Politika, Socialinė politika, Visuomenės pokyčių analizė

Andrius Švarplys. Darbo imigracija – daugiau minusų nei pliusų

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 18 d. 0:21

2     

    

Andrius Švarplys. Darbo imigracija – daugiau minusų nei pliusų

y-news.lt

Žmonių migracija, ieškant geresnių sąlygų gyventi ir dirbti, vyko visais laikais, taigi nenuostabu, kad šie procesai stebimi ir šiandien. Pavyzdžiui, 2017 metais Lietuvoje gyveno 47 152 užsieniečiai, iš kurių didžiausią dalį (48,5%) sudarė laikinus leidimus šalyje gyventi turintys Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.

Darbo imigracija savaime nėra blogas reiškinys ir turi savų privalumų, tačiau kalbant apie Lietuvos situaciją, vertėtų atkreipti dėmesį ir į negatyvius aspektus. Pirmiausia, ekonominis aspektas. Reikia suprasti, kad darbo imigrantai Lietuvoje bus pageidaujami tik todėl ir tik tol, kol jie darbo rinkai pasiūlys mažesnius atlyginimus. Ilgalaikės to pasekmės: užšaldytas lietuvių atlyginimo kilimas ir darbo vietų pasiūlos sumažėjimas. Kodėl darbdavys turėtų lietuviui mokėti daugiau, jeigu užsieniečiui gali mokėti žymiai mažiau?

Susiklosčius tokiai ekonominei situacijai, taip pat labai svarbus taptų ir socialinis aspektas: būtų skatinama socialinė įtampa ir susipriešinimas. Užtenka prisiminti kokį rezonansą sukėlė lenkų darbininkų imigracija į Prancūziją po šalies įstojimo į ES. Lenkų santechnikas atsidūrė pirmuosiuose didžiosios žiniasklaidos puslapiuose, nes buvo suvoktas kaip grėsmė vietinių prancūzų darbo vietoms ir atlyginimams.

Negalima pamiršti ir kultūrinio bei politinio aspektų. Visi atvykėliai susidurtų su didesne ar mažesne kultūrinės adaptacijos problema, net jeigu kalbėtume apie mums kultūriškai artimus kaimynus ̶  ukrainiečius ir baltarusius. Neaiškios ir imigrantų strateginės nuostatos: ar jie liktų Lietuvoje tik darbo sumetimais, ar siektų išnaudoti šalį kaip tranzitinę, ar susietų savo gyvenimą su Lietuva ilgesnei perspektyvai. Nuo to priklauso, ar jie ir mes suvokiame Lietuvą tik kaip atvirą rinką, „praeinamą kiemą“, ar turime nuoseklesnę viziją plėtoti ūkį ir valstybę.

Apskritai, požiūris į ekonominius ir socialinius reikalus vien tik per sumokamų mokesčių ar ekonominės naudos prizmę, neatlaiko kritikos, nes šalies ekonomikos klausimai negali būti atsieti nuo abstraktesnių, tačiau ne mažiau svarbių dalykų, tokių kaip socialinis solidarumas, politinis pasitikėjimas, kultūrinė terpė, nacionaliniai interesai. Į valstybę negalime žiūrėti vien tik pro rinkos akinius, nes mes gyvename dar ir politinėje-kultūrinėje-socialineje sistemoje, kuri yra žymiai sudėtingesnis ir labiau daugiaplanis audinys nei tik ekonominis,  individualus ar grupinis interesas. Su šia pamoka itin skaudžiai susiduria Europos Sąjunga. Kaip prieš tris dešimtmečius sakė J.Delors‘as, „tu negali įsimylėti rinkos, reikia kažko daugiau“, vis dėlto sukurti „šį tą daugiau“ sekasi labai sunkiai.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad greičiausiai mes neišvengsime natūralios darbo imigracijos, taip pat nepakenks tikslinė atranka aukštos paklausos darbo vietoms, tačiau labai abejotina, ar verta imtis tokios valstybinės politikos, kuri leistų padidinti imigrantų srautus. Vietoje re-emigracijos politikos lietuvių atžvilgiu, t.y. vietoje gana dirbtinų siekių susigrąžinti jau emigravusius lietuvius, vykdant neefektyvias programas, kurių ne viena jau yra susikompromitavusi, derėtų kurti sąžiningesnes ekonomines sąlygas čia Lietuvoje: nuosekliai artėti prie ES darbo užmokesčio vidurkio, didinti nacionalinio biudžeto perskirstymą. Kitaip tariant, imtis tų veiksmų, kurie realiai įgalintų dirbančius Lietuvoje žmones ir sukurtų patrauklią atmosferą grįžti gyventi į šalį jau išvykusius.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-01-18 19:13

Komentaras geras - bet tas “darbo liaudžiai”... :D

Darbo imigracija       2018-01-18 10:14

Pliusai - darbdaviams;
Minusai - darbo liaudžiai ir Lietuvos biudžetui.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.