Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 5 d. 12:54

9     

    

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Neseniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) triumfuodama paskelbė, jog mokyklos esą gerai įvertino įvestą etatinio darbo apmokėjimą, šiais mokslo metais jau visi dirba sklandžiai, atlyginimai auga, esminių problemų nebeliko, ir tereikia tik sulaukti 2025 m., kai mokytojo profesija savaime taps prestižine. Pasak ministro Algirdo Monkevičiaus, tokios mūsų sėkmės istorijos pavydi net kaimynai estai.

Deja, kai rugsėjo mėnesį lankiau Lietuvos mokyklas ir kalbėjau su mokytojais, pamačiau priešingą situaciją. Panašu, kad ŠMSM kuriamas iškreiptas vaizdinys formuojamas tendencingai siekiant pagrąžinti realybę, o bandymai iš esmės aiškintis vis dar neveikiančios sistemos trūkumus – labiau tik imitaciniai ir apsimestiniai.

Na, gali būti, kad man tiesiog nesiseka ir skersai išilgai pervažiavus Lietuvą nepavyksta surasti bent vienos mokyklos, kuri galėtų paaiškinti, kaip pagal dabar galiojančius teisės aktus nemeluojant, nepritempiant ir neužglaistant situacijos, sudėlioti darbo grafikus, pildyti darbo apskaitos žiniaraščius, suderinti darbo užmokesčio sistemas, o jomis remiantis atlikti darbo sutarčių pakeitimus. Nes mūsų atliktas tyrimas parodė, jog faktiškai mokytojų atliekamas darbas nuo apibrėžiamo teisės aktuose skiriasi iš esmės – kaip diena nuo nakties.

Tai išsiaiškinti mus paskatino Premjero Sauliaus Skvernelio skrajojančia tapusi frazė, jog „turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų atlyginimą galimybės tikrai nėra“. Mes paprašėme mokytojų rugsėjo mėnesį fiksuoti faktiškai dirbamą laiką, kad galėtume palyginti su jam vadovo nustatytu grafiku pagal dabar galiojančius teisės aktus. Skirtumas – įspūdingas! Norint šiuo metu atlikti visus darbus, sudėtus į etatą, mokytojas privalo nemokamai padirbėti dar 10–20 val. per savaitę, per mėnesį tai susidaro apie 50–80 viršvalandžių. Juos mokytojai, mūsų paraginti, ir prašo apmokėti.

Ar prisitaikėliška pozicija – gera išeitis?

Praeitais mokslo metais visi sistemos trūkumai be skrupulų buvo nurašomi tik mokyklų vadovų nekompetencijai, šiais metais dabartinė politinė ŠMSM vadovybė tokio atviro chamizmo neberodo. Yra net deklaruojamas noras aiškintis problemas, važiuoti tiesiogiai į mokyklas, o jei reikės, jas spręsti keičiant teisės aktus. Vadovams netgi atsirado pareiga darbo apmokėjimo sistemas suderinti su darbuotojų atstovais. Mes savo ruožtu atlikome dar vieną tyrimą, kaip gi mokykloms sekėsi tai padaryti.

Išties daug mokyklų nurodė, kad viskas suderinta su darbuotojų atstovais. Tačiau, anot mokytojų, pačios procedūros dažniausiai vyko formaliai, vadovaujantis principu – vadovas su visais pasitarė ir pats nusprendė. Vienas šmaikštus mokyklos direktorius net pasigyrė, jog „buvo keli, kurie drįso kažko klausinėti, bet aš jiems greit viską išaiškinau“, nors tada dar net nebuvo aišku, kiek mokykla apskritai šiais metais turės pinigų ar etatų.

Iš dalies galiu suprasti ir pateisinti mokyklų vadovus, juk pinigų dėl pokalbių su mokytojais daugiau neatsiras, o įstatymus ir įsakymus reikia vykdyti, nes kitu atveju prasidės ministerijos vizitai, sudaromos komisijos, tikrinimai. Kas gi to nori?

Bet iš kitos pusės manau, jog jei visada užimsime patogią prisitaikėlišką poziciją, tai ar apskritai galime tikėtis pokyčių ne tik švietimo sistemoje, bet ir valstybėje? O būdami prisitaikėliais ar pataikūnais kokią moralinę teisę mes apskritai tada turėsime laikyti save mokytojais ir kokias vertybes diegsime savo mokiniams?

Improvizacijos mokyklose

Tiesa, buvo mokyklų, kur mokytojai visgi išdrįso paprašyti informacijos: pateikti tikslius skaičiavimus, kaip ir kuo vadovaujantis yra apskaičiuotas jų darbo užmokestis; kodėl dažnai darbo sąlygos (darbo krūvis, krūvio sandara, darbo užmokestis) yra keičiamos neprašant darbuotojų sutikimo taip pažeidžiant Darbo kodekse numatytą darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva tvarką; nurodyti, kokia darbo apmokėjimo sistema yra taikoma įstaigoje, tiksliai įvardinti, kokiais darbo apmokėjimo sistemoje nurodytais ir su darbuotojų atstovais suderintais kriterijais remiantis yra nustatytos darbo sąlygos kiekvienam darbuotojui; pateikti nuasmenintą informaciją apie visiems įstaigos darbuotojams iki šiol taikytas ir toliau numatomas taikyti darbo sąlygas. Štai čia ir prasideda visas derinimo su darbuotojų atstovais proceso įdomumas.

Situacijai pailiustruoti pateiksiu keletą pavyzdžių. Štai Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktorius, gavęs tokį raštą, padidino siūlomą etato dalį, tačiau labai prašė patį raštą sunaikinti. Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė vis dar tikisi, kad gal iš tikrųjų taip ir nereiks suderinti darbo užmokesčio sistemos. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius jau antrus metus iš eilės darbo užmokestį moka ne pagal darbo sutartis ir puikiai suprasdamas dėl to atsirandančias teisines pasekmes, suka galvą, ką reiks atsakyti tikrintojams. Kauno rajono Jonučių progimnazijos direktorei derinimai apskritai yra tokia naujovė, kuri sukelia didžiules emocijų audras.

Tai kaip gi tas situacijas spręsti? O ir apskritai, ar turi mokyklų vadovai su mokytojais spręsti darbo apskaitos ir darbo užmokesčių sistemų klausimus? Gal vis dėlto mokytojų misija turėtų būti vaikų ugdymas?

Jei problemos nebus sprendžiamos, mokytojai priešinsis

Ministerija nebeneigia, kad problemos yra sisteminės ir pripažįsta, kad darbo užmokesčio apskaita mokyklose neatitinka tikrovės. Bet pripažinti problemą yra tik pirmas žingsnis, juk dar reikia ją ir spręsti. Ar ministrui užteks drąsos, valios, ryžto inicijuoti teisės aktų pataisas? Jei ir užteks, tuomet klausimas – kada? Jau spalis, ir jau reikia mokėti atlyginimus mokytojams už rugsėjį. Kaip bus apskaičiuojamas darbo užmokestis tose mokyklose, kuriose darbo apmokėjimo sistema taip ir neatsirado? O tokių yra ne viena dešimtis.

Buvom su ministru sutarę važiuoti į mokyklas, kurios turi esminių problemų, ir jas aiškintis. Bet, kaip matau, ministras jų lyg ir vengia. Jam, žinoma, daug patogiau apsilankyti tokiose mokyklose, kur tvyro geležinė tvarka, o ir nepatogių klausimų niekas neišdrįs užduoti. Tik ar tai netampa problemų aiškinimosi imitacija?

Todėl manau, kad jei ŠMSM, turinti formuoti švietimo politiką, jos neformuoja, ir atsižvelgiant į dabartinę ministerijų iškėlinėjimo iš Vilniaus madą bei žinant, kad mums labai pavydi estai, Švietimo ministeriją būtų tikslinga iškelti į Estiją.

O jei rimtai, tai turiu atsakingai pareikšti, jog jei artimiausiu metu ministerija rimtai nereaguos į signalus iš probleminių mokyklų ir toliau nesiims sprendimų iš esmės, lieka tik datos klausimas, kada mokytojai vėl bus priversti pasipriešinti neteisybei.

Trumpai apie autorių: Andrius Navickas – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

skiriu – Daug        2019-10-9 11:03

tokį komentarą parašyti, tikrai DAUG proto nereikia. Navickui siūlyčiau pačiam išsiskraidinti, tarkim, į Laplandiją, gal Kalėdų Senelis “ant nusiraminimo kėdutės pasodintų” ir pakalbėtų apie gyvenimo tiesas.

ahui       2019-10-6 13:51

O tau skwerneliai nesakė, jog jie išsilaipino mėnulyje? Jeigu pasigirs, paskubėk patikėti.

ah1       2019-10-6 13:36

mokytojų atlyginimai ne auga o mokytojams atlyginimai didinami ir mokami iš biudžeto, o į biudžetą pinigai suplaukia iš mokesčių mokėtojų,  didinamų ir naujai įvedamų mokesčių - algų mokytojams ir biudžetininkams didinimas tai nauji mokesčiai ir mokesčių didinimas - darbo žmonių skurdinimas. darbo žmonių skurdinimui dėl mokytojų algų didinimo - ne, mokytojai ir taip gauna į rankas apie 1000 eurų sakė S. Skvernelis.

stasys        2019-10-6 12:36

Nemokamas mokslas kainuoja brangiai .. nemokamos medicininės paslaugos kainuoja dar brangiau .A.Monkevičius turėtu išdrįsti visų paklausti o kiek kainuotu švietimo sistemai nupirkti jos prestižą. ? Ar Lietuvoje atsirastu tiek kvailiu aukso .? Gal imkime ir pakeiskime Konstitucija išbraukdami žodį NEMOKAMAS ,.. juk juo tik kvailiname save patys ir tuos niekam tikusius mokytojus kurie negali be to PRESTIŽO gyventi ?? Žmogus gali apsieiti be lauru .o jei neišeina tegul eina šėko pjauti ir vištas lesinti ..tas darbas ne mažiau svarbus visuomenei , mokytojo .

papa karla       2019-10-5 22:49

kam buratinams švietimas? buratinams pakanka cirko.

Vincukas       2019-10-5 22:42

Na ir kam tos estijos, jei, tolimose zelandijose - ne tik egzotika, bet ir kerinčios švietimo idėjos per kraštus liejasi.

Cirkas       2019-10-5 21:40

DJ Navickas pas mus bus vietoj Gretos Thumber ar kaip ją ten.

Taip       2019-10-5 21:36

A.Navickai,vien kalbi apie mokytojų algas ir pinigus skirtus švietimui.Vis dėlto dar svarbiau yra mokyklų programų ir auklėjimo turinys,kuris nūdien mažai turi sąsajų su lietuviška kultūra,istorine atmintimi,patriotiniu ugdymu.Visa tai grindžiama,deja, neoliberaliąja ideologija.O pietryčių Lietuvoje daugelio atveju švietimo sistema tapusi Tomaševskio partijos idealų išpažintojų ir remėjų pavaldume savo žvilgsnį nukreipusi į Lenkiją.Tad,V.Navicko vadovaujamos profsąjungos nesprendžia švietimo reikalų iš esmės.

Daug       2019-10-5 20:05

efektyviau visą ministeriją, ministrą su visa “šveitimo” valdininkų gvardija perkelti dar tolėliau- į Sibirą.
Dešimt metų Sibire iš tų bezdžionių padarytų žmones.


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.