Bažnyčios socialinis mokymas

Andrius Navickas. Šiuolaikinės naujakalbės aiškinamasis žodynas. Žmonės ar pusfabrikačiai?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 4 d. 20:48

4     

    

Andrius Navickas. Šiuolaikinės naujakalbės aiškinamasis žodynas. Žmonės ar pusfabrikačiai?

„Ateitis“

Mes, krikščionys, žinome, kada prasideda žmogaus gyvybė.  Deja, panašu, kad vis sunkiau susigaudome, kada prasideda sąmoningas gyvenimas.  Mokyklą įpratome vadinti pasirengimu gyvenimui, net universitete ruošiamės darbo rinkai, paskui stengiamės pastarojoje įsitvirtinti. Tiesa, dar būna „antroji paauglystė“ – vidurio amžiaus krizė, kai žmogui kyla klausimas, ar dar bus kažkoks gyvenimas po viso to ilgo pasiruošimo? Antidepresantai ir sveikatinimosi kursai padeda pereiti klausimų laiką, nes netrunka ateiti tas amžiaus tarpsnis, kai sveikata pradedama vadinti tai, kad kiekvieną dieną skauda vis naujoje vietoje. Prasideda naujas lenktynių su laiku etapas, svajonė apie ilgaamžystę.

Nemaža dalis krikščionių, išgirdę šias provokuojančias mintis, atšauna, kad tikrasis gyvenimas presides tik po mūsų mirties, o dabar tėra pasiruošimo laikotarpis. Tačiau vargu ar įmanoma stačia galva įšokti Amžinybėn, jei neįauginom jos į savo gyvenimus čia ir dabar. Kaip Amžinybę vadinti dovana, jei mus vargina būtinybė prastumti šį vakarą ir visiškai nežinome, ką derėtų daryti su mums padovanotais gyvenimais?

Suprantu, kad sutirštinau spalvas ir sukarikatūrinau tai, kaip gyvename. Tačiau tvirtai esu įsitikinęs, kad viena iš mūsų bėdų yra tai, kad mes įpratome gyventi ne dabartyje, bet planuoti praeitį ir graužtis dėl to, kaip nepražiopsoti ko nors ateityje. Daug laiko praleidžiame galvodami, kad daug kas galėjo būti kitaip. Ne tiek mokomės iš savo klaidų ir patirties, kiek pripildome gyvenimą tariamosios nuosakos. Svarbi problema – graužatis dėl ateities išbandymų.  Popiežius šventasis Jonas XXIII,  pasiūlęs Romumo dekalogą, primena svarbią tiesą – turiu pasistengti prasmingai pragyventi pirmiausia šiandien, nes jei dabar pradėsiu nerimauti, ar sugebėsiu visas ateities dienas gyenti tinkamai, apims baimė ir labai nesunku palūžti. Pasak psichologų patarimo, nepamirškime, kad galima suvalgyti net dramblį, tačiau tik tada, jei jį valgysime po gabalėlį.

Vienintelė akimirka, kuri mums dovanojama kaip gyvenimas ir per kurią kažką galime pakeisti – tai čia ir dabar. Dabartis yra ypatinga, nes ji leidžia ne tik kurti ateitį, bet net gydyti praeities žaizdas. Tačiau mes turime didžiulę pagundą pabėgti iš dabarties neapibrėžtumo – ar tai į ateities vizijas, ar į praeities labirintus.

Krikščionybė mums dovanoja atgailą, idant mes galėtume išsiveržti iš praeities, taip pat viltį, kuri remiasi Viešpaties Pažadu, kaip sustiprinimą žengti į ateitį. Tačiau atgailai ir vilčiai būtina dabartis, į kurią galėtų įaugti.

Tačiau grįžkime prie sąmoningo gyvenimo pradžios. Mes gimstame Dievo mylimi ir apdovanoti, taip pat turėdami užduotį išskleisti savo talentus ir atlikti mums skirtą misiją. Atpažinti savo pašaukimą, atrasti tikruosius poreikius, gabumus – tam reikia laiko ir pastangų. Šia prasme gyvenimas kartu yra mokykla, kurioje niekada nenustojame mokytis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kaip šiandien įprasta sakyti, kad mokykla – tai pasiruošimas gyvenimui.

Deja, pastarąją frazę mūsų švietimo sistema labai rimtai priėmė.  Mokyklose į mokinius pradėta žiūrėti ne kaip į unikalias asmenybes, kurios kasdien vis labiau turi atsiskleisti, pažinti save, tačiau kaip į tuščias informacines laikmenas, kurias dera pripildyti, kad paskui tas turinys galėtų būti panaudotas superkompiuteriu, vardu Visuomenė.

Metus teko mokyti dvyliktokus, daug metų tenka dėstyti įvairaus amžiaus studentams. Labiausiai šokiruoja jų nuostata, kad jie vis dar kažkam ruošiasi. Karjerai, sėkmingam gyvenimui, visuomenei naudingam darbui ar dar kažkam. Dauguma jų nesijaučia atsakingi ir laisvi savo gyvenimo režisieriai, bandantys atpažinti Viešpaties pasiūlytą scenarijų. Veikiau plaukiama pasroviui, į žiniasklaidos pažadėtą sėkmės uostą, kuriame kiekvienas esą turės daug pinigų, socialinį prestižą ir apsčiai pasilinksminimų. Esą tik tame uoste: prasidės tikras gyvenimas, o iki tol reikia kantriai kęsti visus išbandymus ir stengtis atitikti aplinkinių lūkesčius.

Drįstu spėti, kad tokioje „karjeros kelionės“ vizijoje esama kvazikrikščioniškų elementų. Tai sekuliarizuota ir sukarikatūrinta mūsų tėvų ar senelių religijos samprata – klausyk Dievo ir kunigų, neišsišok, pakentėk ir po mirties gausi kompensaciją. Tik natūraliai Dievas pakeistas visuomenės nuomone, o sėkmė iš  pomirtinio gyvenimo perkelta į  karjeros piko laikotarpį.

Tačiau ar tikrai krikščionybė moko mus būti konformistais? Tikrai ne. Viešpats kiekvieną kviečia tapti dvasios revoliucionieriumi ir gyvu žmogumi.  Sekimas Kristumi išlaisvina ir suteikia gyvybės čia ir dabar, o ne kada nors neapibrėžtoje ateityje. Kitas dalykas – krikščionybė tvirtina, kad Amžinybės perspektyvoje viskas atrodo kitaip, nei mums įtaigauja ribotas pasaulio vertinimas, todėl tai, kas yra tikroji sėkmė ar nesėkmė, mes pažinsime tik anapus.

Dievas yra su mumis nuo pat prasidėjimo akimirkos. Nuo tos akimirkos mes gyvename, o ne ruošiamės gyvenimui, ir kiekviena akimirka yra Viešpaties dovana bei kartu – išbandymas. Kiekvieną akimirką mes pagal tuo metu turimas galimybes esame kviečiami auginti tą Dievo paveikslą, kuris įaustas į kiekvieno mūsų prigimtį. Vaikas ant mamos rankų, mokinukas, studentas, dirbantysis ar senolis – visi turime unikalų kelią, kurį dera atrasti tarp visų šunkelių ir kiekvienas juo žengtas žingsnis yra svarbus. Mano įsitikinimu, būtent tai yra svarbiausia žinia, kurią kiekvienam vaikui turi perteikti tiek šeima, tiek mokykla. Tada ir viskas kita nušvis kitoje šviesoje.

Šiandien daug krikščioniškų organizacijų grumiasi prieš melą, jog vaikas mamos įsčiose dar ne vaikas, tačiau ne mažiau svarbu mums, visiems krikščionims, nenustoti grumtis už gyvybę ir po to, kai vaikas išvysta pasaulį. Už gyvybę, kuri turi nelygstamą vertę jau čia ir dabar, o nėra koks pusfabrikatis, kuris turi būti atbaigtas Visuomenės lūkesčių „mikrobangų krosnelėje“.

Šaltinis: bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kažkada tikėjau juo,       2016-03-6 8:20

o dabar jis konservas. Labai blogai.

Dzeikas       2016-03-5 18:57

Manau`sui: ir feodalizme ir pirmyksteje bendruomenineje ir net vergovineje santvarkoje buvo savo morale. Juo labiau kapitalizme.Kaip jokia kita visuomene kapitalistine be morales,net su silpna morale labai greitai issigimsta ir zlunga pereidama i totalitarizma.
Ant JAV dolerio parasyta `In God we trust`- mes tikime Dievu.Ir ten gyvenimas kaip sako lietuviai tureje laimes ten gyventi(ne lankytis ,o gyventi) - gyvenk ir zvenk.
Kita vertus be tam tiukro morales lygio kapitalizmas bus kaip Lietuvoje.Buna ir blogiau - kaip Haityje.Kodel? Butent del morales stokos.
Pavyzdys is simpanziu gyvenimo: simpanzes intelektas siekia 5 metu zmogaus vaiko intelekto lygi.Bet ka gali 5 metu zmogaus vaikas ir ko negali simpanze? Simpanze gali daug dalyku kuriu negali vaikas.Pvz: ilipti i medi ir nusikabinti banana.
O jeigu bananas padetas taip,kad ji pasiekt galima tik uzlipus kitai simpanzei ant peciu? Stai sioje vietoje 2 vaikai be problemu paima banana ir pasidalyja tarpusavyj. Simpanzes - niekada.Kodel? Elementaru ,Vatsanai: simpanze pirmoji pagriebusi banana gera valia su kita nei dalinsis,nei atiduos.
Todel vargas kai MORALES lygiu artimi bezdzionems ima statyti kapitalizma.

manau       2016-03-4 22:50

manau kad tai verslo labui -  kontracepcijos priemonių pirkimui, abortų darymui…  Kas sakė kad kapitalizme bus moralė? Žmonės norėjo laisvės, norėjo kapitalizmo - gavo…

nuu       2016-03-4 22:32

Nuu laikas pakeisti žodį Dievas į žodį Protas?

Rekomenduojame

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujametinės valdžios dovanėlės Lietuvai

Vytautas Sinica. Su Matu Maldeikiu diskutavome apie valdančiųjų vertybinę užsienio politiką

Dovilas Petkus. Pasipiktinę tautos pasipiktinimu?

Aleksandras Nemunaitis. Dalinuosi profesorės A. Ramonaitės išmintingomis įžvalgomis apie demonizaciją, etikečių klijavimą, demokratiją ir tautos taiką

Linas Karpavičius. Siūlau valdančiajai daugumai idėją!!!!!!

Jolanta Miškinytė. Puiki žinia Lenkijos kovotojams su sanitarine diktatūra, žmogaus teisių pažeidinėjimu ir Konstitucijos mindymu

Pragariška Džo Baideno savaitė

V.Pranckietis privalo trauktis iš užimamų pareigų, jei vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui neatstovauja kaimo daugumai

Abortai vėl tapo pagrindine mirties priežastimi pasaulyje

Ispanija Covidą priskiria įprastam gripui – ragina likusias ES šalis sekti šiuo pavyzdžiu

Linas Karpavičius. Šiandien, kaip niekad mums iškyla Sausio 13-osios aukų įprasminimo iššūkis

Kun. R. Grigas V. Landsbergiui: Profesoriau, galėtumėte būti dėkingesnis

Laisvės gynėjų dienai skirtas minėjimas Lukiškių aikštėje

Šalies visuomenės veikėjai sutaria – valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją

Ramūnas Aušrotas.  Atėjo laikas vėl kovoti už laisvę

Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui

Dominykas Vanhara. Bet žinot, kas šiandien geriausia?

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Dominykas Vanhara. Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali

Aleksandras Nemunaitis. „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius miega namie ir sapnuoja 1 mln. eurų pelną, darbuotojai miega prie jo kabineto

JAV mokykloje patvirtintas pradinių klasių moksleivių šėtono klubas po pamokų

Profesorius Ehud Qimrom: „Sveikatos ministerija, laikas pripažinti nesėkmę“

Vytautas Sinica. Prognozė Prezidentui

Vidmantas Valiušaitis. K. Pakšto įžvalga: Lietuva yra kraštas, kuriame labai pavojinga gyventi

Almantas Stankūnas. Tai sakote, bankrutuoja Vilniaus Šilumos Tinklai?

Vytautas Sinica. Kvailių ieškojimas

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.