Demokratija ir valdymas, Ugdymo politika

Andrius Švarplys. Neliečiamieji

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 18 d. 3:11

4     

    

Andrius Švarplys. Neliečiamieji

Veidaknygė

Pažiūrėkite, koks buvo „pažangiųjų“ planas, kur buvo jų mintis?

Pirmiausiai reikėjo apsiskelbti „pažangiaisiais“ – tam, kad parodytum, kas yra neliečiamieji; kas turi išlikti savarankiškas tvarkytis aukštojo mokslo pinigus. Pakalbėti TV studijose apie „kokybę“ – čia jau nebuvo sunku (nors niekas taip ir nesuprato, iš kur čia atsiranda kokybė).

Po to atsiranda planas: mechaniškai sustambinamas Kaunas, bet du kaunietiški neliečiamieji lieka savarankiški. Tiktai vienas pasiima visą Kauną, o kitam visiškai užtenka savos medicininės imperijos, iš kurios jis gyvens bet kokiu atveju prie bet kokių reformų (nes ten valstybė valstybėje – „Geležinkelių“ analogas).

Vilniuje situacija analogiška: išlieka du neliečiamieji, vienas pasiima viską (LEU, Šiaulius ir kt.), o kitam paliekama teisė egzistuoti savarankiškai. (Klaipėda „aukojama“, nes jokio „navaro“ virškinti už 200–300 km esantį kąsnį; net nusileidžiama iki to, kad rizikuojama tapti pirmiesiems pasaulyje, turėsiantiems Uosto universitetą – nauja universiteto rūšis: universitetas, funkcionuojantis Uostui).

Viskas. Visa reformos esmė, tiesa, truputį iš kitos pusės. Jokios loginės, strateginės, koncepcinės prasmės šitame suskirstyme nėra, išskyrus vieną mintį: neliečiamieji išlieka savarankiški ir pasidalina Lietuvą.

Juk Plane yra didelis nenuoseklumas: jeigu kalbame apie globalius universitetinius centrus Kaune ir Vilniuje, tai kodėl abiejuose miestuose LSMU ir VGTU išlieka atskiri? Kodėl jie neinkorporuojami į „globaliai konkurencingą super universitetą“?

Atsakymas – todėl, kad jie nuo pat pradžių yra neliečiamieji.

Tai štai kur visa pažangiosios universitetų lygos mintis. Tarptautinė kokybė, tsakant…

Globalus konkurencingumas, šimtukai ir kokybė – viešosios komunikacijos žaidimui, o finansinis išlikimas ir pralobimas viso Lietuvos aukštojo mokslo sąskaita – realiam karteliniam susitarimui.

Būtent todėl, kad nėra jokios kitos minties, išskyrus šitą grobuonišką, savanaudišką, antivalstybinę, kartelinę mintį, būtent todėl Plane nekalbama apie tikrąsias aukštojo mokslo problemas: 1) finansavimą; 2) universitetų (ex-sovietinį) nomenklatūrinį, elitistinį valdymą; 3) būtinybę išlaikyti klasikinio universiteto prioritetą prieš rinką; 4) humanitarinių-socialinių mokslų niveliaciją; 5) programų dubliavimąsi. Pagrindinė Plano žinia – sustambinimas.

————————————————————————————————————————-

Vis dėl to, vienoje vietoje jie buvo teisūs: iš sustambinimo kokybė tikrai automatiškai atsirastų – atskiros produkcijos eilutės susistambintų ir svoris „padidėtų“ (bet apie šitą buhalterišką kokybę jau kalbėjom anksčiau).

Kai kurie užsienio patirties ragavę žmonės dar išsako iš pažiūros racionalius, bet realiai utopinius įsivaizdavimus. Pvz., anksčiau kalbėta apie masto ekonomiją – sujungus gautųsi tokia sinergija, visi gražiai suneštų savo įnašą į didesnį darinį, susitaupytų valdymo kaštai, didesnis – pigiau, efektyviau. Ir antra mintis: kodėl negali Kaunas sekti Harvardu, Cambridgu, kai dideliame centre (nors abu jie nėra dideli, pvz., Vilniaus universitete, studijuoja daugiau studentų nei Cambridgo universitete, bet tiek to) sukoncentruoja įvairūs mokslai ir klesti tarpdicsipliniškumas.

Atsakymas, kodėl abi šios mintys yra utopija, yra toks: negalima taikyti post-sovietinei tikrovei harvardiškų standartų – jie bus iškraipyti. Sinergija ir tarpdiscipliniškumas gali veikti tik artes liberales mokykloje ir institucijos kultūroje, o ne ten, kur už viešuosius pinigus perkama institucija, yra įvardijama kaip komercinė paslaptis ar oportunistiškai ankstinami rektoriaus rinkimai, ar vidury baltos dienos vaikantis įvaizdžio klastojama istorija, ar asmens išlikimo dekano poste kadencijų problema sprendžiama ... pakeičiant fakulteto pavadinimą (ir taip vėl naujai skaičiuojant dvejas kadencijas).

Masto ekonomija universitete irgi gali veikti tik ten, kur yra pagarba bendruomenei, kur nėra didelės atlyginimų atskirties, kur įvaizdis nereiškia kokybės, kur yra žymus horizontalus valdymas, t.y. ten, kur yra tam tikri amortizaciniai garantai, kad valdymo elitai nenusavins ekonomijos.

VDU siunčia aiškią žinią – mūsų identitetas yra ne tas, mums nepakeliui su tokia „naująja kokybe“. Mes ne šventieji, turime trūkumų ir žinome savo problemas. Bet artes liberales yra mūsų gyva tapatybė ir susijungimas su nomenklatūrinio valdymo institucija artes liberales reikštų mirtį.

VDU yra unikalus pirmiausia tuo, kad neturėjo ir neturi sovietinio nomenklatūrinio šleifo ir kad instituciškai pavyko išlaikyti Amerikos lietuvių įdiegtus vidinės kultūros principus: bendruomenės reikšmę, atvirumą, laisvę, kritiškumą, saviraišką, pagarbą. VDU tapatybės esmė: kultūra ir bendrasis išsilavinimas yra viskas, o rinka, darbo vieta ir specializacija yra antraeilės reikšmės. Visa kita – tik detalės.

Jeigu VDU imasi plėsti artes liberales modelį ir tapti stambesniu Universitetu, reikia žiūrėti, kad tai nebūtų tas pats „pažangiųjų“ planas, tik ant VDU pagrindo. Tam reikia saugiklių. Aukštas stojimo balas nebus išeitis, nes agronomui ar sodininkui, ar būsimam dirvožemio specialistui tikrai nėra tikslo praeiti klasikinės kultūros filtrą. Proftechninės asmenybės tipo nesumiksuosi su klasikine filosofija (beje, tai senasis Sokrato, Platono, Aristotelio argumentas). Daug geresnė išeitis – klasterio modelis. Tam tikras sluoksnis bendro išsilavinimo, o paskui – į „dirvožemį“, „trenerį“.

Bet kokiu atveju, įgyvendinus „pažangiųjų“ planą, dėl minėtų priežasčių nebūtų jokios masto ekonomijos, kokybės, bet realiai būtų sunaikinamas artes liberales universitetas. Nauja VDU iniciatyva yra geresnė bent jau tuo, kad ji išsaugo artes liberales. Išsaugo idėją, kad universitetas netampa rinka, o išsilavinimas yra daugiau negu specialybė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Joooo       2017-05-19 7:49

Petrauskienė griovėja, o va Kubilius su visa lansbergine klika statytojai. Čia konservams aišku kaip du kart du.

Nepasirašysiu       2017-05-18 18:10

“Artes liberales” vakaruose jau baigėsi, Azijoje niekada neprasidėjo (kad ir kaip amerikiečiai ir kiti kolonistai bandė), o Lietuvoje soroso išmokyti dar galvoja, kaip čia tai pasidaryti. Atsikvošėkite.

taip       2017-05-18 11:29

Bėdos prasidėjo, kai Steponavičiaus liberalai vidurinės mokyklos lygyje vaikus sudėliojo į siauras proforientavimo lentynėles, įteikė krepšelius. Tarybiniais laikais išsilavinimas buvo vertinamas. nes į vienintelį universitetą įstodavo 1-2 iš klasės, nes dar veikė prieškarinis senelių požiūris, kas yra šviesus žmogus.
Pinigui imant viršų, beliko universitetus versti rinka,  iš jų išgraibyti išsilavinimą. Įdomiausia, kad metams bėgant pačiose aukštosiose įsitvirtina karta, kuri tai priima normaliai, niekina idėjinius.
Pagarba tokiems, kaip Andrius Švarplys.

Mano nuomone,bet       2017-05-18 8:03

kai sužinojom,kad ministrė M.Petrauskienės marti,tai buvo aišku ,ko reikia laukti.Lyg ir kalba gražiai,visi komunistai kalba gražiai,bet padaro labai negražiai.Ten asmenybės,savo nuomonės ,pasitarimo ir pan. nerasta.Griovimo genijai.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.