Krikščionių pilietinis veikimas

Andrius Navickas. Paradoksali Šv. Velykų politika

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 26 d. 10:30

1     

    

Andrius Navickas. Paradoksali Šv. Velykų politika

DELFI.lt

Į pabaigą eina krikščionių Didžiąja vadinama savaitė – finišo tiesioji iki Šv. Velykų.

Puiki proga ne tik politikams, bet visų profesijų žmonėms permąstyti vertybinius prioritetus ir paklausti, ar nesupainiojame neesminių detalių ir to, kas iš tiesų svarbu? Tuo labiau, kad audringose praėjusios savaitės debatuose tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai apeliavo į krikščionybę.

Taip pat ir velykiniuose reportažuose iš įvairių bažnyčių, neabejoju, išvysime pirmus suolus užėmusius politikus, tad natūralu klausti, ko Šv. Velykos gali įlieti į politinį gyvenimą, kokio elgesio derėtų tikėtis iš krikščionio vardą apglėbusio politiko?

Prieš daugiau nei du tūkstančius metų prasidėjo revoliucija, radikaliai pakeitusi istoriją ir daugelio žmonių mąstymą. Tai keisčiausia visų laikų revoliucija. Jos ištakose nebuvo ginkluotos minios, karinio heroizmo, net pergalės trimitai tylėjo.

Tebuvo saujelė žvejų, muitininkų, valkatų – tikrai nepretenduojančių į visuomenės elitą, kurie sekė paskui dailidės sūnų, kalbėjusį didingus, bet kartu bauginamus ir neįtikinamus dalykus. Pavyzdžiui, kad Jis yra Dievo sūnus, kad Dangaus Karalystė iškovojama ne kardu, bet tikėjimu, turime mylėti savo priešus, palaiminti kenčiantieji ir vargstantieji, turtus turime krautis širdyje, o ne kišenėse.

Jau daug vėliau Jėzus pradėtas vaizduoti kaip švelnumo įsikūnijimas, per anksti gimęs humanistas, kurio nesuprato neišprususi ir pikta minia. Suprantu, kad paprasčiau jį priimti kaip moralės reformatorių, besipiktinantį vergove, raginanti neduoti „grąžos“, bet atsukti kitą skruostą, nesibodintį lankyti visuomenės atstumtųjų namus, gydantį ligonius. Toks Jėzaus paveikslėlis gražus tarsi Velykų margutis.

Tačiau evangelistai, krikščionys kankiniai, šventieji griauna tokį patogų Dievo paveikslėlį. Jie kalba apie Dievą, kuris nesitenkina pasaulio papuošalo vaidmeniu, kuris visai nepanašus į raminantį psichoterapeuto balsą, kuris įsiveržia tarsi uraganas, apverčia aukštyn kojomis patogias vertybių hierarchijas ir tvirtina, jog visa tai, į ką laikomės įsikibę, mus žudo. Ir visą šią sumaištį Jis dar pavadina Gerąja Naujiena. Kryžių pavadina vienintelėmis durimis į laisvę.

Šventasis Paulius viename iš savo laiškų aiškiai rašo, kad krikščionybės žinia apie nukryžiuotą ir prisikėlusį Dievą pasaulio akyse yra papiktinimas ir kvailystė. Jei norime suprasti krikščionybės revoliuciją, turėtume priimti šiuos žodžius rimtai. Tėra tik dvi galimybės – arba Jėzus yra Dievo sūnus, arba šarlatanas. Galime tiesti į jį rankas arba mesti akmenį.

Jėzaus revoliucijos kritikai teisūs, kai sako, kad krikščionybė yra keista religija, nes viskas priklauso nuo vienintelio istorinio įvykio – nuo Prisikėlimo. Kritikai kuria fantastinės istorijos apie Jėzaus šeimos kapą, apie tai, kad mokiniai išvogė Jėzaus kūną, kad prisikėlimas tėra metafora, o Jėzus tebuvo išmintingas žmogus ir ne daugiau. Tačiau nei viena iš šių versijų nepaaiškina, kodėl per naktį tris kartus savo mokytojo išsižadėjęs, Petras netrukus tampa bebaimiu, drąsiai priima visus persekiojimus ir pats miršta ant kryžiaus. Kodėl po nukryžiavimo į neviltį puolę Jėzaus sekėjai netrukus tampa herojais, kurių niekas nebegali sustabdyti? Kodėl Jėzaus atskala, kaip ji buvo vadinama anais laikais, nesunyksta, kaip tikėjosi Romos valdžia, bet pradeda sparčiai augti? Kodėl pirmųjų amžių Jėzaus sekėjai drąsiai priima persekiojimus ir neatsižada Viešpaties, net metami sudraskyti žvėrims? Pagaliau, kodėl, nepaisydama visų silpnybių ir pagundų, klystkelių ir susipriešinimų, Bažnyčia, kaip per istoriją keliaujanti krikščionių bendruomenė, išliko iki mūsų dienų?

Jėzaus revoliucija paradoksali tuo, kad jos vaisiai pradėjo bręsti tuomet, kai atrodė, kad sėklos visiškai sunaikintos. Jėzaus pasekėjai iki paskutinės akimirkos laukė stebuklo, jog Dievo sūnus bus išgelbėtas nuo kryžiaus. Beje, musulmonai, kurie gerbia Kristų kaip pranašą, tiki, kad jis nemirė ant kryžiaus, bet gyvas buvo paimtas į dangų ir sugrįš prieš pasaulio pabaigą. Tačiau, pasak krikščionių, Jėzus iš tiesų mirė. Jis priėmė žmogaus dalią iki pat galo. Mirė, kad įveiktų mirtį, kad galėtų nusileisti į tirščiausią mūsų nevilties naktį ir iš ten mus pašaukti.

Jei nebūtų Kryžiaus ir Prisikėlimo, krikščionybę nesunku būtų traktuoti kaip dar vieną socialinę utopiją, kaip savotišką antidepresantą tiems, kurie pateko į sunkią situaciją. Tačiau Velykų slėpinys netelpa į jokios ideologijos schemą. Pirmiausia tuo, kad jie pasaulio išganymo dramą perkelia iš politinės scenos į žmogaus širdį. Jėzaus Kristaus kančia ir Prisikėlimas, krikščionybės požiūriu, nėra vien tik vienkartinis istorinis įvykis – visa bažnytinė liturgija nėra vien tik atminties gaivinimas, bet čia ir dabar vykstančios revoliucijos ženklai. Kasdien mūsų širdyse gimsta Dievas, kasdien esame kviečiami meilės artimui tarnystei, patiriame gundymų, nešame savo apsisprendimų kryžių.

Kuo tada Šv. Velykos svarbios politikai? Nes sudrebina mūsų įprastas saviškių – priešų schemas, nes priverčia suprasti, kad pinigai, postai gali sukurti didybės iliuziją, bet iš tiesų išlaisvina nuo grandinių tik tiesa – apie save pačius, apie mūsų siekius, apie santykius su kitais. Krikščionis politikas yra ne tas, kuris garsiau nei kiti sugeba moralizuoti ar rašo deklaracijas apie vertybių svarbą, tai žmogus, kuris savo elgesiu, laikysena, bendravimu su kitais primena, kad svarbiausias plenarinis posėdis įvyks laikų pabaigoje ir mums visiems jame bus gėda dėl to, kaip graužėme vienas kitą, jog siekėme ne tiesos, bet iliuzijų, kad neturėjome drąsos augti solidarume ir bendrystėje. Tikiu, kad Išganytojo gailestingumas bus didesnis nei mūsų gėda, kita vertus, kvaila galvoti, kad galima virti pykčio sultyse ir tai neturės jokios įtakos mūsų ateičiai.

Krikščionybė moko, kad žengimas paskui Jėzų Kristų yra iššūkis kiekvienam. Šv. Velykos yra kur kas daugiau nei dažyti kiaušiniai ir skanumynais nukrautas stalas – tai Amžinybės repeticija ir kartu galimybė ištrūkti iš sukarikatūrintos būties banalybės, ten, kur nebereikia komisijų, balsavimo ir reitingų. Skamba pernelyg poetiškai, teologiškai, nepolitiškai? O gal veikiau mes pamiršome, ką reiškia būti žmonėmis ir pradėjome tenkintis trupiniais?

delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Civiliz       2016-03-26 21:23

O ar ne nuo Jėzaus prisikėlimo prasidėjo melo civilizacija ir tebesitesia? Tegul mokslininkai paaiškina viešai visam pasauliui kaip numirėlis gali prisikelti ir vaikščioti? Kaip gali ne tik Jėzus bet ir kiti numirėliai prisikėlę iš numirusių marširuoti po miestą:“52 Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų prisikėlė iš numiruių.53 Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė“ev pagal Matą 27 : 52,53 ?

Rekomenduojame

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Europos Komisija užsimojo cenzūruoti Kalėdas

Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją

Aleksandras Nemunaitis. Šios valdžios neįmanoma gerbti

Tyrėja praneša apie duomenų problemas Pfizer vakcinos bandyme

Nauja valdžia Vokietijoje – sunkūs laikai V. Orbanui ir J. Kačynskiui?

Australija ruošiasi uždrausti anonimiškumą internete, norėdama sustabdyti „užgauliojimus“

Norvegai nesutaria, ar transvestitai gali kalbėti bažnyčioje

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.