose atsakymuose irgi linkęs pritarti krikščioniškam požiūriui į šeimą, lytį, abortus; nurodo pozityvų Katalikų Bažnyčios vaidmenį, tačiau ne taip išsamiai kaip anksčiau minėtos trys partijos.

Apibendrinant pirmas tris partijas galima priskirti progreso pasaulėžiūrai, o kitas keturias – tradicinių pažiūrų, artimų Katalikų Bažnyčios mokymui, stovyklai.

Trumpai apie autorių: dr. Andrius Švarplys yra VDU Politologijos katedros lektorius.

artuma.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Su pirmom       2020-09-17 15:43

trim partijom seniai viskas aisku.Jos, tarp kitko, reikalui esant tikrai susivienys.Skirtingai negu musu tautines ir patriotines.Siuose rinkimuose vel tusciai bus leidziami oro burbulai vandenyje.Tol, kol jos nesusivienys i viena kumsti, tol joms rinkimai bus tuscias oro virpinimas.Nes rinkejai ta mato ir supranta, kad balsuoti uz ne vieninga fronta, reiskia suteikti sansa toms virsutinems trims partijoms laimeti rinkimus.Ar bus mums tada linksma?Todel rinkejai rinksis is prastu variantu primtiniausia.

Ehrmantraut       2020-09-16 15:34

aš tai kramtau nagus ir laukiu lapkričio pradžios, o “vdrug” išlošia Trampas ir prie to pačio koks nors JAV ambasados klerkas pateikia prezidentui nepatingėjęs poverpoint pristatymą su LRT Pugačiausko kūryba, kur jau atviru tekstu palaiko demokratus. matytum abramsus ir 82-ą desanto diviziją kaip savo ausis. su rižu jankiu juokų nėra. tai net klausimas kyla: kur tie realūs kojų kaišiotojai Lietuvos interesams.

Almantas       2020-09-16 12:46

Visos partijos kazka zada,vienos daugiau pinigu kitos moraliniu vertybiu,bet nei viena nepasisako uz teisini machanizma KAIP JAS PASALINTI IS SEIMO JEIGU JOS NESILAIO SAVO PAZADU!!!Turetu buti parengtas lengvas teisinis kelias kaip tekias partijas arba vienmandatininka pasalinti is seimo.Dar baisiau yra kada vienos partijos platformoje isrinktas seimunas pereina i kita partija.Tai jau atviras pasityciojimas is rinkeju.TODEL 52% Lt pilieciu isvis nedalyvauja rinkimuose

habilitās       2020-09-16 5:33

„atsiranda naujų dešiniųjų partijų, pasiryžusių ginti tradicinius krikščioniškos politikos principus.“
✒✒✒✒✒✒✒✒✒✒✒✒✒✒✒
Kokiu būdu? Žodžiais ir straipsniais?! Tokiais kaip „aiškiai pasisako už gyvybės gynimą“ ar „pasisako už krikščionybės reikšmę valstybės gyvenime“?
Gal tų, kurie pasisako, liežuvis su kaulais ir žodžiai iškart pavirsta darbais?!
Jei jūs, straipsnio autoriau, politologas, o ne demagogas, atsakykite į klausimą:
- Ką daryti potencialiam rinkėjui rinkimų dieną, kuris partijose neturi giminaičių ir draugų?
Tikėti tais „pasisakymais“? Kiek dar metų? 30?! 50?! Kol praeis gyvenimas?!
Kodėl politologai nediskutuoja ir neklausia partijų apie Prezidento siūlymą, kad jos pateiktų visuomenei savo šešėlinius kabinetus, t. y. tuos, kurie turėtų vykdyti visus tuos „pasisakymus“? Pavyzdžiui: kas bus partijos naujasis „veryga“? Kas bus naujasis „monkevičius“? Aš, kaip galimai potencialus rinkėjas, norėčiau išgirsti atsakymus, kas bus daroma tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos srityse iš tų asmenų, kurie konkrečiai vykdys partijų programas?
Jei Gabrielius ir Čijauskaitė kadencijos pradžioje deklaravo turį turto už daugiau kaip milijoną eurų, tai kadencijos pabaigoje deklaracijoje puikuojasi 14 milijonų eurų. Nors pavasarį paaiškėjo, kad 30 tūkstančių mokinių neturi kompiuterių ir interneto. Kur ir kaip „plaukios“ tie piniginiai srautai, kuriuos valdys naujasis „monkevičius“?
Kiek milijonų eurų ruošiasi permokėti už reagentus ir apsaugos priemones naujasis „veryga“? Nes, jeigu senasis „veryga“ taps naujuoju, - sveikatos apsaugos Lietuvoje kaip ir nebeliks. Tuos, kurie mirs, todėl, kad nepateko pas specialistą, suskaičiuoti gali ir statistikos departamentas.
Kodėl jus, politologai, neanalizuojate situacijos, kai pusė potencialių rinkėjų nedalyvauja rinkimuose, nes neturi ką rinkti į Seimą. Visi tie jūsų kolekcionuojami ir reklamuojami „pasisakymai“ yra tik katė maiše, kurios, proto turintis rinkėjas, nepirks, nes tai reikštų, rinkti į Seimą senus „narkievičius“, kurie uždėję savo leteną ant pinigų srautų ir paakinti „krikščioniškos politikos principu“, už kuriuos jie pasisakė, vėl juos nukreips į upių gatves.
P. S.
Ar žinote, kodėl sovietmečiu „Raudonojo spalio“ batai greit suplyšdavo? Nuo didelio skubėjimo į šviesią komunizmo ateitį. Pagalvok pilieti rinkimų rytą, ko vertas toks „sportas“, jei neįperki „Nike“ ar „Adidas“!

Al.       2020-09-16 0:06

Keista terminologija. Taip, jie save vadina progresistais,suprask - pažangiečiais, pirmeiviais. Bet tai komuniagos - progresivnaja molodiož. Ilgai tūnoję šešėly, pagaliau iššliaužė į šviesą. Daryti savo pažangą. Atsakingas politologas turėtų perspėti apie gresiantį pavojų žmonijai, užuot imitavęs objektyvų mokslinį tyrimą. Ir kitoj svarstyklių pusėj ne katalikai, ir net ne krikščionys, o visi tiesiog normalūs žmonės, dar nepaveikti ,,šliaužiančios šyzos”. Krikščionys tiesiog geriau organizuoti. Todėl labiau ir priešinasi. Ir todėl labiau trukdo ,,progresui”. Progresistai, prisistatantys liberalais, yra pavojingi ne tuo, kad puola tradiciją (tradicija nebūtinai būna gera), bet tuo, kad puola laisvę. Ir tai daro klastingai prisidengę jos vardu.

Kis'ūnui, kur nereiktų kišti, kur nutraukia 22:23        2020-09-15 22:52

Pasidomėjote, kada tai buvo?
Sprendžiant iš ankstesnių Jūsų komentarų, daili patarėja, gal ir ne kaip Bilotaitė, Jums galėtų suteiktų progą patylėti ir nykiai nesikompromituoti.

Kis       2020-09-15 22:23

Sinica Bilotaites patarejas?Karaul!

Radėjui 19:53 - Demagogui       2020-09-15 22:20

Kuo Jūs kuo laikote tuos, į kuriuos kreipiatės su niekingu krapštymusi po praeitį, kurią suvokiate visiškai neadekvačiai ir tendencingai vertinate?
Tai sakau būdamas tų įvykių tiesioginis dalyvis (nežinau, kaip Jūs?).
Ir dar drįstate kaltinti, kad NS su tokiais ir panašiais nesivienija?
Pabaigai: tai gerai ar blogai, kad Bilotaitei kalbas rašė Sinica, o ne, pvz., Navickas? Dėl filosofo Algirdo Degučio ir jo virsmų geriau… pasimelskime.
Radžvilas ne žodžiais, o veiksmais nepatvirtinęs požiūrio į liberalizmą?
Ne šventieji puodus žiedžia, vis dėlto neapsakomai gėda dėl Vaišvilos, jei tik tiesa yra tai, ką pacitavote. Akivaizdu, kad jis ir jo aplinkos personažai,
o ne Radžvilas, veikia valdžią uzurpavusios sistemos naudai.

IR VĖL ,       2020-09-15 21:25

Ačiū Zigmui, taikliai pasakyta…Ar Landsbergis ar Sinica ar Radžvila , vienas ir tas pats…

Radau        2020-09-15 19:53

Zigmo Vaišvilos komentarą apie straipsnį portale Ekspertai.eu “Radžvilo Nacionalinis susivienijimas – nesisteminė alternatyva ar sisteminis „feikas“?”  O kokia jūsų mielieji nuomonė?
Z. Vaišvila rašo: Įdomus straipsnis. Padirbėta. Prieš jį skaitant, trumpai pakomentuosiu.
Juokais ar ne tik jokais vis paklausdavau, kuris Vytautas Sinica yra tikras - tas, kuris didžiai patriotinius straipsnius rašo, ar tas, kuris daugelį metų dirbo Tėvynės Sajungai Agnės Bilotaitės padėjėju ir jai kalbas rašė?
O dabar dėl kito Vytauto - Radžvilo. Matau kelias jo problemas:
1. Pabandęs bene pirmą kartą dalyvauti rinkimuose ir neapsispręsdamas dėl sąžiningos ir stiprios savo nuomonės, Ukrainos įvykių fone bijodamas “nepatriotiškai” vertinti, visų pirma, Ukrainos įvykius, jis nuslydo į radikalųjį patriotizą, kurį pavadinčiau pseudopariotizmu. Nors prieš 10-15 metų iš patriotinių tautininkų eitynių Vilniuje (kovo 11 d.) ir Kaune (vasario 16 d.) dar šaipėsi.
2. Prisiminkite, kad V. Radžvilas buvo pirmasis liberalų partijos Lietuvoje vadovas. Ir šio savo politinio vingio, o po to nusisukimo nuo šios platformos jis viešai nepaaiškino. Pvz. kitas filosofas Algirdas Degutis sąžiningai pripažino šį savo žingsnį buvus klaida.
3. Labiausiai nuvylė Vytauto Radžvilo ir jo bendražygių iš NS visiškas nesišnekėjimas su kitomis mažosiomis partijomis dėl susitelkimo šiuose rinkimuose. Manau, kad V. Radžvilas yra per daug protingas, kad nesuprastų, jog nesikalbėdamas ir tuo skaldydamas opozicinių partijų pasirinkimą rinkėjui, faktiškai jis veikia sistemos naudai. Jei tokia jo pozicija grindžiama tik labai gera jo nuomone apie save, tai tuomet jis labai silpnas politikoje ir visiškai be perspektyvos.
Kol kas pradžiai tiek.


Rekomenduojame

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.