Įžvalgos

Andrius Švarplys. Kelios pastabos apie partijų ir politologų tapatybės krizę

Tiesos.lt redakcija   2017 m. sausio 5 d. 21:51

7     

    

Andrius Švarplys. Kelios pastabos apie partijų ir politologų tapatybės krizę

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtais pastebėjimais perskaičius Vytenio Radžiūno (LRT.lt) interviu „Kokie dešinieji Lietuvoje galėtų laimėti“ apie Lietuvos dešiniųjų partijų galimybes grįžti į valdžią.

Antraštės rėksmingumas (DELFI.lt, perspausdindamas LRT.lt portalo tekstą, originalią antraštę  pakeitė sava: „A. Guoga turi pasiūlymą G. Landsbergiui“ – Tiesos.lt past.) klaidina, nepaisant to, kad ta A.Guogos mintis yra visiškai teisinga, vis dėlto Vidmantas Valiušaitis ir Aurelijus Katkevičius išsako daug gerų minčių.

Tačiau už tai, kad pradėjo imti interviu ne iš tradicinių apžvalgininkų, LRT.lt reikėtų pasveikinti (LRT.lt portale skaityti ČIA, o DELFI.lt – ČIA).

Pora pastabų.

1. „Socdemai yra tokioje pačioje ideologinėje krizėje, kaip ir konservatoriai“.

Ir tikrasis tos krizės vardas yra post-sovietinis liberalizmas, t.y. ex-nomenklatūrinis, klientelistinis, pokiliminis, nuo socialinės atsakomybės „atpalaiduotas“ laisvosios rinkos diktatas. Ir tai nėra ideologinė krizė, tai – fundamentalus elitistinis demokratinio atskaitingumo išdavimas.

Todėl nėra jokių realių vidinių sąlygų „rimtai peržiūrėti savo ideologinius pamatus ir kitaip pasižiūrėti į savo tapatybę“: negali „peržiūrėti“ tai, kas tave maitina ir kas tave suformavo. Gali tiktai transliuoti komunikacinius žaidimus.

Todėl šiaip jau R.Karbauskio partija turi visas galimybes atsiliepti į klientelistinio neoliberalizmo sukeltas atskirties problemas ir užsiauginti milžinišką populiarumą.

Ilgalaikis „tradicinių partijų“ anti-demokratiškumas sukūrė sąlygas naujai autoritarizmo bangai įsitvirtinti Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje ir Vengrijoje. Galbūt ne klasikiniam autoritarizmui, bet didelei politinės galios koncentracijai, pvz., 2020 metais laimėjus konstitucinę daugumą, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Ir tai yra iššūkis – kol kas dar tik potencialus – Lietuvos partinei sistemai. Ir jis yra palyginti nereikšmingas, turint omeny neatidėliotinas atskirties problemas.

2. „LS esąs įkritęs į korupcinio skandalo sūkurius ir neaišku, kuo tai baigsis“.

Vis dėlto jau aišku, kad su šias rinkimais jaunasis elektoratas parodė, jog įtikėjimas į abstrakčius liberalizmo lozungus, t.y. į vadovėlinius miražus, yra žymiai svarbiau už realią korupciją. 2016 m. rinkimuose į Seimą partinė korupcija yra legitimizuota racionaliu rinkėjų sprendimu. Su 21 amžiaus komunikacijų galimybėmis (ir visos žiniasklaidos parama) Liberalų partiją prispausti prie sienos nėra jokių šansų – jai jau išrašyta indulgencija.

3. „A. Guoga siunčia G. Landsbergį pas liberalus“.

Na, žymiai anksčiau (žr. 1 punktą) G.Landsbergis ir Co save pasiuntė ten, iš kur jau nebegrįžtama ir nepasikeičiama, o suaugama ir ginamasi, kandžiojamasi, taip bandant neva įrodyti Lyderystę. Formaliai Liberalų partija jiems būtų pats tas, bet didelio skirtumo nėra.

4. Na, ir puikios Aurelijaus Katkevičius įžvalgos:

„Net ir politologai, vertindami tai, kas vyksta, bando operuoti didžiąja dalimi XIX–XX a. sąvokomis ir instrumentais, bet viskas pasikeitė. Mes negalime matuoti tomis pačiomis liniuotėmis ir taikyti tuos pačius įrankius. Pasaulis keičiasi“.

Kelinti metai kalbame apie tradicinių politologinių sąvokų neadekvatumą. Dvaro politologija, suaugusi ir mintanti iš neoliberalistinės konjunktūros, bus paskutinė refleksijos grandinėje, ir tik gerokai post factum bandys apmąstyti „pokyčius“. Ir tik iš reikalo ir tik tuomet, kai visiems tegul ir neišsilavinusiems, bet sveiko proto savininkams jau seniai bus aišku ir jie jau bus nubalsavę.

„Lietuvos rinkimai esą iš principo niekuo nesiskiria savo dvasia nuo „Brexit“ ar JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo D. Trumpas.“

Vienas gerai žinomas politologas, kažkodėl įtikėjęs Moksliniu Metodu, iškart po Seimo rinkimų žadėjo parašyti (turbūt itin moksliškai pagrįstą) paaiškinimą, kodėl valstiečių-žaliųjų laimėjimas nėra to paties pobūdžio Brexito ir Trumpo pergalių proceso dalis.

Gerai, kad neparašė...

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Saulius       2017-01-8 9:59

Kiekviena politinė partija atstovauja atitinkamą valstybę. Todėl būtų logiška, kad kiekvienos politinės partijos tapatybės pagrindinis bruožas turėtų būti nekintamas valstybinis patriotizmas ir nekintama moralė, o po to demokratija ir visa kita. Deja, istorijos eigoje gavosi visiškai kitaip. Į pirmąją vietą iškėlus demokratiją su jos kintama “morale”, patriotizmo su pastovia morale išvis nebeliko.

pasvarstynas       2017-01-7 16:03

Manau, kad bendru atveju superliberalioje visuomenėje partijų (pagrindinis) tikslas - remiantis tam tikru rinkėjų elektoratu, patekti į aukščiausią valdžią ir praturtėti. Iš to išplaukia ir partijų tapatybė, kuri yra maždaug viena ir ta pati, nes partijos tapatybę apsprendžia jos (pagrindiniai) tikslai.
P.S. Pakankamai svarbus papildymas. Lietuvos partijų atveju skiriasi partijų nuomonės, kam parduoti Lietuvą: Briuseliui, Maskvai ar Varšuvai. Bent iki šiol šioje srityje labiausiai sekasi Briuselio šalininkams, o va maskviškiai aiškiai pralaimi.

Pagaliau        2017-01-7 0:22

Galiu tik spausti nykštį į viršų, sveikinti minčių autorių, dėkoti už tikslių tiksliausias įžvalgas, gebėjimą įžodinti tai, kas jau kuris laikas tvyro ore ir mūsų politikos bei politologijos padangėje. O Moksliniu Metodu paremtą žinomo politologo paaiškinimą neatsisakyčiau paskaitinėti, pageidaučiau trumpo. Įdomu, kaip jie (politologas ir jo paaiškinimas) atrodytų po dešimčių metų?

Gerai pasakyta       2017-01-6 10:02

Dvaro politologija. Nes kiekvienas dvarelis (partija) turi savus lapatologus, kurie ir kabina runkeliams makaronus.  Tų makaronų jau tiek prikabinta, kad jau kiti nesilaiko ir krenta, krenta traukdami žemynir kitus ankstesnius makaronus.

>Tikrai       2017-01-6 9:56

Ši tema visada buvo ir bus į temą kol nesėdės tie ten kur jiems priklauso.

Tikrai       2017-01-5 22:42

Nors ir ne į temą, bet tikrai, gal prie naujos valdžios ims ir išsiaiškins (tegul ne visą Garliavos bylą) bet pakaktų ir Ūso nužudymo bylos pirmam kartui. Patraukus už to siūlo, išsivyniotų labai įdomių dalykų iki pat Furmanavičiaus nužudymo ir toliau.

Lietuvos laisvė kainavo ir tebekainuoja       2017-01-5 22:23

labai daug jaunų 50-60 metų žmonių gyvybių.Visas nepriklausomybės aušros žiaurumas ir valdančių empatijos sąmoningas nebuvimas labai daug tautai kainavo.Ir kai kam derėtų būti teisiamųjų suole.Be to,Garliavos byla dar nebaigta.


Rekomenduojame

Skaudžios knygos autorė: matau sutelktį nusimesti mirties okupaciją

Arvydas Juozaitis. Kelios mintys iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime

Vytautas Vyšniauskas. Nusekusios dešinės aidai gęstančiame neoliberalizmo židinyje (I)

Žinių radijas: Ar žiniasklaida atsakinga dėl blogos mūsų visuomenės savijautos?

Vincentas Vobolevičius. Kovos už laisvę linijos

Algimantas Rusteika. Laukia įdomūs ir sunkūs laikai

Prof. Eugenijus Jovaiša. Švietimas ir nacionalinis saugumas

Geroji Naujiena: Versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą

Liudvikas Jakimavičius. Tai gyvatė, ryjanti savo uodegą

Ši žinia pozityvi ar negatyvi? Dovilė Šakalienė traukiasi: „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“...

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

Gyd. Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika, arba Nedarau pachmielo –  netapsiu alkoholio vergu

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Kastytis Braziulis. Kova dėl žmonių protų: kaip įveikti priešo propagandą?

Claude Hagège: Apie meilę ir neapykantą kalbai

Dovilė Šakalienė ir Co užsimojo pagerinti Lietuvos žiniasklaidą?

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: „Jūs, politikai, pasirūpinkite valstybe, o mes, žiniasklaida, kaip nors išgyvensime ir su tuo kritusiu pasitikėjimu“

Ats.plk. Gediminas Grina. Dreifas

Baltoji knyga: Kokia ES bus 2025 metais? Penki galimi scenarijai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys: „Viskas suderinama“

Vidmantas Valiušaitis: „Panašu, kad rengiamas susidorojimas su dviem iškiliom visuomeninėm figūrom“

Lietuvos visuomenininkai: „Raginame politikus imtis realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti“

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl apkaltos K. Pūkui nereikia

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Kastytis Braziulis. Kaip vertinate Vilniaus mero R. Šimašiaus darbą?

Ministrė prašo visuomenės pagalbos: „Valia yra jūsų rankose – reaguoti turėtų visa šalis“

Valdas Papievis bando pabėgti nuo savo knygų

Rinkimai Nyderlanduose – trys mitai, kuriais tikime

Povilas Urbšys. Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.