Įžvalgos

Andrius Švarplys. Apie apsivalymą nuo nuodėmių ir stiprią valstybę

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 11 d. 23:37

7     

    

Andrius Švarplys. Apie apsivalymą nuo nuodėmių ir stiprią valstybę

Veidaknygė

Dabarties postmodernistinių plepalų kontekste iš esmės visi pasirinkimai išsikristalizuoja į dvi skirtingas kryptis: arba tu turi stiprią valstybę, arba tu turi pliurzę, kurioje žvejoja bankai, investitoriai, pramogų žvaigždės, lankstaus kapitalo promotintojai, ir kuri pamažu virsta išpuošta, tvarkinga, išasfaltuota/trinkeliuota, blizgančia….dykra.

Valstybės esmė, skirtingai nei papasakos atgailaujantys so called liberal intellectuals, nėra nei pasenusi, nei anachroniška, nei kažkuo pasikeitusi moderniais laikais. Tai bendruomeninis (nacionalinis) išlikimas. Deja, bet agresija nėra ir niekuomet nebus tik praeitis, o valstybių egzistencijos pagrindas. (Turėjome progos paklausti to Madrido ir Barselonos).

Pokario Vokietijos ir visos Europos sėkmė nevirto ir negali virsti visuotiniu taikos rojumi Žemėje. Tikra pokario atgaila ilgainiui išvirto į mazochistinę saviplaką, kuri yra dar kitokia vakarietiško imperializmo forma – Vakarai jaučiasi turintys moralinio mokytojo teisę mokyti visą pasaulį gerbti žmogaus teises ir atgailauti (Pascal Bruckner‘io mintis). Tiek migrantų politika Vokietijoje, tiek padėtis Prancūzijoje, tiek kultūriniai karai JAV tą tik patvirtina.

Tegu papasakoja Lietuvos liberalas intelektualas apie modernią respubliką vaikus auginančioms vienišoms motinoms, pensininkams, švietimo sistemos darbuotojams, visiems tiems, kurie kas mėnesį nesuduria galo su galu. „Matai, – sako liberalas, – čia jau reikia pasišluoti pačiam savo kiemą. Esi pats kaltas, nenašiai dirbantis, provinciale. Vytautas Didysis už tave nepašluos, tiesa? O ką – trokšti Stiprios Rankos, tu sovietini atsilikėli? Tai še tau rusišką tanką“. Ačiū Sigitui, už atvirumą, tikrai.
.
O kad šita postkomunistinė-pseudoliberalistinė pliurza jau senai virto makro-korumpuota sistema (nuo viešųjų pirkimų, otkatų iki Super-Tradicinių politinių partijų), liberalas to nežino. Jis čia tarsi negyvena. Jis labiau nori kovoti su mitine praeitimi lietuvio galvoje ir kvies gyventi dabar, tarsi vargstantys žmonės yra ne dabar ir ne čia… Tarsi kasmet emigruojanti Marijampolės dydžio bendrija yra ne čia ir ne dabar…

Kaip Vyčio paminklas gali padėti apsišluoti, paklausite? Jeigu Vytis pirmiausia reiškia stiprią valstybę, tai, savo ruožtu, reiškia socialinį teisingumą (be kurio ji virsta tiesiog plėšikų gauja, kaip sakė šv. Augustinas). Ji reiškia pilietinio stuburo atstatymą, pasitikėjimą ir pasiryžimą kurti valstybę. Nėra jokio prieštaravimo: lietuvių tautos valstybė su pagarba, atvirumu kitų tautybių žmonėms. Tai turėtų būti savaime suprantama. Deja, bet nėra.

Siaurakakčiai tautiniai fetišai (liberalas žino, kad čia jis yra teisus, todėl mėgaujasi dekonstrukcija) yra apsikabinę tautinę didybę (istoriją, kalbą, paminklus), kuri iš esmės yra analogas visų aplinkinių šovinistinių imperializmų. Taip pat jie skelbia karą pačių susikurtam konstruktui – pilietinei visuomenei, tarsi pilietinė visuomenė gali būti kažkokia universali, niekieno, globali, europeizuota, o ne nacionalinės valstybės viduje. Tarsi žmogaus teisės gali būti užtikrintos tarptautinėmis institucijomis, o ne nacionalinės demokratinės teisinės valstybės sąlygomis.

Tiek tautinis fetišas, tiek liberalių intelektualų viešos raudos nepadeda dorotis su šiandien valstybei iškylančiomis problemomis. Tiesą sakant, ši kova veda visus į kampą ir padarė valstybę, visus mus įkaitu. Vieni nori praeitį užtempti ant ateities, kiti nori ateitį (universalų žmogaus teisių triumfą) užtempti ant praeities. O realiai dabartyje linksminasi ... eksnomenklatūrininkai + liberalai. Šie rado puikų dialogą. Tai visi tie, kurie „išeina, bet pasilieka“, „vagia, bet teisėtai“ (tad vsio zakonno), „plagijuoja, bet tarptautiniu mastu inovuoja“ (veda mus į tarptautinius šimtukus), „paėmė, bet šiaip neima, o dar gi kovoja prieš korupciją“, „viskas realiai brangsta, bet statistiškai niekas nebrangsta, o jei ką – tai yra globalios sausros veiksnys“ ir t.t., ir taip be galo.

Stipri valstybė turi drąsos apsivalyti nuo savo nuodėmių: tiek nuo patriotų-idiotų, tiek nuo sukurtų sąlygų įvairiausio dydžio maklintojams. Pirmiausia – nuo savo tautinės „didybės“ provincialumo (kurio epicentre ir vyko žydų žudynės bei turto nusavinimas), tiek nuo postsovietinio liberalizmo pliurzos.

Ir galiausiai reikia būti pajėgiems adekvačiai įvertinti raudančius intelektualus, kurių „dabartis“ keistai bėga nuo dabarties ir yra apsivijusi praeitį.

Skaitiniai: Sigitas Parulskis. Vytis arba rusiškas tankas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Už ką atidirbam?       2017-10-14 22:50

Skaitai, skaitai ir lūpa atvėpsta. Tarsi, vienu užpakaliu bandyta dvi skyles užsisėsti. Nepavyko šįkart. Tik išsipurvinta.
Kas užsakė nuvalkiotų frazių rinkinėlį “gudriai” pakišti po pradinių teiginių lapu?

Pikc       2017-10-13 23:46

Šalia pelnytos kritikos liberastijai autorius noriai (netgi su entuziazmu) šoka į tų pačių liberastų roges, keikdamas “siaurakakčius tautinius fetišus”. Beje, kaip fetišai gali būti kažką “apsikabinę”? Gali jis, rašydamas “fetišai”, turėjo omenyje “fetišistai”? Aišku, tai situacijos nė kiek nepagerina (o ir “patriotai-idiotai”, “praeities atgyvenos”, “provincialai” - tų pačių liberastų mėgstami epitetai). Negali kažką dergti ir tuo pačiu metu už tą patį agituoti - sudarysi šizofreniško žmogaus įspūdį, mat Vytis, pagal liberastus, kaip tik ir yra tas “siauraprotiškas tautinis fetišas”. Kad autorius niekina tautinės didybės idėją (įskaitant “istoriją, kalbą, paminklus”) bei tapatina ją su “aplinkiniais šovinistiniais imperializmais” - taigi juk čia irgi liberastinių globalistų dainelė. Šiukštu negalima tautai leisti didžiuotis savo istorija, kalba ar didvyriais - če gi praktiškaj nacyzmas beigi fošyzmas! Na, o “imperializmą” lietuvių tautiškume įžvelgti - čia jau išvis talentas (nors aršesni liberastai ir tą sugeba)! smile
Trumpai tariant, autoriui reiktų apsispręsti - jeigu jis už liberastiją, tada viskas tvarkoj, jis ten tinka, tik reikia išjungti liberastijos kritiką, o jei ne - tada reiktų nustoti giedoti liberastų giesmeles. Nes dabar, kaip ir sakiau - kažkokia “šyza”, tarsi koks daugybinio tipo asmenybės sutrikimas.

Nepasirašysiu        2017-10-13 16:22

Autorius - analfabetas. Jam ir pagoniškas Vytis, ir Sv. Augustinas toje pačioje žodžiu sriuboje.
Valdžia nekokia, bet galimi pakaitalai bukesni.

$+$       2017-10-12 13:54

Puiki idėja - Vytis ant tanko! Ir patriotiška, ir idiotiška, t. y. tautiškai-šiuolaikiška. Pilnai atitiktų lietuvišką savimonę ir mentalitetą. Bent viena problema būtų išspręsta, iš tų dviejų titaniškų ir gigantiškų, kurios taip netikėtai užklupo Lietuvą pastaruoju metu: Lukiškių aikštė ir socialdemokratų frakcija. Koks palengvėjimas būtų tautai ir pasauliui!

albina       2017-10-12 10:59

Visada laukiu ir džiaugiuosi šiuo jaunu žmogumi.Prisiminkim liberalų ir Masiulio plakatus prieš rinkimus,jų mikčiojimą,kai partija kaltinama kyšiais,ir kaip nė vienas,nei jaunoji Armonaitė,nei Gailius neatsiriboja nuo partijos.Vakar vienam liberalui promilių per mažai,kita susirūpino prostitučių dylančiais darbo įrankiais.Jei galima taip blaškytis,tai kokios jų vertybės?Kas jie,ta liberalų partija?

Gal ir nieko       2017-10-12 9:10

bet autorius jau antrą kartą man palieka kažkokių nuosėdų. Kas liečia liberalus, jo pozija lyg ir aiški. Bet koks jo požiūris į tautiškumą, lieka paslaptis. Jei jam nepatinka, koks nors dabartinis ne pilno proto Sąjūdžio veikėjas (pamiršau jo pavardę, bet jis su barzdele), tai lyg ir tvarkoje. Tokie rėksniai tik kenkia. Bet kiek autorius nutols nuo tautiškumo, tiek jis priartės prie liberastų. Tai du poliai ir subalansuoto vidurio nerasi, kaip yra neįmanoma pastatyti kamuolį ant smaigo, jo nepradūrus. Turi vistiek būti arčiau kažkurios pusės. Dėl atvirumio tautoms irgi galėjo nutylėti. Jo tiek daug, kad neverta apie tai užsiminti. Nuot to atvirumo visi neatvirumo sprogimai ir atsiranda. Nekurkime sau problemų su perdėtais atvirumais ir niekada neįvyks tai ko nenorite, kad įvyktų.

Juozapas       2017-10-12 6:52

Esu labai patenkintas šiuo Autoriaus tekstu. Gal tik kiek plačiau galėjo būti išdėstyta paskutinė reziumuojanti pastraipa. O šiaip, sveikinu.
Beje, kaip tik laukiau būtent Autoriaus asmeninės reakcijos į S.P. pasisakymą.
Džiaigouosi jog atsakymas brandus ir iš esmės. Šaunu.
Būtų naudinga sulaukti kiek platesnės apimties straipsnio ir surengti diskusiją. (Ei, Redakcija!) nes plepalynas apie kažkokio exmilicininko vizitą pas Romos vyskupą atrodo nerimtai. Lyg nebūtų ką veikti.
O nuveikti reikia daugiau nei turime gyvenimo…


Rekomenduojame

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Girininkas Petras Budvytis. Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

Buvęs translytis:  „Lyties keitimas – absoliučiai melaginga procedūra“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.