Įžvalgos

Andrius Švarplys. Apie Gorį – Platono olą Gruzijoje

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 13 d. 8:13

11     

    

Andrius Švarplys. Apie Gorį – Platono olą Gruzijoje

Jūsų dėmesiui – sociologo dr. Andriaus Švarplio replika perskaičius DELFI.lt publikaciją „Miestas, kuriame visi garbina Staliną: čia augantys vaikai nori būti tokie kaip jis.

Simuliakro ištakos. Geras pavyzdys kaip gėris ir blogis nustoja būti gėriu ir blogiu. Komercija ir pinigas ištrina ribas. Didžiausias niekšas pasaulio istorijoje, prisidėjęs prie keliasdešimt milijonų žmonių žūties ir kančių, tampa atrakcijos priemone pritraukti pinigą.

M.Heideggeris norėjo suformuluoti žmogaus situacijos pasaulyje pagrindus. Jis įžvelgė nerimą, rūpestį ir svetimumą, nublokštumą. Bet jis pražiūrėjo dar vieną svarbų ontologinį dėmenį žmogiškajame in-der Welt-sein: tai alternatyvumas. Žmogus ontologiškai niekuomet nėra tikras, ar jis neegzistuoja alternatyvioje tiesoje. Nėra jokio išėjimo iš Platono olos. Fake news yra ne instrumentas, o ontologinė žmogaus situacija. Konkretus fake news gamintojas tiktai replikuoja tai, kas būdinga žmogaus pasauliui iš prigimties. O pinigas gerai sutepa alternatyvumo girnas, kad geriau važiuotų. Goris yra Platono ola Gruzijoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2018-04-19 8:53

Kadangi sektantizmą nuolat bando man primesti, tai atsakymą parašiau šioje temoje:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/letas-palmaitis.-zydu-mesianizmo-universalumas-ir-paradoksas-tradicinio-jud#komentarai
O dėl pseudoįsitikinimų galiu pateikti vieną citatą iš Urantijos Knygos:
“Žengimą pirmyn nulemia tik individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus Dievus, neturi spręsti apie jo turėjimą.”
Jeigu manote, kad esate vienu iš Dievų (iš Trejybės ar kitų labai aukštų dvasinių asmenybių), tuomet tikrai galite spręsti ir apie kito asmens dvasingumą ir jo pseudo ar ne pseudo įsitikinimus. O pats Dievas tikrai išsiaiškins, ar buvote teisus…

Kai kurie sektantiško charakterio bruožai       2018-04-17 9:24

1. Aklumas tiesai. Pavergtas savosios idėjos (sequor - sekti, nusekti paskui ką nors), sektantas tampa tarsi aklas realiems išorinės tikrovės įvykiams ir viską vertina per savosios pseudoidėjos prizmę.
2. Mąstymo užsiblokavimas. Blaiviai analizuoti reiškinių, lyginti faktų, daryti logiškų išvadų sektantas nebegali. Jis tampa kurčias kitų argumentams - į visus juos turi paruošęs gatavus atsakymus; jam belieka juos nukopijuoti ir pateikti.
3. Neapykanta jam nepritariantiems. Bet kokius kontrargumentus sektos narys priima kaip asmeninį įžeidimą ir audringai reaguoja, negailėdamas šiurkščių epitetų ir prakeiksmų.
4. Nesąžiningumas. Kad galėtų prakišti savo teoriją ir įtikinti kitus, sektantas negaili jokių priemonių: manipuliavimo (vienąkart pateikia vienokius argumentus, kitąkart visai priešingus, - jam svarbu ne teiginių teisingumas, bet jų daroma įtaka); suktumo (nuslepiant visą sektantiškos idėjos esmę ir pateikiant tik tuo metu priimtiną jos dalį ir taip pamažu įtraukiant kitus į savo pažiūrų erdvę).
5. Egoizmas. Abejingas ir žiaurus kitiems, sektantas vis dėlto yra labai jautrus sau: siekdamas kitų dėmesio, jis ima pasakotis graudžias (ir turinčias kitus įtikinti) istorijas iš savo gyvenimo apie savo “nuoširdžius” santykius su kitais.
6. Fanatiškas atkaklumas. Savo idėjoms paskleisti sektantas negaili jokių priemonių, nepraleidžia jokių progų; jis išverčia ir parengia kalnus literatūros, persmelkdamas ją iškraipymais ir melagystėmis. Jis visada atsiranda “tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj”, kad kokiu nors pavidalu pateiktų savo sampratą.
7. Kartais pasitaiko prošvaisčių: sektantas suvokia savo įsitikinimų klaidingumą, bergždumą ir net pražūtingumą, bet jis nebeturi jėgų peržengti pats savęs - pats sau prisipažinti klydęs. Vis dėlto būna ir čia stebuklų, kai žmogui pavyksta ištrūkti iš šėtoniškų pinklių.


Kad taip krikščionys pasimokytų iš sektantų tokio atkaklumo ir garbintų Dievą tokia ištikimybe, kokia paklydusieji garbina savo pseudoįsitikinimus ir už jų slypinčią piktąją dvasią!

VaidasVDS       2018-04-15 14:43

Matydamas minusus ir jokių komentarų, šiek tiek pasidalysiu savo asmeniniu patyrimu.
Taigi, dvasines tiesas suvokiau jau labai vėlai, būdamas gana solidaus ar brandaus amžiaus. Todėl negalėjau perduoti savo žinių ir suvokimo, kuris vystosi net ir šiandien bei vystysis toliau, savo vaikams. Teko tik stebėti kaip jie ėjo į šiandieninę bažnyčią ir ten susipažino su sakramentais. Aš į tuos ėjimus niekaip nesikišau. Bet dabar turiu problemų. Labai sunku kalbėtis su jais dvasinėmis temomis. Jaunesnis vaikas taip noriai pradžioje ėjo į bažnyčią, bet po mokymosi kurso nelabai nori net į tą pusę pažiūrėti, vėliau ir tikybos pamokų atsisakė. Taigi sakramentus jie turi, bet tikėjimą nelabai.
Bet kuris tikras apreiškimas draudžia mokyti tikėjimo per prievartą. Ir todėl man iš tiesų toks patyrimas yra gana skausmingas. Ir jau keli metai aš galvoju, kaip iš naujo jiems uždegti širdyse tą tikro, gero tikėjimo ugnelę. Be jokios prievartos, be klastos, be apgaulės, be gudravimų. Esu labai patenkintas savo vaikais dėl jų moralės. Neturėjau problemų dėl jų mokslų, neturėjau problemų dėl jų elgesio, bet vis tik turiu problemų dėl jų tikėjimo. Jaučiu ir savo asmeninę kaltę dėl to, kad pats buvau faktiškai visiškai nemokytas dvasinių tiesų, o kuomet gavau sakramentus iš bažnyčios, tai reikia prisipažinti, kad dvasiškai buvau beveik visiškai aklas. Nežinau tik kas ir kaip sugeba perduoti nepakantumus kitiems tikintiesiems. Bet labai gerai prisimenu, kaip beveik vydavau šalin Jehovos liudytojus, kuomet jie nešiodavo ir bandydavo įteikti savo lankstinukus. Dabar aš su jais bent jau kalbuosi ir kalbuosi nuoširdžiai be jokio pykčio. Tiesa, po paskutinio gana ilgo pasikalbėjimo jie jau gana ilgą laiką pas mane neužsuka smile
Bet vieną Jehovos liudytoją pažįstu asmeniškai, tad su juo teko bendrauti gana daug. Likome prie savo nuomonių, bet tikrai nepikti vienas ant kito…

VaidasVDS       2018-04-15 0:02

Tiesą pasakius, nelabai supratau, ką čia prirašė Jota.
Neomodernizmą gal galima kiek pritaikyti šiandieninei krikščionybei, netgi bandant kažkiek ją pasukti link kai kurių neoliberalių idėjų.
Bet tikri apreiškimai nėra kažkokie juokeliai, ar tuo labiau “šėtonizmai”, kuo Jota gana sėkmingai labai gąsdina labai baimingus kai kuriuos krikščionis.
Dabar, kad baimės būtų dar daugiau, prideda dar ir žmogėdriškus restoranus bei Stalino darbelius. Jau ir Šėtono jai maža.
Apgalilėtinas antiDieviškas darbas to paties Šėtono labui. Tiesa tai Šėtonui padės nelabai, tik kol bus kvailių, tikinčių Jotomis, o ne Dievu, tol Šėtonas galės galės dar pagyvuoti. Žiūrint į dabartinį pasaulį ir į tokius personažus kaip Jotos, Šėtonas dar pagyvuos.
Bet Dievo apreiškimai yra daug galingesni ir už Šėtoną, ir visas Jotas. Taigi, Jotulyt, noriu tave rimtai perspėti:
“Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti patobulintas taip, kad naujas grožis ir tikri dvasiniai atradimai būtų atskleisti visiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius, ir vestų juos garbinti dieviškąjį Tėvą. Tiktai tie ištikimi tarnautojai, kurie tokiu būdu auga pažindami šią tiesą, ir tuo pačiu išsiugdo sugebėjimą dieviškai suvokti dvasines realybes, gali kada nors tikėtis “visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą.” Kokį apgailėtiną vaizdą demonstruoja tariami Jėzaus pasekėjai, iš kartos į kartą kalbantys apie jiems patikėtą dieviškąją tiesą: “Štai, Mokytojau, čia yra toji tiesa, kurią tu mums patikėjai prieš vieną šimtą ar tūkstantį metų. Mes nieko nepraradome; mes ištikimai išsaugojome viską, ką tu mums davei; mes neleidome padaryti jokių pakeitimų tame, ko tu mus mokei; štai toji tiesa, kurią tu mums davei.” Bet toks dvasinio tingumo pasiteisinimas nepateisins neveiklaus tiesos prižiūrėtojo prieš Mokytoją. Tiesos Mokytojas pareikalaus ataskaitos sutinkamai su ta tiesa, kuri buvo perduota jums.
    Kitame pasaulyje iš jūsų bus paprašyta atsiskaityti už  tai, kokias dovanas ir globą jūs gavote šiame pasaulyje. Nesvarbu, ar įgimtų gabumų yra mažai ar daug, bet jūs privalėsite stoti prieš teisingą ir gailestingą teismą. Jeigu sugebėjimai yra naudojami tiktai savanaudiškiems siekiams ir nė viena mintis nėra skiriama aukštesnei pareigai, kad būtų gauta daugiau dvasios vaisių, kad būtų nuolat plečiama tarnystė žmonėms ir Dievo garbinimas, tai tokie savanaudiški prižiūrėtojai turi būti pasirengę sulaukti savo sąmoningo pasirinkimo pasekmių.”

Ir kaip tik tuo metu Jėzus paaiškino savo parabolę apie tarną, kuris sugebėjo išsaugoti jam patikėtą pinigą, kuomet kiti tarnai pinigus padaugino (parabolė juk apie dvasios vaisių padauginimą, o ne materialaus turto):
“Ir kokia didele dalimi į visus savanaudiškus mirtinguosius buvo panašus šitas neištikimas tarnas su vienu talentu, nes dėl savojo tingumo tiesiogiai apkaltino savo šeimininką. Kaip dažnai žmogus, dėl savo kaltės patyręs nesėkmę, yra linkęs kaltinti kitus, tuos, kurie šito nusipelno mažiausiai!”

Jota       2018-04-14 9:20

NK (14.23) aiškiai išdėstė krikščioniškas tiesas apie Apreikštąjį tikėjimą, žmogaus prigimties sužeistumą ir kt.


Neomodernistinį požiūrį čia paskleidė ne tik Andrius, bet neomodernizmo idėjas čia nuolatos skleidžia ir Vaidas su savo kosminio evoliucionizmo teorijomis ir dievažmogių rasės sukūrimu (anksčiau, kai atsirasdavo patogesnė proga, įsidrąsinęs imdavo skelbti pasakas apie žmogaus antropokosmiškumą ir kt. Kiek nepagrįsti jo kliedesiai apie žmogų, kuris “vis dar…”, rodo šiuolaikinis katastrofiškas moralinis ir religinis žmogaus nuopuolis, kai “vis dar” steigiami žmogėdrų restoranai, “vis dar” tiesiami keliai į absoliutų žmogaus kaip Dievo paveikslo sunaikinimą kuriant nebesuskaičiuojamas šėtoniškas jo tapatybes, kad jis visiškai pamirštų savo dieviškąją kilmę.

Tačiau ir “Apreikštasis tikėjimas, pasitikėjimas Dievu”  laisvinimąsi iš olos (iš jausmų pasaulio) gali labai sukomplikuoti. Tarp rusų monarchistų paplitusi caro kaip Dievo pateptojo vizija, turinti pagrindą Biblijoje (o gal ir iš tikrųjų turi?). Remiantis šia iškraipyta idėja Stalinas, nors ir pripažįstamas despotu, bet vis dėlto tai yra geriau nei demokratija (ši mintis labai patiks mūsų mokslų dr.!). Toliau rutuliojant šią gerumo idėją, Stalinas (nors ir buvo despotas) yra laikomas rusų pergalės simboliu. Vis dėlto ar pateisinamas krikščioniškas atlaidumas ir siekiai reabilituoti žmogų, per kurio valdymą nuo masinių represijų, dirbtinai sukelto bado, karų žuvo nuo 66 iki 100 mln. žmonių? Toks atlaidumas nesulaukia nei Dievo pagalbos, nei malonės.

 

VaidasVDS       2018-04-14 8:05

Ne gyvūnai meluoja. Gyvūnai moka nuskriausti silpnesnį, atimti iš jo duonos kąsnį, jį pavergti (hierarchijos vilkų ar beždžionių gaujose), tiesiog be jokio gailesčio ar užuojautos sunaikinti ir t.t. Melas ir kitas blogis atsiranda iš gyvūniškos prigimties.
O štai dvasia moko atsikratyti gyvūniškos prigimties.
Bet vis dar labai menkos šio pasaulio milžiniškos gyventojų dalies dvasinės žinios, todėl gyvūniškos prigimties vis dar tiek daug milžiniškoje gyventojų dalyje…

VaiduiVDS       2018-04-13 23:54

Neįžeidinėkite gyvūnų - jie niekuomet nemeluoja.

VaidasVDS       2018-04-13 23:20

NorKūnas klysta sakydamas, kad “Melas, atvirkščiai, yra s v e t i m a s žmogaus prigimčiai”.
Nes nei NorKūnas, nei mokslas nežino, kad žmogus tik maža dalimi dieviškas, ir didele dalimi gyvūniškas. Būtent todėl melas žmogui būdingas dėl jo didele dalimi gyvūniškos prigimties.
Nėra žmogaus sužeistumo nuodėme.
Yra mokymasis apreiškimų dėka nedaryti nuodėmės, t.y. nustoti ją daryti, nustoti daryti blogį. Kadangi žmogus vis dar labai plačiai daro tiek blogį, tiek nuodėmes, vadinasi pasaulio religijos vis dar labai silpnos ir jos labai blogai suvokia Dievą ir tą paaiškina žmonėms.
O filosofai vis tik yra bejėgiai ką nors išmąstyti geriau, nei tikri apreiškimai…

Kas galėjo pagalvoti,kad       2018-04-13 14:32

sovietmečiu buvusios draugiškos šeimos,kur mūru stojo visi vienas už kitą,atgavus nepriklausomybę Lietuvai,tos šeimos taip susipriešino,pradėjo pavydėti brolis broliui,sesuo seseriai,sukilo godumas.Nors ne to vaikus mokė bažnyčią lankantys tėvai.

Mielas Andrius tap pat klysta sakydamas,        2018-04-13 14:23

kad melas “b ū d i n g a s žmogaus pasauliui iš p r i g i m t i e s”.
Melas, atvirkščiai, yra s v e t i m a s žmogaus prigimčiai,
tėra jos sužeistumo nuodėme padarinys, sergančios(!) prigimties požymis.
A. Š. čia deklaruojamas tariamai ontologiškai lygiaverčių tiesų alternatyvumas taip pat yra tipiška postmodernizmo klaida ir yda, glūdinti jo pamatuose.
Vien dėl mąstymo formalaus nuoseklumo tas pats dalykas tuo pačiu metu
neturi ir negali turėti alternatyvių būties tiesų (būti kažkas ir nebūti),
nors, dėl mūsų pažintinių galių ribotumo, apie tam tikro dalyko būties tiesą
(ontologiškai atvirą interpretacijoms) galimos skirtingos nuomonės.
Vis dėlto jos nėra lygiavertės ontologiškai.
Nuostabus klasikinės paradigmos paprastumas!
**************************************************************************
Iš Platono olos gali ryžtis vaduotis net prigimtinis protas
ir prigimtiniu įstatymu besivadovaujantis kalinys.
O Apreikštasis tikėjimas, pasitikėjimas Dievu tokį laisvinimąsi atbaigti.
Žinoma, iš to neplaukia, kad fake news šmėklos nuolat neieško prieigų.
Tokia trokštančios pasveikti dvasinės sielos egzistencinė situacija.
Žmogus - ne Miunhauzenas, kad ištrauktų save iš pelkės sugriebęs už plaukų.
Goris nėra mūsų lemtis. Tai fake news lemta išsisklaidyti kaip ryto rūkui. NK

Ši aktuali Andriaus Švarplio replika        2018-04-13 14:23

kilusi iš jo mąstymą retkarčiais užvaldančio postmodernizmo -
“Žmogus ontologiškai niekuomet nėra tikras,
ar jis neegzistuoja alternatyvioje tiesoje. Nėra jokio išėjimo iš Platono olos.
Fake news yra ne instrumentas, o ontologinė žmogaus situacija.”
- ir postmodernizmo logiškai prieštaringo pamato (reliatyvizmo suabsoliutinimo).
********************************************************************
Ontologiškai gėris niekuomet nenustoja buvęs gėriu, blogis - blogiu,
o jų būtišką perskyrą įmanoma ištrinti tik žmoguje, jo sąmonėje
(propagandos, socialinės inžinerijos, ideologijų dažna paskirtis).
Todėl, kai “gėris ir blogis nustoja būti gėriu ir blogiu”, randasi blogis.
Pvz., minėta Gorio komercializacija jį restalinizuojant. NK


Rekomenduojame

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Algimantas Rusteika. Apie mokesčių reformą trumpai ir drūtai

Neringos Venckienės ekstradicijos klausimas atidedamas iki liepos 12 dienos, jos ginti stoja dar vienas kongresmenas (patikslinta)

Gintaras Songaila. Atviras laiškas prof. Landsbergiui

Nuo bačkos. A. Kubilius proeuropiečiams: mokykimės iš populistų, kaip įvardyti „priešus“ ir kurti įtikinamus pasakojimus, kuo „priešai“ yra pavojingi

Dr. Algimantas Matulevičius. O gal jau laikas atvirai pasakyti – valstybė užvaldyta (II)

Algimantas Rusteika. Vienas

Vytautas Landsbergis apie Seimo sprendimą paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: „Jedinstva“ veikia

„Mes neatiduosim Ariogalos medžių“ – ariogališkiai prašo pasirašyti peticiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.