Emigracija, imigracija, demografija, Europa

Andrius Švarplys. Apie migrantus ir „fotografines“ žmogaus teises

Tiesos.lt redakcija   2015 m. rugsėjo 10 d. 13:52

7     

    

Andrius Švarplys. Apie migrantus ir „fotografines“ žmogaus teises

Politologas Andrius Švarplys savo veidaknygėje aptarė pastarojo meto aktualiją – masinę pabėgėlių migraciją į Vakarų Europą ir Europos Sąjungos isteblišmento reakcijas.

Siūlome jo pastebėjimus.

Sočioji mieganti Europa gavo antrąją bombą ant savo galvos – migrantus (pirmoji buvo – Rusijos agresija prieš Ukrainą). Ką daryti, nežino absoliučiai niekas. Visiškas chaosas. Turim progą stebėti globalizuoto pasaulio įsiveržimą į teritorinių valstybių „kiemą“.

Kaip paprastai būna tokiais globaliais kritiniais atvejais, viskas susimaišo į viena: yra ir teisėtas, moralus pabėgėlių siekis gauti paramą (pažįstamas lietuvių migrantams); ir egzistencinės tragedijos su plūduriuojančiais kūnais, vaizdai: pralįs ar nepralįs pro spygliuotą vielą ar policininkų sieną su kūdikiu ant rankų; ir migrantų nusikaltėlių veržimosi, ir kontrabandinio tinklo, ir ISIS siekių aptarimai; ir normali humanistinė atjauta viešojoje erdvėje; ir įvairios viešosios opinijos, protestuojančios prieš migrantų įsileidimą; ir politinis veidmainiavimo-dividendų žaidimas (nuo Orbano iki Camerono), ir šovinistinis „šaudykim-gaudykim“ ar leftistinis liberalizmas „priimkime į savo namus“ ir t.t.

Situacija globali ir visiškai nekontroliuojama. Jos neišvengiamas efektas tolimesniu laikotarpiu – globalaus valdymo vienokia ar kitokia forma suformavimas. Globalios problemos reikalauja globalių sprendimų. Panašiai kaip JAV po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išėjo iš namų į Afganistaną ir Iraką, taip dabar ES turės suformuoti minimum bendrą politiką ir bendrus veiksmus. Ir kad jie būtų kuo toliau nuo jiem įprasto ramaus gyvenimo.

Per migrantų problemą Lietuvoje (ir iš dalies visoje Europoje) dar labiau išsiryškino vertybinis konfliktas: patriotinė bastioninių sienų Lietuva ir besaikis leftistinis pseudo-humanizmas. Pirmasis nori Lietuvą aptverti mentaline siena tautiškumo vardu. Antrasis nori primesti humanistinę žmogaus teisių retoriką, po kuria slypi veidmainystė ir naujojo kairiojo liberalistinio pobūdžio prievarta.

Jei pirmasis gerai atpažįstamas nuo seno, tai antrasis – subtilesnis, bet būtent dabar atsiskleidžia visas politinio korektiškumo tuštumas, o kai kuriais atvejais – netgi infantiliškumas. Jei išties viena nuotrauka gali pakeisti D.Camerono ir Jungtinės Karalystės politinę poziciją („Jo padėjėjai paskubomis paaiškino, kad ministras pirmininkas dar „nebuvo matęs minėtų fotografijų“), tai yra aukščiausio laipsnio veidmainystė, kairiojo liberalizmo politinė tuštybė ir impotencija.

Viena nuotrauka „humaniškai“ gali pakeisti tokios valstybės politinę nuostatą, kai tuo pat metu lygiai taip pat „humaniškai“ nematomos tūkstančių mirtys. Mato nuotrauką, bet nemato tikrovės. Politinis korektiškumas nepritaikytas gyventi tikrovėje – jis tinkamas gyventi pagal nuotraukas. Todėl jo humanizmas yra veidmainiškas ir tuščias. Tragiški pabėgėlių likimo atvejai ir visiškai žmogiška visuomenės atjauta čia virsta objektu-daiktu, dėl kurio varžosi žiniasklaidos ir politikos laukai.

Būtent todėl tokio pobūdžio žmogaus teisių gynėjai gali labai aršiai ginti žmogus teises ir kovoti su diskriminacija ir čia pat, už kampo, patys įvedinėti diskriminaciją, skleisti netoleranciją ir būti visiškai nejautrūs realioms žmonių kančioms. (Tą labai gerai nesenai matėme Lietuvoje D.Šakalienės ir kitų psichiatrų ekspertų iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto veikloje. Už savo vaikus kovojančios šeimos buvo humaniškai pastumtos į „girtuoklių, neprižiūrinčių ir mušančių savo vaikus“ kategoriją, o žmogiška visuomenės atjauta jiems buvo pavadinta – žemiausių masių isterija, už kurios stovi Rusijos interesas).

Tokios žmogaus teisės yra fotografinės. Tai yra įvaizdinės žmogaus teisės, o kai yra taip, tuomet visuomet egzistuoja galios interesai. Abstraktus politinis humanizmas yra užmaskuotas antihumanizmas.* Ir pagal šį pseudo-humanizmą jau išauklėta visa eurokomjaunuolių karta. Jie pasiruošę ginti žmogaus teises ir tuo pačiu metu – tyčiotis ir „trolinti“ elementariausią empatiją bei atjautą rodančius žmones.

Na, o pozicija „priimkime kiekvienas į savo namus“ apskritai politiškai yra infantilizmas – tai tik uždengia realias problemas ir jų sprendimus. Popiežius „žaidžia“ savo žaidimą – siekia politikoje išlaikyti krikščioniškąją liniją, o per ją – savo įtaką. Bet net ir jis siūlė priimti ne į savo šeimas, bet į parapijas, ir tai kur kas socialiai realistiškiau, ir išsaugomas krikščioniškos atjautos principas.

Ką daryti mums, eiliniams stebėtojams? Pirmiausia bent atpažinti konkuruojančias pasaulėžiūras. Po to – analizuoti, kurioje iš jų yra daugiau tikrojo humanizmo, veidmainystės, paviršutiniškumo, realaus mąstymo, realių sprendimų – kiek patriotinės spygliuotos vielos, o kiek – leftistinio paviršutiniškumo. O kol kas visi esame sutrikę: Vengrija stato 6 metrų aukščio sieną, o BBC žurnalistė Miuncheno stotyje migrantus pasitinka su sausainiukais „Welcome to Europe“.

Europa didelė – ten yra daug pasaulėžiūrinių siužetų ir mums teks atsirinkti, kokioje Europoje (Lietuvoje) norime gyventi ir kokią poziciją užimti.

* Turbūt neatsitiktinai Aleksandras Štromas, pasakodamas savo įspūdžius apie žymųjį sovietinį disidentą, žmogaus teisių gynėją Andrejų Sacharovą, pabrėžė, kad jis buvo apolitiškas – jis pasižymėjo elementariausia žmogiška atjauta ir neturėjo jokių racionalizuotų politinių tikslų, t.y. vengė politinio lauko.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

EiSi       2015-09-12 9:34

Manau, nešališka ir gana išsami informacija apie tai kas šiuo metu vyksta Sirijoje ir aplink ją. Tokios informacijos aš pasigendu mūsų spaudoje.
http://echo.msk.ru/programs/year2015/1618454-echo/

tetravaal       2015-09-11 12:19

paskutiniai įvykiai daug kam atvėrė akis: kaip neva tai demokratiška , pliuralistinė žiniasklaida manipuliuoja ir klastoja faktus ir vaizdinius ir kas iš tikrųjų yra ES šeimininkas, kai net ištisos valstybės šantažuojamos priimit jų tautiniam identitetui savižudišką politiką...deja, mūsų briuseliniai klapčiukai negali pakilt virš savo asmeninio bliūdo intereso.

Kai nera logisku argumentu       2015-09-10 20:28

zaidziama per emocijas.Kameronas nori likti ES ir jam reikejo tu nuotrauku kaip pateisinimo didesniam pabegeliu kiekio priemimui.Kaip raso komentatoriai-to mazylio kunelio nuotraukos buvo vertos daugiau nei kitu tukstanciu mirtys…Bet kokiu idiotu turejo buti tevas,leidesis i pavojinga kelione is santykinai saugios Turkijos ir neparupines seimai nors pigiausiu gelbejimo liemeniu ?Galu gale -kai nesugebama saugoti isores sienu-tiks bet kokie argumentai.Bet…ES salys jau kaltina Vokietija atverus glebi visiems be atrankos ir apsunkinus ju padeti-zmones tik pilni vilties nusigauti iki Vokietijos pas Mama Merkel-ir visos ju problemos issispres.Istatymai ,sienos jau nebegalioja…

Lietuvos       2015-09-10 20:10

provincijos,miestelių bendruomenės daug tolerantiškesnės.Ten sutelpa ir ubagas,ir gėjus,ir pijokas,ir pabėgėlis…Bet jos nepozuoja ir neveidmainiauja,-jos suras tuščių trobų su žeme.Tiesiog senoviniai papročiai.

EiSi       2015-09-10 18:04
keisti pabegeliai       2015-09-10 16:32
Nuotrauka       2015-09-10 13:56

Ar nesumaišėte nuotraukos?


Rekomenduojame

Sekmadienį bus minimos 40-osios Kazio Škirpos mirties metinės

Liudvikas Jakimavičius. Paduok, sesule, kardelį

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.