Politika, Socialinė politika, Visuomenės pokyčių analizė

Andrius Švarplys. Darbo imigracija – daugiau minusų nei pliusų

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 18 d. 0:21

2     

    

Andrius Švarplys. Darbo imigracija – daugiau minusų nei pliusų

y-news.lt

Žmonių migracija, ieškant geresnių sąlygų gyventi ir dirbti, vyko visais laikais, taigi nenuostabu, kad šie procesai stebimi ir šiandien. Pavyzdžiui, 2017 metais Lietuvoje gyveno 47 152 užsieniečiai, iš kurių didžiausią dalį (48,5%) sudarė laikinus leidimus šalyje gyventi turintys Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.

Darbo imigracija savaime nėra blogas reiškinys ir turi savų privalumų, tačiau kalbant apie Lietuvos situaciją, vertėtų atkreipti dėmesį ir į negatyvius aspektus. Pirmiausia, ekonominis aspektas. Reikia suprasti, kad darbo imigrantai Lietuvoje bus pageidaujami tik todėl ir tik tol, kol jie darbo rinkai pasiūlys mažesnius atlyginimus. Ilgalaikės to pasekmės: užšaldytas lietuvių atlyginimo kilimas ir darbo vietų pasiūlos sumažėjimas. Kodėl darbdavys turėtų lietuviui mokėti daugiau, jeigu užsieniečiui gali mokėti žymiai mažiau?

Susiklosčius tokiai ekonominei situacijai, taip pat labai svarbus taptų ir socialinis aspektas: būtų skatinama socialinė įtampa ir susipriešinimas. Užtenka prisiminti kokį rezonansą sukėlė lenkų darbininkų imigracija į Prancūziją po šalies įstojimo į ES. Lenkų santechnikas atsidūrė pirmuosiuose didžiosios žiniasklaidos puslapiuose, nes buvo suvoktas kaip grėsmė vietinių prancūzų darbo vietoms ir atlyginimams.

Negalima pamiršti ir kultūrinio bei politinio aspektų. Visi atvykėliai susidurtų su didesne ar mažesne kultūrinės adaptacijos problema, net jeigu kalbėtume apie mums kultūriškai artimus kaimynus ̶  ukrainiečius ir baltarusius. Neaiškios ir imigrantų strateginės nuostatos: ar jie liktų Lietuvoje tik darbo sumetimais, ar siektų išnaudoti šalį kaip tranzitinę, ar susietų savo gyvenimą su Lietuva ilgesnei perspektyvai. Nuo to priklauso, ar jie ir mes suvokiame Lietuvą tik kaip atvirą rinką, „praeinamą kiemą“, ar turime nuoseklesnę viziją plėtoti ūkį ir valstybę.

Apskritai, požiūris į ekonominius ir socialinius reikalus vien tik per sumokamų mokesčių ar ekonominės naudos prizmę, neatlaiko kritikos, nes šalies ekonomikos klausimai negali būti atsieti nuo abstraktesnių, tačiau ne mažiau svarbių dalykų, tokių kaip socialinis solidarumas, politinis pasitikėjimas, kultūrinė terpė, nacionaliniai interesai. Į valstybę negalime žiūrėti vien tik pro rinkos akinius, nes mes gyvename dar ir politinėje-kultūrinėje-socialineje sistemoje, kuri yra žymiai sudėtingesnis ir labiau daugiaplanis audinys nei tik ekonominis,  individualus ar grupinis interesas. Su šia pamoka itin skaudžiai susiduria Europos Sąjunga. Kaip prieš tris dešimtmečius sakė J.Delors‘as, „tu negali įsimylėti rinkos, reikia kažko daugiau“, vis dėlto sukurti „šį tą daugiau“ sekasi labai sunkiai.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad greičiausiai mes neišvengsime natūralios darbo imigracijos, taip pat nepakenks tikslinė atranka aukštos paklausos darbo vietoms, tačiau labai abejotina, ar verta imtis tokios valstybinės politikos, kuri leistų padidinti imigrantų srautus. Vietoje re-emigracijos politikos lietuvių atžvilgiu, t.y. vietoje gana dirbtinų siekių susigrąžinti jau emigravusius lietuvius, vykdant neefektyvias programas, kurių ne viena jau yra susikompromitavusi, derėtų kurti sąžiningesnes ekonomines sąlygas čia Lietuvoje: nuosekliai artėti prie ES darbo užmokesčio vidurkio, didinti nacionalinio biudžeto perskirstymą. Kitaip tariant, imtis tų veiksmų, kurie realiai įgalintų dirbančius Lietuvoje žmones ir sukurtų patrauklią atmosferą grįžti gyventi į šalį jau išvykusius.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-01-18 19:13

Komentaras geras - bet tas “darbo liaudžiai”... :D

Darbo imigracija       2018-01-18 10:14

Pliusai - darbdaviams;
Minusai - darbo liaudžiai ir Lietuvos biudžetui.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.