Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida

Andrius Švarplys. Kaip formuojasi Minčių Policija

Tiesos.lt redakcija   2017 m. birželio 5 d. 15:06

8     

    

Andrius Švarplys. Kaip formuojasi Minčių Policija

Veidaknygė

Štai taip formuojasi Minčių Policija (skaityti ČIA) – pamažu einame Vakarų pramintu politinio korektiškumo keliu.

Įdomu, kad kovotojams prieš seksizmą visiškai nerūpi masinis, akivaizdus, kasdienis moters seksizmas visais viešos erdvės kanalais, pirmiausia pradedant delfi.lt, kai moteris yra nupiginama iki sekso objekto-daikto-kekšės. Mat su žiniasklaidos kapitalo interesais (clickais, reklama, pinigais) nepakovosi, jie yra neliečiami. Todėl reikia medžioti kitur – „pataisyti“ vyro mąstymą, bet ne per idėjinį ginčą, o tiesiog viešai gėdinant, verčiant aiškintis, t.y. darant socialinį spaudimą, sukuriant socialinio nesaugumo atmosferą „prasižengėliui“.

Matant Vakarų patirtį, šios linijos tikslas yra platesnis nei tik paskiri „žinomi žmonės“. Tai yra siekis performatuoti viešą erdvę ir politiką pagal vienos interesų grupės vertybinį suvokimą per viešos baimės, cenzūros, spaudimo atmosferą.

Pasivadinimas „lyčių lygybės gynėjai“ nieko nereiškia. Čia yra ne lyčių lygybė, o tik siaurų interesų aktyvizmas, primenantis minčių terorizmą. Šių „lygybės kontrolierių“ ir „teisių institutų“ viešas veikimas turi vieną panašų bruožą su islamiškuoju terorizmu: abu nori įsteigti viešą baimę. Antri žudo ir, kaip akivaizdžiai įvykiai Turine rodo, – jau pasodino Europą ant baimės adatos. O štai „lygybės kontrolieriai“ siekia, kad žmonės bijotų savo minčių – kad jas tikrintų pagal kažkieno jau nustatytus standartus. Todėl jie „kabina“ darbovietes, institucijas, kad jos viešai atsakinėtų cenzoriams ir taip palaikytų bendrą cenzoriaus liniją – kurtų visuotinę baimės atmosferą dėl atitinkamų minčių.

Taip uzurpuojama viešoji erdvė. Kažkas tyliai jau nustatė viešos erdvės standartą. Žmonės pradeda bijoti reikšti mintis, nes paskui reikės aiškintis. Susiaurinama minties, sąžinės, saviraiškos laisvė. Įsivyrauja teisingų pažiūrų sąrašas, kurioms negalima prieštarauti ir abejoti. Kažkur labai girdėta? „Tiesos ministerija“? Pravda? Novosti ‚Vremia‘?

Klasikiniai liberalai bijojo teisingų pažiūrų diktato. Apšvieta gynė viešą erdvę nuo prietarų ir sakė, kad tam būtina viena sąlyga – galimybė racionaliai svarstyti bet ką, bet kurią tiesą. Jeigu Tiesa yra viešai įsteigta, tuomet ji atlieka Prietaro funkciją – ji draudžia ir naikina laisvą, savarankišką mąstymą, t.y. įsteigia Tiesos diktatūrą, viešos nuomonės despotizmą. Apšvietos liberalai šią Laisvės–Viešos Erdvės dialektiką puikiai suprato. Todėl iš čia ateina Voltero „aš nekenčiu tavo pažiūrų, bet darysiu viską, kad tu jas galėtum skelbti“. Arba J.S.Millio įsitikinimas, kad „naujausia despotizmo forma yra daugumos pažiūrų diktatas viešoje erdvėje“. Monteskje sakė: „Kai išnyksta matomi konfliktai, tuomet nėra laisvės“, t.y. kai vienos pažiūros nurodinėja, o kitos tik atsiprašinėja, tuomet išnyksta laisvė. JAV 20 a.pr. konstitucinės teisės korifėjus Oliveris Wendellis Holmes viešą erdvę suprato kaip „market of ideas“, vadinasi, laisvu racionaliu įtikinėjimu paremtą ginčą, kur niekas neturi idėjos monopolijos. A.a.Leonidas Donskis šiuo klausimu aiškiai klydo teigdamas, kad politinis korektiškumas yra ne daugiau kaip neįžeidi kalba – problema yra kur kas platesnė.

Šių dienų viešos erdvės cenzoriai pasiruošę sunaikinti „neteisingų pažiūrų“ skelbėjus, kaip kadaise Stalino komisarai, ieškoję liaudies priešų. Homofobija, islamofobija, seksizmas, „hate speech“ tokiu atveju atlieka viešo Cenzoriaus funkciją – viena sąvoka automatiškai iškeliamos privilegijuotos socialinės grupės, „nustatomas“ pažeidėjas ir vienos pažiūras padaromos nekvestionuojamomis. Kaip parodė Ten Walls atvejis, priešingoms pažiūroms yra numatytas tik vienas likimas – būti klaida ir atsiprašyti (ČIA). Kaip sako Pascalis Bruckneras, „kad išvengtų bet kokios kritikos, fundamentalizmas 1970-aisiais išrado terminą „Islamofobija“, kad akompanuotų ksenofobiją – semantinį skydą... Islamofobijos išradimas atlieka keletą funkcijų: neigti realų Islamo agresyvumą Europoje ir netgi jį įteisinti, bet ypač – nutildyti tuos musulmonus, kurie drįsta kritikuoti jų tikėjimą“. Realybės ir kritikos neigimas.

Reali lyčių lygybė – pajamų, įsidarbinimo, vaikų auginimo klausimai, sąlygų šeimoms palengvinimas (t.y. tie klausimai, kurie leistų moteriai atsikvėpti, didintų realią moters laisvę) „lyčių lygybės“ komisarams rūpi mažiau nei socialiniai įvaizdžiai ir minčių kontrolė.

Radikalus šio „lygybės ir įvairovės“ fronto sparnas disponuoja totalitarinės, radikalios, talibaninės visuomenės ir žmogaus prigimties pertvarkos idėja. Revoliuciniu užtaisu ji daug stipresnė nei bolševikinė socialinė revoliucija Rusijoje. Ši paradigma draudžia moteriai priskirti gimdymo funkciją. O vyro-moters lytiškumo perskyrą laiko socialiniu konstruktu. Blogiausia yra tai, kad ji yra totalinė – siekia prievarta pakeisti oponentų mąstymą ir panaikinti oponuojančią nuomonę. Savo agresyvia, persekiojančia taktika ji neleidžia tradicionalistams susitaikyti su realiu Apšvietos progreso pasiekimu – moters savarankiškumu, realia lyčių laisve, individualaus gyvenimo autonomija (įskaitant homoseksualus). Toks radikalumas stumia visuomenę į susipriešinimą – taip didinama neapykanta.

Savo agresyvumu „lyčių pertvarkymo“ programa iš esmės niekuo nesiskiria nuo to gatvinio jovalo, sveikinančio gėjų žudynes ar pasirengusio primušti kitaip atrodantį; tik tiek, kad viena stovykla yra civilizuotai apsirengusi ir kalba iš ekranų, o kita – išsilieja delfi anoniminiuose komentaruose. „Lyčių lygybės kontrolieriai“ prievarta fetišizuoja moterį ir taip dar labiau ją atiduoda gatvinės neapykantos girnoms.

Reikia apsaugoti moters laisvę nuo radikalaus feminizmo agresijos. Pastarasis pristato tiktai vieną – radikalią – moters laisvės viziją, kuriai greičiausiai nepritaria absoliuti dauguma moterų – ne todėl, kad yra „nesusiprantančios vergės“, o greičiau todėl, kad jaučia šios programos nenatūralumą ir radikalumą, kad „su vandeniu išmetamas ir kūdikis“.

Niekieno laisvė negali būti apsaugota, jei yra ribojama viešoji erdvė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2017-06-6 13:46

Pateiksiu dalelę to, ką naujausias Apreiškimas sako apie lyčių bendravimą ir bendradarbiavimą:
Vyras ir moteris, praktiniu požiūriu, yra tos pačios rūšies du skirtingi porūšiai, kurie gyvena artimai ir intymiai bendraudami. Jų požiūriai ir visas kompleksas gyvenimiškų reakcijų yra iš principo skirtingi; jie yra visiškai nepajėgūs iki galo ir realiai suvokti vienas kito. Visiškas supratimas tarp lyčių yra nepasiekiamas.
    Moterys atrodo, jog turi didesnę intuiciją negu vyrai, bet taip pat atrodo, kad jos yra kažkuria prasme mažiau logiškos. Tačiau, moteris visada buvo žmonijos moralinio standarto nešėja ir dvasinis vadovas. Ta ranka, kuri supa lopšį, vis dar bičiuliaujasi su likimu.   
    Prigimties, reagavimo, požiūrio, ir mąstymo skirtumai tarp vyrų ir moterų, ne tiktai, kad neturėtų kelti susirūpinimo, bet turėtų būti laikomi labai naudingi žmonijai, tiek individualiai, tiek kolektyviai. Daugelis visatos tvarinių kategorijų yra sukurtos asmenybės pasireiškimo dualiose fazėse. ...   
    Vyrams ir moterims reikia vieniems kitų per savo morontinę ir dvasinę, o taip pat ir mirtingųjų karjerą. Požiūrio skirtumai tarp vyro ir moters išlieka net už pirmojo gyvenimo ribų ir per visą kilimą vietinėje visatoje ir supervisatoje. Ir net Havonoje, tie piligrimai, kurie kažkada buvo vyrai ir moterys, ir toliau padės vieni kitiems kylant į Rojų. Niekada, net ir Užbaigtųjų Korpuse, tvarinys nepatirs tokių didžiulių metamorfozių, kurios ištrintų asmenybės tuos bruožus, kuriuos žmonės vadina vyriškąja lytimi ir moteriškąja lytimi; visada šitos dvi žmonijos pagrindinės variacijos tikrai ir toliau intriguos, stimuliuos, skatins, ir padės viena kitai; visada jos bus abipusiškai priklausomos nuo bendradarbiavimo sprendžiant sudėtingas visatos problemas ir įveikiant daugialypius kosminius sunkumus.   
    Nors abi lytys niekada negali tikėtis, jog viena kitą supras iki galo, bet jos veiksmingai viena kitą papildo, ir nors bendradarbiavimas dažnai yra daugiau ar mažiau asmeniškai antagonistinis, bet jis yra pajėgus visuomenę išsaugoti ir reprodukuoti. Santuoka yra toks institutas, kuris sumanytas tam, jog suderintų skirtumus tarp lyčių, tuo pačiu metu įgyvendindamas civilizacijos tęstinumą ir užtikrindamas rasės reprodukciją.”

Pikc       2017-06-6 8:57

Beje, dėl “pamažu einame Vakarų pramintu politinio korektiškumo keliu” - taip, ir dar yra, kur eiti - ateityje bausmės laukia ne tik išsakytą “ideologiškai neteisingą” nuomonę, bet ir už pritarimą jai, nes juk reikia pasivyti “demokratinius Vakarus”: http://www.bbc.com/news/world-europe-40097792

Ar kirvis ir kotas yra lygūs? - Ne.       2017-06-5 23:09

Taip ir l y t y s nėra ir negali būti lygios.
Mokslas kalba apie pirminius ir antrinius lytinius požymius,
pagal kuriuos vyrai ir moterys lytiškai s k i r i a s i.
Lygūs yra skirtingų lyčių a s m e n y s, bet ne pačios lytys. 
Net ir Andriaus S. ši paprasta perskyra nėra pakankamai suvokta.
Štai kodėl visi oksimoroniški “lyčių lygybės” institutai ar jų orveliški kontrolieriai neišvengiamai veikia prievartiniu būdū: kitaip neįmanoma lyginti tai, kas natūraliai nėra lygu (dvilytę gamtą tenka prievartauti, “svietą - lyginti”).

Kas prieštarauja prigimtiniam įstatymui,       2017-06-5 21:00

neišvengiamai veda į fizinį susinaikinimą (nes neigia kūriniją kaip tikslingą tikrovę ir yra sukilimas prieš Kūrėją). Prieš tai - degraduojama doroviškai, psichika nualinama, o nustoję remtis objektyviu teisingumo principu teisė ir visuomeniniai santykiai esmingai deformuojami.
Maišto prieš prigimtį ir jos Kūrėją padariniai yra stebimi akivaizdžiai.
SKAISTUMAS IR HOMOSEKSUALIZMAS (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N183D3.html)
2357. Homoseksualūs santykiai esti tarp vyrų arba moterų, patiriančių išimtinį arba vyraujantį lytinį potraukį tos pačios lyties asmenims. Skirtingais amžiais ir skirtingose kultūrose homoseksualizmo formos buvo labai įvairios. Jų kilmė psichiniu požiūriu tebėra menkai išaiškinta. Bažnyčios Tradicija, pasiremdama Šventuoju Raštu, kuris homoseksualizmą laiko dideliu iškrypimu (Pr 19, 1-29; Rom 1, 24-27; 1 Kor 6, 9-10; 1 Tim 1, 10) visada skelbė, kad „homoseksualūs veiksmai pačia savo prigimtimi yra netvarkingi“ (TMK, dekl. “Persona humana” 8). Jie prieštarauja prigimtiniam įstatymui – iš lytinio akto atima gyvybės dovaną. Jie nekyla iš tikro poreikio papildyti vienas kito jausmus ir seksualumą. Jokiu atveju negalima jų pateisinti.
2358. Nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą. Šis, žiūrint objektyviai, netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Su jais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Tie asmenys yra pašaukti vykdyti Dievo valią savo gyvenime, o jeigu yra krikščionys, sunkumus, su kuriais gali susidurti dėl savojo polinkio, turi jungti su Išganytojo kryžiaus auka.
2359. Homoseksualūs žmonės yra pašaukti į skaistumą. Vidinę laisvę ugdančių susitvardymo dorybių, galbūt ir nesavanaudiškos draugystės, taip pat maldos ir sakramentinės malonės padedami, jie gali ir privalo palaipsniui ir atkakliai siekti krikščioniško tobulumo.

Vis labiau       2017-06-5 20:37

atsisakant krikščionybės,nelieka ir tikrosios laisvės suvokimo.Prasideda daug laisvių ir garsiausiai rėkkiančio ar daugiau prievartos galių turinčios “laisvės”.Čia prasideda “laisvių” džiunglės ir painiava ,klystkeliai.Viskas tampa liberaliai reliatyvu ir nepastovu.Ir labai pavojinga.

Pikc       2017-06-5 18:43

Kaip suprantu, tekstas parašytas po eilinio homsomolo išsišokimo - bet kadangi nuoroda neveikia, neaišku, apie kokį konkretų įvykį kalba. Bet apskritai, kaip apibūdinantis bendrą tendenciją, tekstas tikrai teisingas.

taip'sui       2017-06-5 18:38

Ir remdamiesi ta savo pasiekta tiesa, ką konkrečiai darysite?

taip       2017-06-5 16:11

Kad jūs žinotumėt, koks svarbus jūsų švietėjiškas darbas, kad siekiantys tiesos išsilaikytų neužglušinti.


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.