Įžvalgos

Andrius Navickas. Kiek Dalai Lama turi divizijų?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 29 d. 10:25

6     

    

Andrius Navickas. Kiek Dalai Lama turi divizijų?

Pasakojama, kad Sovietų Sąjungos ilgametis diktatorius Leonidas Brežnevas, kai jam patarėjai sunerimę kalbėjo apie tai, kad lenko popiežiaus išrinkimas 1978 metais gali kelti grėsmę totalitarinio socializmo sistemai pasaulyje, pastarasis pašaipiai paklausė: :O kiek popiežius turi divizijų?“

Popiežius Jonas Paulius II pergyveno ne tik Leonidą Brežnevą, bet ir sovietinį totalitarizmą ir labiau nei NATO divizijos prisidėjo prie jo griūties. Jis įkvėpė žmonėms drąsos priešintis neteisybei, kalbėjo apie žmogaus orumą ir laisvės svarbą.

Šventasis Sostas ir toliau pasaulį keičia ne divizijomis ir ginklu. Tiesą pasakius, paradoksalu, kad popiežius Pranciškus šiandien yra labai gerbiamas taip pat ir nekatalikų. Jis atrodo toks svetimas vyraujančiai globaliai vartojimo kultūrai. Tačiau, regis, žmonės šiandien labiausiai ilgisi vilties, tikrumo ir liudijimo, kai žodžiai sutampa su darbais.

Yra ir dar vienas dvasinis lyderis, kuris neturi nė vienos divizijos, tačiau yra labai gerbiamas įvairių pasaulėžiūrų žmonių. Tik, skirtingai nuo popiežiaus, su Jo Šventenybe Dalai Lama įtakingi politikai susitinka nenoriai. Jei popiežiaus apsisprendimas atvykti į kurią nors valstybę sutinkamas kaip didžiulė šventė, reta valstybė šiandien drįsta pakviesti oficialaus vizito Dalai Lamą XIV. Beje, būtent popiežiui Pranciškui pakako drąsos ir noro pasikvieti kitos religinės tradicijos lyderį į Vatikaną ir jie, regis, labai vaisingai kalbėjosi, puikiai suprato vienas kitą.

Kuo nė vienos divizijos neturintis ir jau daugybę metų į savo Tėvynę grįžti negalintis Dalai Lama atrodo pavojingas dabartiniam politiniam elitui? Kodėl Kinijos valdžia deda milžiniškas pastangas, kad sutrukdytų Dalai Lamos ir šių laikų politikų dialogą, spaudžia Tibeto rėmimo grupes? Viena iš svarbiausių priežasčių – tai, kad Dalai Lama, kurį Kinijos valdžia bando vaizduoti kaip valdžios trokštantį sumanų intrigantą, kiekviename susitikime griauna mitus ir stereotipus. Svarbiausia, suduoda stiprų smūgį galingos propagandos kuriamam mitui apie galingąją Kiniją, kuri rūpinasi kiekvienu savo žmogumi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Dalai Lama jau seniai kalba ne apie nepriklausomo Tibeto atkūrimą, bet apie kultūrinio ir religinio paveldo išsaugojimą, apie autonomiją, apie, bent jau, dialogą, susėdus prie vieno stalo. Deja. Bijoma net to, o svarbiausia priežastis yra ta, kad kiekvienoje totalitarinėje valstybėje įvaizdis ir regimybė vyrauja prieš tikrovę ir laisvę. Totalitarinė valdžia gyvena apimta nuolatinio siaubo, kad jei tik įsileis bent kiek laisvės, tiesos sakymo, viskas pradės griūti.

Na, o šiuolaikiniam pasaulio politiniam elitui Dalai Lama XIV ypač nepatogus. Nes jis – vien jau savo egzistavimu – sugriauna melagingą įsitikinimą, kad gyvename laikais, kai žmogaus teisės yra universalus tarptautinės politikos principas. Savo demokratinėmis tradicijomis besididžiuojančios šalys yra pasiryžusios kovoti už žmogaus teises Kosove, Irake, bet ne Ruandoje ar Tibete. Patogiausia būtų priimti Kinijos propagandą, kad Kinija puikiai rūpinasi tibetiečiais, gerina jų gyvenimą ir padeda „pabusti“ iš „lamaistinio sapno“. Na, tai, kad „nedėkingi“ tibetiečiai, esą paveikti Dalai Lamos ideologijos, užuot džiaugęsi, renkasi simbolinį susideginimą už laisvę, – visai netelpa į vakarietiško „politinio korektiškumo“ schemas.

Juk taip negražu pripažinti, kad Tibetas yra „pamirštas“, nes Kinija turi aibę divizijų ir labai daug gundančių komercinių pasiūlymų.

Ką gi, artėjant Tarptautinei žmogaus teisių dienai kur kas patogiau solidarizuotis su tomis mažumomis, kurios „madingos“, kurių rėmimas gali duoti politinių dividendų, o ir sau atrodysi modernus ir inteligentiškas. Tačiau tiesa ta, kad Tibetas ir kenčiantys tibetiečiai, pabėgėlio lemtį privalėjęs prisiimti Dalai Lama yra realūs ir yra kraujuojantis klausimas – ar tikrai visi žmonės šiandien turi teisę į gyvybę, laisvę, įsitikinimus, gyvenimą Tėvynėje? Beje, mes Lietuvoje, kurie mėgstame keikti Europos Sąjungą ar Vakarus apskritai dėl vertybių užmaršties, patys labai greitai perėmėm visus keikiamų vakariečių įpročius. Manau, kad pamenate, kaip mus nervino, kai Prancūzijos ar Vokietijos vadovai ramino Vytautą Landsbergį, jog reikia būti nuosaikesniam, mandagesniam, nes Lietuvių laisvės byla gali trukdyti svarbiems ekonominiams santykiams su besikeičiančia Sovietų Sąjungą. „Negi prekyba jiems svarbiau už žmones ir jų laisvę?“ – piktinomės anuomet. O šiandien tai mus vis dar piktina? Ypač jei susiję ne konkrečiai su mūsų skausmu, o su kita, geografiškai tolima, tauta, kuri yra pavergta ir vis labiau pamirštama?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-11-30 21:47

->“Yra” - kartais lemiama: žinodamas, KAS jas rašo, pradedi galvoti, KODĖL. wink

Yra       2017-11-30 20:16

gerų minčių. Argi tai yra lemiama kas jas rašo. Blogiau, kai visokie tiapkinai vaidina patriotus.

Pikc       2017-11-29 22:46

Negi taip sunku buvo “pagūglinti” prieš rašant, KAS ir KADA iš tikrųjų apie tas popiežiaus divizijas postringavo? wink
O kad šitas veikėjas yra “liberast-krikščionis” (koks oksiumoronas!), tai tiesa, nors šitame jo tekste dėl Vakarų pozicijos irgi teisybės yra. Dėl “mūsų” valdžios piktintis visiškai nėra pagrindo, nes tie baudžiauninkai patys nieko nesprendžia - kaip Briuselis pasakys, taip ir padarys.

Rašliavos > stribai spjaudosi       2017-11-29 14:07

Gaila, kad dar nepraregėjote ir nesuvokiate ką užstojate. Šiais laikas metas būtų skirti asmenybes, nebent pats esate iš tos šutvės. Tikriausiai nesuprantate, kad esate artimesnis stribų padermei, nei įsivaizduojate.

stribai spjaudosi       2017-11-29 12:56

pravilno tovariščiau - reik spjaudyti į juodaskvernius (tik nesumaišyk su skverneliu - jis savas, irgi stribo vaikas)

Rašliavos       2017-11-29 11:59

Šitas liberalusis krikščionis, Pūslio mokytojas, man joks autoritetas ir tie jo rašinėjimai, tai rūpinimasis būti perrinktu ir daugiau nieko. Rašinėja apie Tibetą, o į Kataloniją jam nusispjauti. Laiko save moraliniu autoritetu. Tfu.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

„Konservatorių“ partija: Už Europos Sąjungos federalizaciją, už Lietuvos valstybingumo panaikinimą! Pirmyn! Valio!

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo pradžia: „Sąjūdžio kova tęsiasi!“

Vytautas Rubavičius. Išpuoliai vis aršėja

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Alvydas Jokubaitis. Kodėl tautos balsas nėra Dievo balsas?

Verta prisiminti. Tyrimas, sudrebinęs klaną?

101-osioms Apsireiškimo metinėms: Fatima – Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Alytus kviečia: ateikite pas Romą Kalantą

Arvydas Šliogeris. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas

TS-LKD tiki: Ir Lietuva gali būti šviesi, arba Atėjo metas stoti į skaidraus verslo pusę

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.