Įžvalgos

Andrius Navickas. Kiek Dalai Lama turi divizijų?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 29 d. 10:25

6     

    

Andrius Navickas. Kiek Dalai Lama turi divizijų?

Pasakojama, kad Sovietų Sąjungos ilgametis diktatorius Leonidas Brežnevas, kai jam patarėjai sunerimę kalbėjo apie tai, kad lenko popiežiaus išrinkimas 1978 metais gali kelti grėsmę totalitarinio socializmo sistemai pasaulyje, pastarasis pašaipiai paklausė: :O kiek popiežius turi divizijų?“

Popiežius Jonas Paulius II pergyveno ne tik Leonidą Brežnevą, bet ir sovietinį totalitarizmą ir labiau nei NATO divizijos prisidėjo prie jo griūties. Jis įkvėpė žmonėms drąsos priešintis neteisybei, kalbėjo apie žmogaus orumą ir laisvės svarbą.

Šventasis Sostas ir toliau pasaulį keičia ne divizijomis ir ginklu. Tiesą pasakius, paradoksalu, kad popiežius Pranciškus šiandien yra labai gerbiamas taip pat ir nekatalikų. Jis atrodo toks svetimas vyraujančiai globaliai vartojimo kultūrai. Tačiau, regis, žmonės šiandien labiausiai ilgisi vilties, tikrumo ir liudijimo, kai žodžiai sutampa su darbais.

Yra ir dar vienas dvasinis lyderis, kuris neturi nė vienos divizijos, tačiau yra labai gerbiamas įvairių pasaulėžiūrų žmonių. Tik, skirtingai nuo popiežiaus, su Jo Šventenybe Dalai Lama įtakingi politikai susitinka nenoriai. Jei popiežiaus apsisprendimas atvykti į kurią nors valstybę sutinkamas kaip didžiulė šventė, reta valstybė šiandien drįsta pakviesti oficialaus vizito Dalai Lamą XIV. Beje, būtent popiežiui Pranciškui pakako drąsos ir noro pasikvieti kitos religinės tradicijos lyderį į Vatikaną ir jie, regis, labai vaisingai kalbėjosi, puikiai suprato vienas kitą.

Kuo nė vienos divizijos neturintis ir jau daugybę metų į savo Tėvynę grįžti negalintis Dalai Lama atrodo pavojingas dabartiniam politiniam elitui? Kodėl Kinijos valdžia deda milžiniškas pastangas, kad sutrukdytų Dalai Lamos ir šių laikų politikų dialogą, spaudžia Tibeto rėmimo grupes? Viena iš svarbiausių priežasčių – tai, kad Dalai Lama, kurį Kinijos valdžia bando vaizduoti kaip valdžios trokštantį sumanų intrigantą, kiekviename susitikime griauna mitus ir stereotipus. Svarbiausia, suduoda stiprų smūgį galingos propagandos kuriamam mitui apie galingąją Kiniją, kuri rūpinasi kiekvienu savo žmogumi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Dalai Lama jau seniai kalba ne apie nepriklausomo Tibeto atkūrimą, bet apie kultūrinio ir religinio paveldo išsaugojimą, apie autonomiją, apie, bent jau, dialogą, susėdus prie vieno stalo. Deja. Bijoma net to, o svarbiausia priežastis yra ta, kad kiekvienoje totalitarinėje valstybėje įvaizdis ir regimybė vyrauja prieš tikrovę ir laisvę. Totalitarinė valdžia gyvena apimta nuolatinio siaubo, kad jei tik įsileis bent kiek laisvės, tiesos sakymo, viskas pradės griūti.

Na, o šiuolaikiniam pasaulio politiniam elitui Dalai Lama XIV ypač nepatogus. Nes jis – vien jau savo egzistavimu – sugriauna melagingą įsitikinimą, kad gyvename laikais, kai žmogaus teisės yra universalus tarptautinės politikos principas. Savo demokratinėmis tradicijomis besididžiuojančios šalys yra pasiryžusios kovoti už žmogaus teises Kosove, Irake, bet ne Ruandoje ar Tibete. Patogiausia būtų priimti Kinijos propagandą, kad Kinija puikiai rūpinasi tibetiečiais, gerina jų gyvenimą ir padeda „pabusti“ iš „lamaistinio sapno“. Na, tai, kad „nedėkingi“ tibetiečiai, esą paveikti Dalai Lamos ideologijos, užuot džiaugęsi, renkasi simbolinį susideginimą už laisvę, – visai netelpa į vakarietiško „politinio korektiškumo“ schemas.

Juk taip negražu pripažinti, kad Tibetas yra „pamirštas“, nes Kinija turi aibę divizijų ir labai daug gundančių komercinių pasiūlymų.

Ką gi, artėjant Tarptautinei žmogaus teisių dienai kur kas patogiau solidarizuotis su tomis mažumomis, kurios „madingos“, kurių rėmimas gali duoti politinių dividendų, o ir sau atrodysi modernus ir inteligentiškas. Tačiau tiesa ta, kad Tibetas ir kenčiantys tibetiečiai, pabėgėlio lemtį privalėjęs prisiimti Dalai Lama yra realūs ir yra kraujuojantis klausimas – ar tikrai visi žmonės šiandien turi teisę į gyvybę, laisvę, įsitikinimus, gyvenimą Tėvynėje? Beje, mes Lietuvoje, kurie mėgstame keikti Europos Sąjungą ar Vakarus apskritai dėl vertybių užmaršties, patys labai greitai perėmėm visus keikiamų vakariečių įpročius. Manau, kad pamenate, kaip mus nervino, kai Prancūzijos ar Vokietijos vadovai ramino Vytautą Landsbergį, jog reikia būti nuosaikesniam, mandagesniam, nes Lietuvių laisvės byla gali trukdyti svarbiems ekonominiams santykiams su besikeičiančia Sovietų Sąjungą. „Negi prekyba jiems svarbiau už žmones ir jų laisvę?“ – piktinomės anuomet. O šiandien tai mus vis dar piktina? Ypač jei susiję ne konkrečiai su mūsų skausmu, o su kita, geografiškai tolima, tauta, kuri yra pavergta ir vis labiau pamirštama?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-11-30 21:47

->“Yra” - kartais lemiama: žinodamas, KAS jas rašo, pradedi galvoti, KODĖL. wink

Yra       2017-11-30 20:16

gerų minčių. Argi tai yra lemiama kas jas rašo. Blogiau, kai visokie tiapkinai vaidina patriotus.

Pikc       2017-11-29 22:46

Negi taip sunku buvo “pagūglinti” prieš rašant, KAS ir KADA iš tikrųjų apie tas popiežiaus divizijas postringavo? wink
O kad šitas veikėjas yra “liberast-krikščionis” (koks oksiumoronas!), tai tiesa, nors šitame jo tekste dėl Vakarų pozicijos irgi teisybės yra. Dėl “mūsų” valdžios piktintis visiškai nėra pagrindo, nes tie baudžiauninkai patys nieko nesprendžia - kaip Briuselis pasakys, taip ir padarys.

Rašliavos > stribai spjaudosi       2017-11-29 14:07

Gaila, kad dar nepraregėjote ir nesuvokiate ką užstojate. Šiais laikas metas būtų skirti asmenybes, nebent pats esate iš tos šutvės. Tikriausiai nesuprantate, kad esate artimesnis stribų padermei, nei įsivaizduojate.

stribai spjaudosi       2017-11-29 12:56

pravilno tovariščiau - reik spjaudyti į juodaskvernius (tik nesumaišyk su skverneliu - jis savas, irgi stribo vaikas)

Rašliavos       2017-11-29 11:59

Šitas liberalusis krikščionis, Pūslio mokytojas, man joks autoritetas ir tie jo rašinėjimai, tai rūpinimasis būti perrinktu ir daugiau nieko. Rašinėja apie Tibetą, o į Kataloniją jam nusispjauti. Laiko save moraliniu autoritetu. Tfu.


Rekomenduojame

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.