Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Žiniasklaida

Andrius Švarplys. Ką parodė provokacija?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 3 d. 22:31

4     

    

Andrius Švarplys. Ką parodė provokacija?

Taigi ką parodė provokacija?

1. Liberalizmo apvertimas ir anti-liberalių politinių nuostatų įsivyravimas.

Liberalizmas istoriškai kilo kaip reakcija į šimtmetį trukusius religinius karus. Buvo įvestas liberalus tolerancijos principas, kuris reiškė, kad įstatymas saugo privačią sferą nuo bet kurios socialinės grupės prievartos ir spaudimo. Valstybei buvo uždėtas konstitucinis draudimas privilegijuoti kokią nors religinę/politinę grupę ir numatyta pareiga ginti tą žmonių grupę, kuri patiria spaudimą ir kuriai gresia susidorojimas.

The Rule of Law, „mano namai-mano tvirtovė“, „leiskite mums veikti“, „kas neuždrausta įstatymu – tas leidžiama“, freedom of speech/expression – visi šie principai ir sudaro vienintelį tikrąjį Vakarų liberalizmą.

Šiandien mes matome šių principų ir vardo apvertimą. Valstybės visuotinis reguliavimas, kaip auklėti savo vaikus, yra vadinamas liberalizmo vardu. Valstybė nutolsta nuo tiesioginės savo pareigos apginti savo piliečius nuo smurto ir imasi įstatymu reguliuoti šeimų gyvenimus (kurių absoliuti dauguma neturi nieko bendro su smurtu).

Grupė žmonių įtiki ir sveikina tokią siūlomą valstybės nuostatą. Tai jų teisėtas reikalas, tačiau ką tai turi bendra su liberalizmu? Ir ką turi bendra su Teise ir Įstatymo Viršenybe tos pačios grupės žmonių daromas socialinis spaudimas kitai žmonių grupei, kuri gina klasikinio liberalizmo nuostatą, draudžiančią valstybei kištis į vaikų auklėjimą šeimose?

Valstybė turi kištis ir bausti už smurto apraiškas, bet ji neturi kištis į auklėjimą.

2. Šiandien JAV pusė valstijų pripažįsta fizines bausmes vaikams. Didžioji Britanija pripažįsta fizines bausmes vaikams. Pažangios, liberalios valstybės. Liberalizmo bastionai. Fizinės bausmės dar nėra uždraustos įstatymu ir Lietuvoje, vyksta viešos diskusijos.

Kodėl tokia neapykanta kitai teisėtai, neuždraustai nuomonei?

Vadinasi, kairiojo anti-liberalizmo keliama neapykanta jau turi susiformavusią socialinę dirvą. Grupė žmonių jau įtikėjo, kad jų pozicija yra vienintelė pažangi ir teisinga, o jai oponuojanti pozicija – verta būti nulinčiuota netgi tuomet, kai ji įstatymiškai yra visiškai teisėta.

3. Žema oponavimo kultūra: nevengiama pereiti į familiarumą ir brautis į asmeninę erdvę. Greitos grubios nuorodos į „tavo auklėjimą“, „tavo vaikus“, „svetimą gėdos jausmą“.

Visa tai rodo, kaip smarkiai įtikėta savos pozicijos teisingumu ir kaip lengvai nuslystama į diktavimą. Ir kaip tai nieko bendra neturi su liberalumu ir tolerancija…

4. Komunikacinio racionalumo žlugimą. Į protestą prieš socialinį spaudimą darbovietei (kas liečia visus žmones iš visų darboviečių, kuriuos gali paliesti toks spaudimas) buvo atsakyta „nesiek savo asmeninių pažiūrų su darboviete“.

Visiškas komunikacinis nonsensas. Liberali pozicija būtų priešintis kišimuisi į privačią (darbovietės) sferą – tą aš pabandžiau padaryti. Čia buvo pastanga, kad asmens pažiūros niekuomet nebūtų siejamos su jo privačia erdve (darboviete).

Nesugebėjimas suprasti oponento pagrindinio argumento, motyvo ir logikos, įvaizdžio vaikymasis ir kritiškumo gniaužimas graužia artes liberales iš vidaus.

Taigi, visa tai rodo, kaip toli nuo tikrojo liberalizmo yra nutolę mūsų mąstymo ir diskusijos principai. Ir tai atitinka kai kuriuos Vakarų valstybėse jau pergyventus procesus: socialinį spaudimą ir viešą cenzūrą; vienos grupės pažiūrų dominavimą ir oponentų diskriminavimą; neapykantą ir smurtą prieš oponentus. Tai yra visa tai, nuo ko mus saugojo klasikinis liberalizmas. Naujausias pavyzdys yra iš Berkeley Universiteto (ČIA).

Visa ši diskusija, kaip ir daugelis kitų tokio pobūdžio diskusijų, parodė, kad turime didelių problemų su Įstatymo Viršenybės, Tolerancijos ir Teisinės Valstybės principais.

Ar tokiame kontekste įtvirtintos reformos gali atvesti į ką nors gero? Ar socialinis spaudimas gali pakeisti Įstatymo Viršenybės principą? Kokių pasekmių kyla, jeigu mes atsisakome klasikinio liberalizmo principų? Ir galiausiai – į ką veda viešos diskusijos, jei didžioji dauguma publikos net nesupranta liberalių argumentų ir motyvų?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Bus vykdomas ATRANKINIS teisingumas       2017-02-4 21:03

Kaip per GARLIAVOS pogromą.
Ten net kiau šus daužė buože gulinčiam pagal įstatymą.

Aš apie mokinius mokyklose       2017-02-4 8:50

Ir vėl kilo skandalas kai mokyklos direktorius krepštelėjo išgamai per sprandą, kad taškėsi fekalijomis ne tik tarp savęs bet ir direktorių, kuris sudrausmino niekšą. Tai dabar įstatymų kūrėjai vėl sujudo kurti įstatymus draudžiančius prisiliesti prie “mokinio”, kuris išėjęs iš mokyklos apipilti kitą ne fekalijomis, o krauju subades su peiliu ar paleides kelias kulkas. Aš jau rašiau komentarus, kai įstatymų leidėjai kurpė įstatymus apie mokinių teises bet nė žodeliu ne užsiminė apie tokių mokinių pareigas, vien tik teisės, teisės, teisės. Kol nebus sukurtos mokiniams parewigos ir mokytojai negalės štokių mokinių supažindinti su jų pareigomis, kurių privalu laikytis ir už tai bus baudžiamas ne direktoriaus ar mokytojo krepštelėjimu ar ausies užsukimu, o išvijimu iš mokyklos kaip nesuprantantį kad savo pareigų mokykloje turi šventai laikytis. Kitaip tokie mokiniai atsisės mokytojams ant sprando.
      Siųlymas tokiems įstatymų kūrėjams dažniau apsilankyti mokyklose, ypač, per pertraukas ir pasiklausyti bei pasižiūrėti mokinių išsidirbinėjimų. Ir pamatis, kad tokius mokinius saugo ne jų teisės, o pareigos.

Jei mūsų mamos mums       2017-02-3 22:53

su krikščioniška raka kepšteldavo,tai buvo kas kita,nei dabar,kai nėra jokių moralinių įsitikinimų,tikėjimo,tai nėra jokių stabdžių.Bandoma smurtą užkardyti įstatymu,bet įstatymai apeinami juk.Jei nėra širdies.

nesvaikite su Įstatymo Viršenybės principu       2017-02-3 21:40

Garliavoje vaiką ir žmones kankino būtent su “Įstatymo Viršenybės principu”
Nekalti žmonės baudžiami, o aferistai korumpuoti - ne, būtent su mūsų “teisininkų” Įstatymo Viršenybės principu.


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.