Andrius Švarplys. Kaip neprarasti to, kas saugo ribą tarp tikra nuo netikra

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 31 d. 14:40

3     

    

Andrius Švarplys. Kaip neprarasti to, kas saugo ribą tarp tikra nuo netikra

Veidaknygė

Kai esi jaunas, svarbu per daug neįsijausti į vadinamąją karjerą, t.y. nesusitapatinti visiškai su tuo stumdymusi dėl scenos. Antraip neišvengiamai ir neatšaukiamai pradėsi gyventi pseudo-ritmu ir pagal pseudo-orientyrus. Prarasi, nes išduosi, tai, kas saugo ribą tarp tikra nuo netikra, tarp žmogaus ir vergo.

Senekai, Markui Aurelijui ar, ypač, Epiktetui karjera neturi jokios reikšmės. Karjera skirta vergams, tai techninio pasaulio „prasmės“ pavadinimas. Plg. techninis laikrodis vs. gamtos ritmas, „Akropolis“ vs. Akropolis (pirmasis yra Akropolio nekropolis), kvepiančios ir blizgančios „Duty free“ vs. babytės vištidė ar raudono agrasto krūmas, gelžbetoninis dangoraižis vs. juoda žemė.

Graikai tai, kas nepasiduoda sutechninimui, supragmatinimui, vadino dorybe. Krikščionims tai buvo dvasinis gyvenimas, dvasios pergalė prieš kūną. Visų laikų aristokratams tai buvo kilnumas, taurumas, pareiga, drąsa ir autoritetas.

Nyčė, stebėdamas, kaip vergas subankrotina, t.y. sukarjerina, sutechnina, suinstrumentina dorybę, ir nematydamas jokios išeities, tiesiog paskelbė mirtį šitam moderniajam techno-utilitaristui, desperatiškai šaukėsi Ubermensch‘o. (Už Nyčės karo prieš „Dievą“ iš tikrųjų slypi karas prieš užsimaskavusį žmogų-vergą, todėl Nyčė yra daug labiau krikščionis nei absoliuti dauguma krikščionių).

Prie Kanto imperatyvo gali priartėti tik nežiūrėdamas į pavardes, į karjerą, į sceną, o juo labiau – į Ekraną, t.y. į vergo gaminimo fabriką.

Dabar pagrindine dorybe laikytina tai, kiek tu nešiukšlini savimi viešojo eterio.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raigerdas        2017-06-2 14:40

Pavadinimas, be abejoneės. labai geras. Įsivaizduokite tik, koks įdomus klausimas: kaip neprarasti to, kas saugo ribą tarp tikrą nuo netiklro? Susidarė įspūdis, kad straipsnis skirtas jaunimėliui. Tačiau, ne visi gali būti Senekomis, Markais Aurelijais ir kitomis istorinėmis asmenybėmis, nors potencialiai beveik visi tokias galimybes turi. Spermatazoidų yra daug, bet tik vienam lemta apvaizinti kiaušialąstę. Aš nemanau, kad karjera tai yra blogai. Mano manymu tai yra gerai. Skirtumas yra toks, kaip žmogus tai atlieka. Krikščionys mėgsta kaltinti Ničę ir kitus, kurie, neva, yra prisdėję prie Dievo diskreditacijos, tačiau nemato vergystės netgi dabartinėje Katalikų bažnyčioje. Kalba eina apie vergus, bet pažiūrėkite į tuos klūpančius? Ar tai ne vergo poza? Kol vieni “ne vergai” įrodinėjo kitiems “ne vergams” ar yra Dievas, ar jo nėra (mano manymu niekuo kvailesniu užsiimti neįmanoma), pasaulis tuo metu nemiegojo. Ir štai atsirado grupelė žmonių, kuriems rūpi ne ginčai apie Dievą, o pinigai. Ir jie nugalėjo. Jie padarė daugiau, nei tie, kurie įrodinėja Dievo buvimą ar jo nebuvimą. Ir tie abi pusės įrodinėtojų, o su jais ir milijardai žmonių liko durniaus vietoje. Štai faktai:“Bet čia ir esmė, kad jeigu tu privatus asmuo ir turi teisę spausdinti dolerius, kuriais aprūpinama visa pasaulio ekonomika, tai , žinoma jei tu ne šventasis, o FRS bankininkai ne šventieji, tu tiesiog privalai pradėti dolerių perprodukciją, nes tai tau suteikia fantastiškas galimybes. Būtent tam ir buvo sukurtas FRS, būtent tam ir buvo daroma viskas, kad doleris taptų pasauline valiuta. Tavo dolerio perprodukcija, tai tavo ir tik tavo prekė. Be to, pati geriausia prekė pasaulyje. Pelningumu ji viršija visus kitus pinigų uždirbimo būdus. Narkotikai, prostitucija, prekyba ginklais- tai tik netikšų žaidimai, palyginus su galimybe spausdinti dolerį”. Taigi, ne Dievai, ir ne Dievas, ne Seneka, ar Ničė spausdina dolerius, o FRS. Bet sutikite, kad sugebėti įtakoti viso pasaulio ekonomikas, tai jau ne kokio nors Vytauto Lansbergio pavibravimai iš balkoniuko, o tikrai dieviška galia. Ir kas gi turi tą dievišką galią? Ne Popiežius, o bankininkai. Išmaudė visus: ir judaistus, ir katalikus, ir provoslavus ir vyriausybes, kurios žada tiems paprastiems žmogeliams, kad jie gerai gyvens. Išmaudė visus, t.y., praktiškai visą pasaulį. Jūs stebitės, kaip tai gali įvykti? Bet tai jau įvyko. Bet iki pat šiandien, jūs galite apklausti visus seimūnus ir nei vienas iš jų taip ir nesugebės tiksliai paaiškinti, kokią funkciją atlieka pinigai valstybės gyvenime. Jie nežino. O jūs jiems bandote paaiškinti ar Ničė tikras krikščionis ar netikras. Matomai net Lietuvos inteligentijos likučiai eina tiesiai tuo nuprotėjimo keliu. Vakar mačiau, kaip vyras, ne invalidas, ir neatrodytų, kad prasigėręs, prašė išmaldos prie Maximos parduotuvės. Šalia jo buvo šuniukas. Viskas, kaip Anglijoje, nes ten, jeigu su šuniuku, tai gausi daugiau. Mes keikiame tą socializmą, keikiame, kad tai buvo bedievių valdomas laikotarpis, čia ir aš ne išimtis, bet man tokio vaizdo socializmo laikais matyti neteko. Taigi, nei Dievas, nei Ničė čia ne prie ko. Savi tai daro. Savi lietuviai prieš savus. Nėra atsakomybės, o jos Dievas niekam nedalina. Ją reikia pačiam išvystyti. Ir čia bankininkams belieka tik kortomis lošti iš nuobodulio.

VaidasVDS       2017-05-31 17:04

Na teiginys, kad Nyčė buvo daug labiau krikščionis nei absoliuti dauguma krikščionių, yra tikrai diskutuotinas.
Apreiškimas, Urantijos Knyga, iš tiesų grėsmingai perspėja: “Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai.”
Bet tikrai vargu, ar Nyčė buvo tas tikrasis krikščionis.
Apreiškimas pateikia ir vieną Jėzaus bendravimą su graikų filosofu:
“Ramahe Jėzus turėjo tą įsimintiną diskusiją su senyvu graikų filosofu, kuris mokė, jog mokslo ir filosofijos užtenka tam, kad būtų patenkinti žmogiškosios egzistencijos poreikiai. Šito graikų mokytojo Jėzus klausėsi kantriai ir pritariančiai, sutikdamas su tuo, jog daugelis dalykų, apie kuriuos jis kalbėjo, yra tiesa, tačiau, kada šis filosofas pabaigė kalbėti, tai Jėzus tiktai tiek pastebėjo, kad savo diskusijoje apie žmogiškąją egzistenciją šiam nepavyko paaiškinti “iš kur, kodėl, ir į kur,” ir pridūrė: “Kur jūs pabaigiate, ten mes pradedame. Religija žmogaus sielai yra toks apreiškimas, kuris yra susijęs su dvasinėmis realybėmis, kurių vien tik protas niekada negalėtų atrasti arba iki galo suvokti. Intelektualūs siekiai gali atskleisti gyvenimo faktus, bet karalystės evangelija atskleidžia būties tiesas. Tu aptarinėjai tiesos materialius šešėlius; ar dabar išklausysi, ką aš tau papasakosiu apie amžinąsias ir dvasines realybes, kurios sukelia šiuos laikinuosius laiko šešėlius - mirtingosios egzistencijos materialius faktus?” Daugiau negu valandą Jėzus mokė šitą graiką karalystės evangelijos gelbstinčių tiesų. Senasis filosofas buvo imlus Mokytojo požiūrio metodui ir, būdamas širdyje nuoširdžiai sąžiningas, jis greitai patikėjo šita išgelbėjimo evangelija.
    Apaštalus šiek tiek suglumino tas atviras būdas, kaip Jėzus sutiko su didele dalimi graiko teiginių, bet vėliau Jėzus jiems vieniems paaiškino: “Mano vaikai, nesistebėkite, kad aš buvau pakantus graiko filosofijai. Tikrasis ir nuoširdus vidinis užtikrintumas nė menkiausiu laipsniu nebijo išorinės analizės, taip pat ir tiesos jokiu būdu neįžeidžia nuoširdi kritika. Jums niekada nereikėtų užmiršti, jog nepakantumas yra toji kaukė, kuri uždengia slaptų abejonių puoselėjimą savojo tikėjimo tikrumu. Nė vieno žmogaus niekada nesutrikdo artimo požiūris, kada jis turi tobulą tikėjimą tiesa dėl to, kuo jis tiki iš visos širdies. Drąsa yra giliai nuoširdus įsitikinimas dėl tų dalykų, kuriuos tvarinys išpažįsta, kad jais tiki. Nuoširdūs žmonės kritiško savo tikrų įsitikinimų ir kilnių idealų  patikrinimo nebijo.”
——
Bet Jėzus negali diskutuoti su kiekvienu filosofu, kaip ir ne visi Jėzaus pasekėjai filosofams gali pateikti tikrą ir neiškraipytą Jėzaus evangeliją...

karjera - tai gyvuliška       2017-05-31 15:48

tikrai ne techninė.
——
būti gyvulių/žvėrių gaujos lyderiu - tai gyvuliška, rusiška, putiniška.
Taip pat ir turėti daug prisiplėšto ( ne uždirbto) turto - irgi gyvuliška, rusiška, putiniška.
——-
Moralas: mūsų politikai, komunistai, kgbistai, teisėsauginiai - tik gyvuliukai, nieko krikščioniško.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.