Andrius Švarplys. Apie valstybės prigimtį

Tiesos.lt redakcija   2014 m. lapkričio 18 d. 3:39

11     

    

Andrius Švarplys. Apie valstybės prigimtį

Kažkoks bukaprotis sudainavo visišką nesąmonę, bet ... kaip puikiai atsiskleidė valstybės prigimtis!

Mes dažnai nesusimąstom, kad valstybė egzistuoja dėl tokio pat pobūdžio reiškinio kaip ir religija. Kadaise, 17 amžiuje, išstūmusi religiją (popiežiaus valdžią), valstybė pati tapo religija. Valstybė neatpažįsta laisvės, saviraiškos, racionalumo, moralės, kurie nėra jos. Valstybė pripažįsta tiktai tai, ką ji leidžia. Būdama legitimiu prievartos monopoliu, valstybė priversta bet kokį racionalumą, kurio ji neatpažįsta, traktuoti kaip iracionalumą ir jį pažaboti. Bet kokią kitokią moralę traktuoti kaip amoralią (iškrypimą).

Valstybė visuomet veikia realistiniu režimu (panašiai kaip ir bet kokia religija). Ji rimtai tiki į savo egzistavimą. Ji rimtai tiki į Dievą ir šėtoną – tik pastarieji yra jos pačios įsteigta tvarka. Viskas, kas egzistuoja, turi būti jos jurisdikcijoje. Valstybė yra ontologinė. Ji nesupranta, kada iš jos tyčiojamasi, ji nesupranta hiperbolės, metaforos, humoro, protesto, meno, ką jau bekalbėti apie laisvę, jeigu visa tai veda prie ribos jos nusistatytai tvarkai. Valstybė nepakenčia savo pabaigos – bet kokia ribinė situacija, kuri bet kokia forma kvestionuoja valstybės jurisdikciją, yra didžiulė grėsmė jai.

Religininkai, mojuojantys tiesos ir moralės vėzdu ir siekiantys pastatyti į vietą kitaminčius, elgiasi kaip subvalstybė valstybės viduje. Jie veikia tuo pačiu ontologiniu, realistiniu Tiesos režimu, tik neturi valstybės galios.

Valstybė yra Dievas – ji žino Tiesą ir yra pasiruošusi iki paskutiniųjų ją apginti. Kas netiki šituo politiniu (teritoriniu, prievartiniu) Dievu, tampa eretiku ir jo laukia skaistykla – kalėjimas – arba ekskomunika – mirties bausmė. (Dėl humanistinių priežasčių civilizuotos valstybės dovanoja laiko – pratęsia bausmę iki gyvos galvos).

Dėl šios priežasties yra iš principo neįmanomas valstybės ir laisvos visuomenės egzistavimas kartu. Arba yra viena jurisdikcija ir… viena tvarka, arba yra kẽlios, iš principo nebendramatės tvar̃kos ir… nėra valstybės. Jeigu laisvė yra egzistencinė kategorija, tai ji iš principo nesuderinama su (valstybės) prižiūrima laisve.

Žinoma, kad pateisintų save kaip vienintelę Tiesą, tiksliau, kad paslėptų savo religinę (absoliutinę) prigimtį, valstybė apsišarvuoja laisvės, pliuralizmo, įvairovės, nesikišimo, žmogaus teisių, socialinio kontrakto, teisės viešpatavimo, lygybės principais. Juk tam ir buvo duotas pažadas pakeičiant tradicinę religiją, kad bus gerbiama kiekvieno laisvė ir įvairovė. Bet buvo skaudžiai pameluota (nutylėta), kad visa tai bus gerbiama tol, kol bus paisoma Jos viršenybė. Nekontroliuojamos laisvės valstybėje nėra ir būti negali, net jeigu ji nė iš tolo negrasina kito nosiai.

Todėl kontrolė yra valstybės prigimtyje, ji egzistuoja ir tuo atveju, kai nėra konkrečiai realizuojamas legitimus prievartos monopolis, kai yra džiaugiamasi laisve ir kai yra garantuojama laisvė.

Laisvės ir Tautos pažadai yra tam, kad valstybė įgautų kuo didesnį legitimumą ir atitolintų savo ribas. Todėl, kad ji yra religija, valstybė taip puoselėjo savo simbolius ir ritualus. Vėliavos ir himno išniekinimas yra baudžiamosios teisės dalykas. Kiti eilėje: pilietybė, valstybės istorija, valstybės institucijos, fundamentalios religinės (praeityje), kultūrinės ir geopolitinės valstybės kryptys. Valstybė itin puoselėja savo moralę. Galioja savaime suprantamas nerašytas kodeksas, kaip reikia kalbėti viešumoje tiems, kas nori kilti karjeros laiptais valstybės tarnyboje ar tiesiog gauti naudos iš valstybės institucijų savo gyvenimui.

Jokia visuomenė, jokia revoliucija, jokios jėgos negali susprogdinti valstybės. Net jeigu taip įvyktų, senosios vietoje tiesiog atsirastų kita valstybė. Pernelyg reikšmingi išpuoselėti galios ir valdžios mechanizmai, kad jais nebūtų pasinaudota. Kosmopolitinė visuomenė, globali demokratija, postnacionalinė demokratija yra valstybės religijos atavizmai naujais pavidalais. Galima vadinti kaip nori, bet esmė nesikeičia.

Turbūt net nereikia sakyti, kad valstybė nemėgsta laisvės, bet mėgsta kontrolę; nemėgsta tiesos, bet mėgsta įstatymus; nemėgsta teisingumo, bet mėgsta teisėtumą; nemėgsta saviraiškos, bet mėgsta moralinę drausmę; nemėgsta radikalaus meno, bet mėgsta nusistovėjusias meno formas; nemėgsta akivaizdaus protesto, bet mėgsta nustumti problemas į latentinius procesus; nemėgsta principinio atvirumo, skaidrumo, viešumo, bet mėgsta apsistatyti viešumoje reikiama versija; nemėgsta laisvų piliečių, bet mėgsta politines gaujas, kurios įsisavina valstybės galios mechanizmus; nemėgsta jausti savo ribas, bet mėgsta demonstruoti savo jėgą. Valstybė yra būtinumas, žmogus yra laisvė.

Egzistuoja fundamentali praraja tarp valstybės realybės ir tautos (piliečių), išskyrus tuos trumpus istorinius epizodus, kai prie valstybės mechanizmų atsiduria aristokratai, t.y. jaučiantys atsakomybę už bendrapiliečius, už tautą. Kurie nevagia ne todėl, kad bijo būti pagautais, bet nevagia iš principo.

Valstybė yra amžina, nes ji prisitaiko prie ją griaunančių jėgų. Jeigu ateityje valstybės bus priverstos paklusti viršnacionaliniams politiniams centrams, tai pastarieji bus tos pačios valstybės – tik didesniu lygmeniu. Ir, žinoma, realiai tai neturės nieko bendra su demokratijos, žmogaus teisių, civilizacijos, soft power lozungais.

Valstybę gali atnaujinti tik dvasios aristokratai – žmonės, kurie atmeta valdžią iš principo, kurie moka tarnauti.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kritikas Pikčiurna       2014-11-19 17:28

P.S.
Taip, kaip biologiniam tęstinumui užtikrinti reikalinga vienas kitą papildantis bei rungtyniaujantis moteriškasis ir vyriškasis pradai, taip ir visuomenės gyvybiniam bei kultūriniam tęstinumui užtikrinti būtini valstybinis (administracinis) ir tautiškasis (kultūrinis), vienas kitą papildantys pradai bei nuolatinės jų rungtynės.

Kritikas Pikčiurna       2014-11-19 17:03

Autoriaus požiūris nuspalvintas niūrių mūsų laikų valstybės pavyzdžių. Sisteminiu požiūriu valstybė yra vienas iš daugelio kūnų sistemų kolektyvinių darinių, užtikrinančių sąlyginiai laisvą disponavimą gyvybine erdve - teritorija, jos ištekliais, tame tarpe jos piliečių ir gyventojų iniciatyva bei kuriama kultūra plačiąja prasme ir užtikrinantis visuomenės tęstinumą.
Taip kaip lėkščių stirta (stekas) jau nėra lėkštė, taip ir valstybė nebėra asmuo, tai filosofinė abstrakcija, suasmeninta kolektyvinės veiklos atstojamoji, nesugebanti, kaip subjektas, savarankiškai nei veikti, nei galvoti, todėl tas funkcijas atlieka įgalioti ASMENYS - pagal kraujo liniją paveldėję sostą arba kokiu nors KITU būdu parinkti ar užgrobę jos galias įgaliotiniai.
Negalima sutapatinti valstybės, kaip kolektyvinio subjekto su jį atstovaujančių ASMENŲ veikla bei rezultatais.
Fizikinis tokios kolektyvinės abstrakcijos pavyzdys gali būti masių centras. Kad tokia abstrakcija gali būti teorinė fikcija, neturėti materialaus pagrindimo, yra riestainio pavyzdys - riestainio masių centras yra jo skylėje, ten, kur nėra jokio materialaus atstovo! Taip ir valstybės administracija gali užimti poziciją, kur yra visuomenės interesų bei poreikių tuštuma! Tada administracija atstovauja ne visuomenė, bet tik save.

Tai ypač akivaizdu Tautoje - kitame kolektyviniame subjekte, kai nėra poreikio paskirti Tautos vadų, jų vietą užima ne rinkti, bet iškiliais darbais pasižymėję asmenys ir gavę daugumos moralinį pripažinimą. Būtent todėl tautiškumas (ne vien etnine, bet politine prasme) yra svarbus valstybėje, nes Tautos autoritetai savo dorovine pozicija kelia iššūkį valstybės administracijai, kurios tikslai yra labiau pragmatiški. Įtampa ir tam tikra priešprieša tarp valstybės, kaip administracinio subjekto ir Tautos, kaip kultūrinį bei dorovinį autoritetą turinčio subjekto atlieka sveikatinimo funkciją ir skatina atstovaujamosios valdžios atsinaujinimą bei kaitą.
Ar ne todėl norima sunaikinti Tautas, kad valstybių administratoriai įgytų absoliutų įtakos monopolį ir galiausiai įsivyrautų globalizacija - pasaulinė imperija - Džordžo Orvelo (George Orwell) Gyvulių ūkis?

Taigi to 17:14       2014-11-18 20:01

Geriau papasakok, kurioje savivaldybėje Švarplys kandidatuos.

Taigi arviui       2014-11-18 19:58

Pieškaryje buvo viskas taip idealu, tik buvo korupcija, neteisingumas, moralinis nuopolis, skurdas, dėl ko nemažai Lietuvos gyventojų laukė Raudonosios armijos.

to: Taigi -       2014-11-18 17:14

a.a.mociute sakydavo: ,,daugelis zmoniu skaito knyga, bet suvokia tik spyga”. SUPRATAI, DVASIOS UBAGE?! Neduota Tau Dievulio ne per nago juodyma proto ir, tuo paciu, mastymo! Gyveni tik vykdydamas nuorodas.

arvis       2014-11-18 15:52

bet buvo tų dvasios aristokratų ..Lietuvoje,,,prieškario,kai ministrai neėmė algos,kai per trumpą laiką pakėlė kraštą iki europinės šalies lygio…o dabartiniai -viską “išbazarino”-gamyklas,elektrinę,moralę,teisingumą....fuu

Taigi       2014-11-18 13:26

Papilstė vandenėlio ir pabaigoje sakinys iš pasakų knygos. Suprantama - rinkimai artėja.

ar tai realu Lietuvose?       2014-11-18 11:45

Ar yra dvasios aristokratų Lietuvoje? Jei ir rastųsi pavieniai žmonės, tai kaip jiems “prasimušti” iki valstybės valdymo?

ruta       2014-11-18 11:03

Vien tai , kad taikioms demonstracijoms / kad ir keliems zmonems /reikia valdzios leidimo , jau parodo demokratijos butaforija .Sudetinga vienytis , kai dauguma turi rupintis , kaip isgyventi kiekviena diena , nors atrodytu , stai bendros bedos , bet , matomai, dauguma nuo tokios vegetacines busenos praranda vilti , nora , stiprybe .Atrodytu nera ka prarasti , bet ziurint ,kaip vertinti kiekvienu atveju , kas vienam nyku , kitam visiskai normalu , na ir amzinas laukimas - ateis geras caras ir viska sutvarkis . Taip ir numirsta karta po kartos , bet nereikia uz tai save varginti visokiais eretineis klausimais - kiek dar nieksai valdys Lietuva , kodel pirmaujame ES pagal korupcija , kodel tokia milziniska socialine atskirtis , kodel pirmaujame emigracijoje , kodel tokia trumpa gyvenimo trukme, kodel Lietuva stovi ant demografijos kolapso ,kodel pirmaujame pagal savizudybiu , alkoholio vartojime ?

Beta       2014-11-18 10:34

Nejaugi po vakarykštės Janutienės laidos žmonės ir toliau tylės?

nutukę paršai - valstybė?       2014-11-18 8:34

orwelo “gyvulių ūkis” ir jos riebūs paršai - kolaborantai, pedofilai - tai čia yra valstybė?


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.