Andrius Švarplys. Ideologizuoto kontra-nacionalizmo pavojus

Tiesos.lt redakcija   2014 m. rugpjūčio 15 d. 18:55

8     

    

Andrius Švarplys. Ideologizuoto kontra-nacionalizmo pavojus

Manau, kad čia kalbama apie svarbesnius dalykus nei tiesiog dviejų autorių ginčas:

Ainius Lašas prieš Lauryną Kasčiūną

A.Lašo straipsniai populiariuosiuose portaluose visuomet būdavo įdomūs – neperkraudamas sudėtingomis konstrukcijomis autorius pasiūlydavo kiek kitokį kampą. Beveik visuomet – blaivų, sveikai liberalų, nepretenzingą. Juolab, kad gyvena ir dirba užsieniuose – ir tai lyg pažadas, kad bus perspektyva „ne iš savų sulčių“. Kaip ir atsitikdavo.

Bet šis jo atsakymas kiek stebina. Labiausiai – ideologizuotu požiūriu į nacionalizmą. Kad A.Lašo taikinys šiame straipsnyje buvo lietuviškas konservatyvios dešinės nacionalizmas, o ne L.Kasčiūno analizuota Ukrainos problematika, rodo ne tik paskutinė teksto pastraipa, bet ir pats diskusijos akcentas – kone „išrašoma“ paskaita apie etninio/pilietinio nacionalizmų modelius.

Pati ši perskyra atsiduoda 5–6 dešimtmečio Hanso Kohno darbais ir jau kuris laikas rimtose studijose nėra taip tiesmukai taikoma – ji per daug abstrakti, stereotipinė. Pačios liberaliausios valstybės remiasi dominuojančiu nacijos naratyvu. Savo ruožtu etninio modelio valstybės (pokomunistinės šalys ES narės, Skandinavijos šalys) yra inkorporavusios liberalias normas į savo teisines sistemas. O kur dar šiuolaikinė migracija, senųjų ES narių bandymai gintis – reguliuoti migracijos srautus, diskusijos apie „multikultūralizmo žlugimą“ ir pan.?

Visa tai trina tų sterilių stereotipinių modelių ribas. Nėra taip paprasta visas blogybes suversti etniniam nacionalizmui, kaip ir nėra taip paprasta triumfuoti pilietinio nacionalizmo modeliui. Yra autorių (pavyzdžiui, Taras Kuzio), kurie tiesiog sako, kad šis stereotipas yra dar vienas vakarietiškos tradicijos centrizmas – užmesti Rytų Europai atsilikimo pavadėlį. Reali situacija visuomet yra komplikuotesnė. Be to, egzistuoja ir liberalus nacionalizmas – ir teorija, ir praktikos.

Antras momentas, rodantis, kad A.Lašas perskaitė oponuojamą straipsnį paviršutiniškai, yra tas, kad jam prikišama tai, ką anas sako priešingai, t.y. oponuojama tam, kas nėra tvirtinama. Man susidarė įspūdis, kad L.Kasčiūnas ir jo cituojama A. Applebaum kaip tik ir teigia, kad Rytų Ukrainoje jau susiformavo (tegul tyliai ir silpnai) ukrainiečių nacija ir kad būtent tai ir sutrukdė separatistams išplėsti savo diversiją. O ir tie trys regionai daugiau laikosi separatistų karine galia, o ne socialiniu žmonių palaikymu: Rytų Ukraina pasirodė nesanti pro-sovietinė, niekas ten nelaukia sovietinių šmėklų kareivių pavidalu.

Taigi pagrindinė L.Kasčiūno straipsnio mintis yra ta, kad Rytų Ukrainoje Rusijos skatinama diversija nesulaukė jokio rimto visuomenės palaikymo ir kad to priežastis galėtų būti minimaliai egzistuojanti nacionalinė (ukrainietiška) tapatybė. Provokuojanti, bet svarstytina mintis. Kaip ir itin drąsi mintis apie nacionalizmo potencialą stabdyti Rusijos agresiją ir saugoti Vakarus. Bet, kita vertus, ar mūsų baltiškasis nacionalizmas 1988–1992 m. nebuvo įrodymas, kad imperinei politikai nepavyko neutralizuoti stiprios nacionalinės sąmonės? Ar Sovietų sąjungos nepradėjo ardyti „nacionalistai iš pribaltikos“? Ar mes galime šiuos procesus, sekdami A.Lašu, pavadinti naiviuoju nacionalizmu?

Be to, ar nacionalizmo reikšmės svarstymas šiuose Rytų Europos geopolitiniuose procesuose ką nors turi bendra su eurazizmo ideologija, kurios artimumą („pasaulėjauta“) tokiems svarstymams A.Lašas prikiša? Negi teigdami nacionalizmą mes atitinkame imperinius Rusijos kėslus?! Čia jau matome vos ne visišką diskusijos ir oponavimo disonansą.

O kodėl taip atsitinka? Kodėl įvyksta toks disonansas viešojoje erdvėje?

Tai ir yra ta priežastis, dėl kurios ėmiausi šio komentaro.

Ir ši priežastis yra politinė, ideologinė, stereotipinė. Į bet kokį tvirtinimą apie nacionalizmo reikšmingumą Lietuvoje žiūrima lyg į pavojaus signalą. Net jei originalus straipsnis yra visiškai apie ką kita, užtenka, kad ten būtų paminėtas teigiamas nacionalizmo vaidmuo ir jis iš karto sukels reakciją, panašią į A. Lašo. Kalbėti apie nacionalinės tapatybės reikšmę tiesiog nepageidautina, net jeigu konkrečiu atveju tai apskritai neturi nieko bendra su dešiniuoju konservatizmu.

Tam tikrų pavojų yra, reikia pripažinti. Socialinė praktika rodo, kad masinis nacionalizmas linkęs suprimityvėti ir virsti išskiriančiu, represiniu, ksenofobiniu judėjimu. Bet lygiai taip pat nepriimtinas ir ideologizuotas nacionalinės tapatybės veiksnio vertinimas išimtinai per potencialios grėsmės prizmę. Ar mes neprieisime iki situacijos, kai bet kokia proga užsimenant apie lietuvių nacionalumą reikės iš karto deklaruoti savo supratimą apie ksenofobinius nacionalizmo pavojus?

Šis A.Lašo „atsakymas“ yra geras viešosios erdvės liudijimas, kaip lengva nuslysti nuo tiesioginės sveikos diskusijos į stereotipines, nacionalizmą a priori sugrėsminančias ideologemas: prie geopolitinių Ukrainos procesų analizės tiesiog iš niekur atsiranda perspėjimai apie „išskirtinio nacionalizmo modelio“ pavojus ir netgi „etninę trintį“ Lietuvoje!

Ideologizuotas kontra-nacionalizmas ir primityvusis ksenofobinis nacionalizmas – abu vienodai dusina mąstymą.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

A. N.        2014-08-17 22:57

Dabar lietuviams prasidėjo sindromas “Kuo toliau nuo žagrės”

Kas atsitiko Lietuvoje,kad       2014-08-16 20:18

žmogus ar žmonės,kurie mano esą kultūringi ,lankantys gerus,aukštos meninės vertės spektaklius,koncertus,parodas ir t.t…,artimam nutikus bėdai nė piršto nepajudins.Menas jau neturi įtakos dvasiniam pasauliui?

Mūsų vergvaldžiai       2014-08-16 2:08

ka norėjo tą padarė ir dar daris ilgai, kol nepavers tikrais gyvuliais. Įrodymų juk nereikia. Nes runkeliai jau pavirto tikra avinų banda - prisitaikėliškumas, paklusnumas vergvaldžiams, bijojimas prasižioti ir t.t.

Mėnulio peilis       2014-08-16 1:19

“Pristatinėdamas Vilniaus knygų mugėje savo naująjį romaną „Čia ir dabar”, Jonas Mikelinskas citavo Staliną: „Aš išvaduosiu žmogų nuo chimeros, kuri vadinasi sąžinė.” Jis tą ir padaręs. O naujo žmogaus niekas taip ir nesukūrė. Toliau J. Mikelinskas suka mintį šitaip: jeigu sovietinė santvarka iš žmogaus norėjo padaryti vergą, tai šita santvarka labai sėkmingai daro iš jo gyvulį. Vergas dar gali atvirsti žmogumi, o gyvulys – jau niekada.”

Dievas sumaišė       2014-08-15 21:40

kalbas.Babelio bokštas…Nacionalizmas yra visokių laipsnių.Visada svarbu aukso vidurys.

Nacionalizmas       2014-08-15 19:56

yra priemonė kelyje į save,į Dievą.Tiesiog toje teritorijoje,tose gamtinėse sąlygose taip geriau.

Nacionalizmas       2014-08-15 19:54

išgelbėjo Ukrainos rytus.Tapatybė.

jei Kristaus nėra...       2014-08-15 19:39

neverta net gilintis į straipsnius, kurie ignoruoja krikščionybę.
(Nors tiesos straipsnyje yra - visada geriausia būna aukso vidurys)


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.