Partijos

Andrius Navickas. Kleptokratijos košmaras

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 11 d. 17:29

6     

    

Andrius Navickas. Kleptokratijos košmaras

Delfi.lt

Pradėkime nuo apibrėžimo. Kleptokratija – tai toks valstybės valdymo būdas, kai valdžia jaučia liguistą potraukį savintis tai, kuo jai patikėta rūpintis.

Mano įsitikinimu, dabartinė Lietuvos santvarka turi visus esminius kleptokratijos bruožus. Tiesa, nėra paprasta atsakyti, ar politiniai postai traukia kleptomanus, ar žmonės, gyvenę daugiau mažiau sąžiningai, patekę į kokį nors politinį postą, paprasčiausiai suserga. Akivaizdu tik tai, kad ligą diagnozuoti kur kas paprasčiau, nei ją išgydyti. Būtų daug paprasčiau, jei egzistuotų kleptomanų partija ir būtų aišku, ko iš jos galima tikėtis. Jei šios partijos atstovai patektų į Seimą ar Vyriausybę, nebestebintų liguistas noras prisikimšti savo kišenes tuo, kas priklauso kitiems.

Tačiau nė vienos Lietuvoje įregistruotos politinės partijos programoje neradau teiginio: „Kadangi nesisavinti svetimų gėrybių negalime, tai negundykite mūsų privilegijomis, įvairiomis išmokomis ir galimybe priimti korupcinius sprendimus.“ Priešingai, visos partijos ir visi politikai žada ryžtingai ir nuosekliai kovoti su korupcija ir teigia, jog rūpinsis tautos, o ne asmenine gerove. Gal jie net tiki tuo, ką rašo, bet liguistas potraukis įveikia daugelį.

Kaip kitaip nei liga galima paaiškinti, kai politikai, apie kurių turtus dauguma Lietuvos žmonių galėtų tik svajoti, pradeda kurti gudrius planus, kaip dar pralobti, apeinant įstatymus? Neretai girdėti siūlymas, kad į valdžią reikia rinkti turtingus, nes jie jau turi pakankamai pinigų ir gali rūpintis kitais.

Deja, kleptokratijos įsitvirtinimas įrodo, kad tam, kuris įprato imti, niekada nebebus gana.

Vadinkime daiktus ir reiškinius tikraisiais vardais. Jei politikas, kuris mūsų išrinktas siekti bendrojo gėrio ir teisingumo, ieško landų, kaip prisikimšti kišenes, jis vagia. Jei politikas, priima įstatymą, kuris orientuotas ne į visos visuomenės, bet į savo ar kurios nors grupės gerovę, jis vagia. Deja, kleptokratinėje santvarkoje vagystės tampa tiek įprastos, jog pradedamos vadinti normalia politine veikla.

Manau, kad dauguma prisimenate išraiškingą Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažą – kultūros namų direktorių. Jis vogdavo valstybinį turtą, nes paprasčiausiai negalėjo nevogti. Ne dėl to, kad stokojo, negalėjo išgyventi – jis negalėjo praeiti pro tai, kas gali būti pavogta. Tiesa, kitaip nei dabartiniai politikos kleptomanai, jis nuolat rausdavo ir jausdavo gėdą. Dabartinės kleptokratijos „grietinėlė“ gėdijasi nebent to, kad ne viską spėja sugriebti. Beje, visiškai neteisinga būtų ją tapatinti vien su valdančiąja koalicija, nes labai panašu, jog dalis opozicionierių ant valdžioje esančių pyksta ne vien todėl, jog jie prastai tvarkosi, bet ir todėl, kad turi daugiau galimybių pasirūpinti savimi ir savo bičiuliais. Tai, kad kleptokratija yra sunkus lėtinis susirgimas, rodo ir tas faktas, kad akivaizdžių piktnaudžiavimo valdžia faktų išryškinimas nesukelia visuomenės daugumos pasipiktinimo.

Net sunku įsivaizduoti, kas gali tapti dabartinio valdžios Titaniko ledkalniu? Kalbantis su žmonėmis, neretai girdisi motyvas: koks skirtumas, kas vogs? Sutinku, jei mes kapituliuojame ir sakome, kad kleptokratija yra mūsų likimas, tai telieka pirkti modernius užraktus ir bandyti nepakliūti kleptomanams į akis. Tačiau tikiu, kad jums, kaip ir man, pabodo gyventi kleptokratijos košmare. Jis pernelyg daug kainuoja: nervų, jėgų, pinigų.

Nuo ko galima pradėti pokyčius? Pirma, nuo nulinės tolerancijos. Tiksliau, nuo įsitvirtinusios taisyklės – kas galima Jupiteriui, to negalima jaučiams – apvertimo. Tie, kas užima atsakingas pareigas, turi daugiau galios nei kiti, kartu įgyja daugiau atsakomybės ir yra griežčiau saistomi taisyklių nei kiti. Priklausymas valdžios elitui yra ne lengvinanti, bet sunkinanti aplinkybė (lygiai kaip apsvaigimas nuo kurios nors psichotropinės medžiagos). Antra, tos pačios taisyklės turi galioti tiek saviškiems, tiek kitiems. Trečia, bent po lašą turime sugrąžinti savigarbą į viešąjį gyvenimą. Save gerbiantis žmogus nevogs, neišnaudos silpnesnių.

Pagaliau, ketvirta – politinė kleptomanija yra liga, kurią dera atsakingai gydyti. Nesąžiningas, piktnaudžiaujantis žmogus neturi būti net arti prileidžiamas prie atsakingų postų, kaip priklausomybę nuo lošimų turintis žmogus turi būti saugomas nuo kazino. Rinkimai – tik vienas, bet pakankamai veiksmingas gydymo būdas. Nė vienas politikas, kurio elgesyje pasireiškė kleptomanijos simptomų, negali patekti į Seimą. Taip pat ir dėl jo paties gerovės. Netikiu, kad rinkimų sąrašuose nebus įmanoma atrasti bent tokių kandidatų, kuriems kol kas politinė kleptomanija nepasireiškė. Na, o kitas vaistas – viešumas. Turiu pasidžiaugti, kad žurnalistai vis nuosekliau pradeda analizuoti politikų santykius ir atskirų sprendimų motyvus. Tai jau kur kas labiau primena žurnalistiką nei ilgą laiką vyravusi olialia pupyčių manija.

Tikiu, jog mes kada nors pabusime iš šio kleptokratijos košmaro. Svarbu, kad norėtume iš jo išsivaduoti, o ne dairytumėmės, ką ir kur galima būtų pavogti, apgauti.

delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nuomonė       2016-03-13 10:29

Teisingas straipsnis!

Pūslio tėveliui       2016-03-12 13:57

Kai eini į seimą, tai reikia būti matomu ir pastoviai išmesti į eterį kokį “aktualų” straipsnelį. Čia straipsnelis: “išrinkite mane su mano šutve ir aš nevoksiu”.

tikrove       2016-03-12 5:24

1. neisvesti okupacines ssrs armijos nkvd pulkai su visais nkvd juristais
2. ne svarbu kas kaip balsuoja, svarbu koks draugas kleptokratas balsus skaiciuoja

Navickui       2016-03-11 21:59

Tam kad pabustume iš kleptokratijos košmaro, būtina atsikratyti konceptualinio košmaro:
1. Atsikratyti biblinės koncepcijos - nebegarbinti mirties simbolių.
2. Atsikovoti savo istoriją nuo kryžiuočių ir atsikratyti mums primestų lenkų liaudies pasakų.
3. Išguiti mitus apie civilizuotus vakarus ir grėsmingus rytus.
4. Išgydyti psichiškai nesveikuojančius tautiečius nuo liberalizmo ir demokratijos iliuzijų.
5. Išvėdinti tautą nuo narkotikų, alkoholio ir kito genetinio ginklo.
6. Duoti žmonėms elementarias žinias, kad būtų atsparūs svetimoms pavergimo ideologijoms.

kikas.       2016-03-11 21:12

kokia kleptokratija?nei vardu nei pavardžių,nei faktų.autorius rašo netiesa.nėra pas mus kleptokratų.ir oligachų nėra.grybauskaitė but pagavus,jei butų...

žydro dramliuko svajonės       2016-03-11 19:06

kai teisėsauga visa gina pedofilus, tai tuo labiau gins vagis-komunistus.
beje, vagių nemato ir autoriaus partiečiai - konservatoriai:
jų nuomone tai VSIO ZAKONNO, nes taip mano ir prokuratūra smile


Rekomenduojame

Tomas Baranauskas. Jei prireikė logikos, tai gal ir įveskite ją kaip discipliną mokyklose

Algimantas Rusteika. Politikai meluoja geriau

Kastytis Antanaitis. Ne gyvenimui, o matematikai mokome

Rasa Čepaitienė. Šliaužianti reabilitacija

Algimantas Rusteika. Tai ką – Apokalipsės raiteliai jau šį savaitgalį?

Vytautas Matulevičius. Liūnas

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.