Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Andrius Švarplys apie Adamo Michniko interviu: „Paradoksas – prieš fašizmą kovojantys neoliberalai patys ruošia dirvą radikalumui“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 2 d. 15:17

9     

    

Andrius Švarplys apie Adamo Michniko interviu: „Paradoksas – prieš fašizmą kovojantys neoliberalai patys ruošia dirvą radikalumui“

Veidaknygė

Praeitą savaitę Lietuvoje lankėsi žymus lenkų disidentas Adamas Michnikas. Jo nuopelnai kovoje prieš sovietinį totalitarizmą neginčytini. Deja, bet savo interviu dabar jis išsako daug abejotinų teiginių.

Pirmiausia krenta į akis sena anų laikų schema: yra Europos vertybės ir yra jas griauti mėginantis nacionalizmas Rytų Europoje (Lenkijoje). L.Kačynskis yra brutalus cinikas: jeigu reikalai prispirtų, eitų obuoliauti su velniu, t.y. palaikytų Putiną, kaip V.Orbanas. Dabartinis „Teisės ir teisingumo“ nacionalizmas, reparacijų reikalavimas iš Vokietijos, griauna Europą, tai – grįžimas į 1939-uosius. L.Kačynskio vaidmuo Lenkijoje panašus į V.Putino Rusijoje. Nacionalizmas visuomet veda į agresiją, jis netgi yra „aukščiausia komunizmo išsivystymo forma“ (cituoja Leniną). Nacionalizmas – diktatūros įžanga ir, kas griebiasi nacionalizmo, siekia diktatūros. (žiūrėti ČIA)

Galima tik padėkoti A.Michnikui už atvirumą. Tai leidžia geriau pamatyti politinės vaizduotės prielaidas.
Mažai abejonių – jis čia išsako bendrą nuostatą. Ją girdime nuo pat pokario laikų – po-hitlerinės/po-fašistinės epochos laikų, Europos integracijos legitimacijoje nuo 1950‘ųjų. Taip pat ji yra tęsiama post-Šaltojo karo epochoje, tik jau sustiprinta globalizacijos – kai triumfavo Vakarų vertybės, įvyko jų kultūrinė plėtra, kapitalo ir žmonių judėjimo, pakilusio pragyvenimo ir komforto, saugumo ir laisvės. (T.y. tai, kas ir buvo F.Fukuyamos „istorijos pabaigos“ koncepcijos esmė, tik vargu ar pats jos autorius galėjo numatyti tokį Vakarų triumfo mastą). Tai ir yra globalaus neoliberalizmo pasaulis.

Šios globalios rinkos pasaulėvaizdyje ir glūdi aksioma: nacionalizmas yra diktatūra, todėl jį reikia užgniaužti ir plėsti viršnacionalines pelningas rinkas bei jų politinį valdymą – viršnacionalines institucijas. Pop-kultūra (vartotojiškumas) užpildo šį pasaulį kultūriniu turiniu. Žmogaus teisės atstos universalų (tarptautinės teisės) teisinį turinį. Demokratija, civil society, opozicijos gerbimas bus politinės retorikos turinys. Socialiniai tinklai (Twiteris ir Facebookas) aprūpina žmones saviraiškos galimybėmis ir socialiniu solidarumu, saitais.

Ko trūksta šioje dėlionėje ir ko neįžvelgia neoliberalaus pasaulio promotintojai?

Dviejų dalykų. Pirma, globalizmas ne tik palengvino daugumai žmonių gyvenimą, bet ir suformavo didžiulę atskirtį ir įtvirtino politinį/žiniasklaidinį dominavimą. Antra, nacionalizmas, be nusikalstamo istorinio šleifo, turi ir kitą funkciją – tai yra prasmės šaltinis daugeliui žmonių.

Ir būtent jo – kaip prasmės ir solidarumo šaltinio – griebiasi žmonių bendruomenės, kai pajaučia sunkiai pakeliamą globalizuotos rinkos valdymo spaudimą. Būtent todėl matome Dešinės iškilimą JAV ir visoje Europoje (kiekvienoj šaly su savais niuansais). Lygiai tą pačią situaciją jaučiame ir Lietuvoje, tik čia neoliberalistinis dominavimas dėl įvairių priežasčių susiformavo toks stiprus, kad iki šiol nėra ryškios alternatyvos. („Valstiečiai“ buvo išrinkti kaip tik su tokiais lūkesčiais, bet jų nepateisino).

A.Michnikas ir tie profesoriai, kurie kalba apie „capture of the state“ (taip apie Vengriją kalbėjo profesorius iš Budapešte esančio Central European University, kai neseniai lankėsi VDU (skaityti ČIA), yra linkę praleisti šią perspektyvą.

Jų analizėje, pastebėkite, nėra nė vienos minties apie globalizmo sukurtą socialinę atskirtį ir politinį dominavimą. A.Michnikas tik vienu sakiniu pačioje interviu pradžioje užsimena, kad liberalo D.Tusko partijos dvi kadencijos valdžioje buvo labiau skirtos „biudžeto pusiausvyrai, o ne žmonių emocijoms, visuomenės lūkesčiams atliepti“ (ar tai neprimena Lietuvos konservatorių premjero ėjimo į istorijos vadovėlius – suvaldytas valstybės biudžetas? O to rezultatas – sumažėjusios žmonių pajamos, neatkurtos iki šiol). Ką tai reiškia? Žinoma, kad elitizmą ir žmonų nuskurdinimą. Bet A.Michnikas nevysto šios minties ir iškart pereina prie „Tvarkos ir Teisingumo“ populizmo – neva šie pasinaudojo situacija.

Fašizmas/nacionalizmas/populizmas versus taika/saugumas/ekonominis augimas/demokratija yra pasenusi plokštelė. Globalizmas jau sukūrė visai kitas politines-socialines aplinkybes 21 amžiuje. Dabar nacionalizmas atlieka visai kitokią funkciją nei 1939 metais, bent jau visuomenės lūkesčių prasme. Žmonės nori daugiau socialinio ir politinio teisingumo, o globalizuoti neoliberalai ir toliau sistemingai atmuša teisingesnio resursų perskirstymo reikalavimą naudodami fašizmo-nacionalizmo-radikalizmo etiketes. Ir kuo radikaliau elitistai gina savo dominavimą, tuo labiau stumią situaciją į radikalesnių populistų rankas.

Todėl įvykių tėkmė didina tikimybę paradoksui: prieš fašizmą kovojantys neoliberalai patys ruošia dirvą radikalumui, naujoms fašizmo bangoms.

Šiuo požiūriu JAV pasirinkimas yra geriausias pavyzdys. D.Trumpas sąmoningai naudoja radikalią anti-sisteminę retoriką, nes pajuto, kad atlieka platesnę politinę funkciją – kad yra didelis Liberal Left uždominuoto elektorato sluoksnis.

Grįžtant prie Adamo Michniko galima pasakyti, kad, deja, bet disidentinė pasaulėžiūra nepakankamai įvertina naujausius politinius prieštaravimus Rytų Europoje. Beveik lygiai tą patį galima pasakyti ir apie mūsiškį A.Michniko analogą Tomą Venclovą. Jis yra nepakeičiamas lietuviškojo provincializmo kritikas (ir šiame veidrodyje verta pasitikrinti kiekvienam mąstančiam lietuviui). Tačiau Sovietų Sąjungos vs. Europa/Vakarai nesulyginamumo gairė jau negali paaiškinti neoliberalizmo darbotvarkės formuojamų procesų.

Kalbantis su išsilavinusiais lenkais, universiteto žmonėmis, galima susidaryti visai kitokį Lenkijos vaizdą, nei pristato A.Michnikas. L.Kačynskis niekuomet nestos V.Putino pusėje, saugumo srityje yra visiškai provakarietiškas ir antiputiniškas. (Panašiai ir vengrai sako apie V.Orbaną: draugystė su V.Putinu yra tik ekonominis išskaičiavimas). Kačinskio linija Lenkijoje populiari, nes atliepia ne rinkos elitistų, o paprastų žmonių poreikius į tapatybę, socialinį solidarumą, valstybingumo stuburą, anti-elitistinius sentimentus. Paprastai tariant, bankiniai liberalai, blizgančios TV „Teisės žinoti“ studijos uždominavo tiek, kad atėjo laikas duoti jiems atsaką.

Visuomenės proeuropietiškumas, Kačynskio linijos elektorato proeuropietiškumas, taip pat kaip ir Vengrijoje, nekelia jokių abejonių. Tiesiog norima būti Europoje būnant lenkais, o ne įtikėti iš TV pareinančia žinia, kad tu turi pragyventi iš minimumo, kad tu esi niekas, kad tai yra teisinga, kad turi dėkoti Briuseliui už laisvą šalį ir kad turi keisti savo tapatybę pagal kostiumuotų ekspertų diktuojamas normas. Neprimena Lietuvos dar sykį?

Beje, šio elektorato akimis A.Michnikas su savo „Gazeta Wyborcza“ jau senai atlieka būtent šią TV funkciją...

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-10-5 19:45

Komunisto-internacionalisto tėvo tradicijas tęsiančio T. Venclovos vadinimas “lietuviškojo provincializmo kritiku” yra keistokas, nes būtent to, kas sava niekinimas ir to, kas svetima aukštinimas yra gilaus provincialumo išraiška. Tai yra užsikompleksavusio žmogelio bandymas savo kompleksus perkelti savo (?) tautai, taip bandant iškelti save už plaukų iš savo paties suformuotos pelkės.

> Michnikams       2017-10-4 11:51

Teisinga pastaba apie liberalus kaip marksizmo reanimatorius.

Michnikams       2017-10-4 10:01

Kai išgirdau liaupses per LRT, kad Michnikas vienas didžiausių europos intelektualų, kad jo draugelis Venclova, kad dalyvavo solidarume, kad “prašysis” prieglopsčio, tai iš karto prisiminiau Valensą, Landzbergį, Kadarą ir kitus veikėjus. Marksizmo griūties amortizatoriai ir daugiau nieko. Deja, tas marksizmas tokių amortizatorių dėka sėkmingai vėl pakilo į viršų kitomis kaukėmis.

albina       2017-10-3 16:58

Džiaugiuosi,kad Jūs išsakote mano nuomonę,tik,žinoma,moksliškai ir argumentuotai.Labai ačiū!

Rapolas       2017-10-3 15:02

Liūdni popieriai. Demokratija ES pasirodė esanti labiausiai panaši į saulėtekį vampyrui.

Agnė       2017-10-3 10:49

Iš TV pareinančios žinios jau nepakeliamos, pritariu autoriui. Net nespėjom mirktelėti ir esam kreipiami ,,tinkama,, linkme. ,,Valstiečiai,, pirmiausia ir nuvylė ta prasme.

Na,o vakar per radiją        2017-10-3 7:01

pas Bružą irgi vyko keista diskusija.Apie “populistus”.Atskaitos taškas neoliberalizmas.Nuo kada jis tapo tokiu stabu.

Liberalumas būtų       2017-10-3 7:00

labai krikščioniškas,jei žinotų Dekalogo ribas.Kaip neprisiminti A.Vaidos,lenkų režisieriaus, filmo “Dekalogas”.Šedevras.

Al.       2017-10-3 0:15

Tikrasis laisvamanis yra ne Michnikas ir tuo labiau ne Venclova, o Švarplys.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.