Dienos aktualija, Religija ir filosofija

Andrius Martinkus. Adventas ir angelas

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 29 d. 17:04

9     

    

Andrius Martinkus. Adventas ir angelas

Angelas stovėjo prie Viešpaties karsto ir žiūrėjo į žmones, susirinkusius aplink didelę ir gražią Kalėdų eglę. Angelas mąstė.

Kaip neišmatuojamai, kaip baisiai skiriasi žmonių likimai… stebėjosi angelas. Kokia tarp jų žioji praraja. Ar gali kas nutiesti tiltą per bedugnę, skiriančią dangų ir pragarą? Kartais atrodo, tarsi jie būtų mūsų, bekūnių dvasių, įsikūnijimai ... tokie dangiškai tyri arba velniškai bjaurūs būna jų darbai. Štai vyras, ant rankų laikantis vaiką, tokį mielą ir pūkuotą, tarsi didelę kamanę. Štai moteris, liūdnai stebinti baltą ir abejingą snaigių šokį. Niekas jų nesieja, niekada anksčiau jie nebuvo susitikę ir niekada nesusitiks iki to lemtingo liepos vakaro, kai lyjant lietui jis ją nužudys. Ak, tas žmogaus kūnas. Ką jaučia toji moteris, kai neatsargi snaigė miršta ant jos pravirų lūpų? Kartais atrodo, kad tame pačiame kūne skirtingu metu apsigyvena dangaus arba pragaro būtybės. Mūsų, grynųjų dvasių, apsisprendimas buvo vienkartinis ir neatšaukiamas. Mes esame anapus ribos, anapus negailestingo „arba…arba“. Mes pasirinkome kartą ir visiems laikams. Mes amžinai būsime ten arba čia. O žmogus gali atsiversti ir nupulti, gali dieną būti angelu, o naktį velniu. Baisu yra niekada nieko nemylėti. Bet dar baisiau yra mylėti ir meilės netekti. Tas vyras ir ta moteris šiandien myli. Štai kur siaubas. Riba yra siaubo gyvybės šaltinis. Bet kartu ji yra tos trapios dvasios ir kūno santuokos, per kurią Kūrėjas nutarė išganyti pasaulį, didybės pagrindas.

Kai Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš Rojaus, ... toliau mąstė angelas ... jie buvo nuogi ir silpni. Jie neturėjo lokio nagų ir šerno ilčių, jų kūnų nesaugojo vėžlio šarvai, o jų sielos buvo sutrikusios ir išsigandusios. Todėl Dievas jiems davė kultūrą, kad jie galėtų apsiginti nuo gamtos ir piktųjų dvasių pasaulio. Kultūra tapo jų nagais, iltimis, šarvais ir vieta, kurioje jie susitikdavo su mumis ir Visatos Karaliumi. Bet žmonės labai anksti pradėjo nekęsti vieni kitų. Žmogžudys atsirado jau antrojoje žmonijos kartoje, jis buvo Ievos pirmgimis, o dešimtąją žmonių kartą Dievas nušlavė nuo žemės veido Tvano vandenimis, ir tik Nojaus šeimai buvo leista išsigelbėti. Dievas davė jiems kultūrą, kad jie apsigintų nuo gamtos, bet jie nukreipė ją vieni prieš kitus, ir stipresnieji iš jų eidavo per žemynus naikindami silpnesniuosius. Kai kuriuos iš jų kultūra padarė kone angelais, bekūnėmis būtybėmis. Jie paspaudžia mygtuką ir mato, kas vyksta anapus vandenyno. Paspaudžia kitą mygtuką ir kalbasi su esančiuoju už tūkstančių mylių. Vieno piršto judesiu gali pelenais paversti ištisus miestus. Dievas sumaišė jų kalbas, bausdamas Babelio bokšto statytojus už įžūlumą. Dabar jie ir vėl meta iššūkį Dievui sukildami prieš jo norėtą kalbų įvairovę. Jie naikina kalbas ir kitas rūšis, atimdami iš jų miškus ir stepes, nuodydami orą ir teršdami jūrą, tarytum norėtų vieni likti žemėje.

Bet ar tai, kas buvo sukurta kaip viena žmonija, šiandien vis dar yra viena rūšis? ... klausė savęs angelas. Viršgarsinio bombonešio pilotas, smiliaus prisilietimu prie paleidimo mygtuko galintis ugnies kamuolyje paskandinti milijoninį miestą, panašesnis į angelą naikintoją negu į Naujosios Gvinėjos džiunglėse ietimi medžiojantį čiabuvį. Ar yra kas bendro tarp tų, kurie moka šimtą tūkstančių dolerių už tai, kad bus užšaldyti ir laikomi kamerose, kol medicina suras vaistus nuo visų ligų ir pagamins nemirtingumo eliksyrą, ir dešimčių tūkstančių nuo maliarijos mirštančių vaikų, kuriems neatsirado skiepų? O kas sieja multimilijardierių ir iš bado mirštančiuosius, spinduliuojančią, plastinėmis operacijomis laikrodžio rodyklę dvidešimt metų atgal atsukusią popžvaigždę ir Afrikos raupsuotuosius, lytį pakeitusį transvestitą ir išprievartautą Darfūro moterį? Dievas davė žmonėms kultūrą, kad jie atsiskirtų ir apsigintų nuo gamtos, bet jie tik didino atskirtį savo rūšyje, kol beviltiškai nutolo vieni nuo kitų, nutolo tiek, kad netgi savybė, kuri, atrodo, turėtų juos vienyti ... jų mirtingumas ... ne vienija juos, o skiria. Juk miršta jie taip skirtingai! Ar mirtis iš bado ir užsišaldymas, kol bus atrastas nemirtingumo receptas, nėra akiplėšiškas pasityčiojimas iš jų prigimties bendrumo ir žmonijos lemties? Dievas sukūrė juos pagal savo paveikslą ir panašumą, bet dabar jie užsimojo sukurti tobulesnį žmogų pagal savo įgeidžius ir pageidavimus. Įdomu, ar duos Dievas sielą klonui, jei žmonės tokį pasigamins, ir jeigu duos, tai kokią?... susimąstė angelas. Aišku, atsakymo jis nežinojo.

Angelas stovėjo prie Dievo karsto ir žvelgė į žmones, vaikščiojančius aplink aukštą ir puošnią Kalėdų eglę. Tai buvo Europos angelas.

Jie išsigando siaubo ir sunaikino save kaip ribą, ... mąstė angelas. Tapo vienmačiai kaip ir mes, grynosios dvasios. Jie atmetė savo lemtį būti „tarp“. Pasidarė tiesiog stipriausi iš gyvūnų arba dievai ... nelygu kaip pažiūrėsi. Jų filosofai dėl to nesutaria. Ar jų apsisprendimas, kaip ir mūsų, vienmačių būtybių, galutinis ir neatšaukiamas? Dievas jiems davė kultūrą, kad jie apsigintų nuo gamtos ir piktųjų dvasių pasaulio, bet jie sunaikino gamtą ir jiems tapo nebereikalinga mūsų pagalba. Jie pasigamino sau naują gamtą, kurios gyslomis teka elektra, užmušė Dievą, paguldė jį į karstą, užvertė dangtį ir užkalė jį vinimis, o mus išvarė į miškus ir tyrus, kurių dar nespėjo suniokoti, pas savo pagoniškus dievus, kuriems kadaise aukodavo, į Karpatų kalnus ir Laplandijos taigą pas paskutinius lokius ir vilkus. Ir ką gi? Mums čia iš tikrųjų geriau. Mes daug smagiau jaučiamės šiuose gamtos likučiuose negu jų ištvirkusiuose miestuose. Jų senųjų miškų ir pelkių dievų draugija mums mielesnė už jų prezidentų ir ministrų pirmininkų naujamečius sveikinimus, ir mes verčiau staugsime kartu su vilkais, šia laukine giesme šlovindami Dievo sukurtą prigimtį. Angelas pyko.

Staiga jo dėmesys nukrypo į vieną mergaitę.

Mergaitė norėjo paimti nuotraukų albumą nuo viršutinės knygų spintos lentynos, nes albume buvo kelios jos mirusios močiutės nuotraukos, ir mergaitė norėjo į jas pažiūrėti. Netyčia ji kliudė vieną knygą, ir ši nukrito. Atsitrenkusi į grindis atsivertė. Mergaitė pažvelgė į atsivertusį puslapį. Jame buvo parašyta, kad Dievas mirė. Mergaitė truputėlį nustebo, nes ji mylėjo Dievą. „Kaip aš galiu mylėti Dievą, jei jis miręs?“ ... paklausė savęs mergaitė ir susimąstė. Staiga ryžtingu mažų rankų judesiu mergaitė užvertė knygą ir padėjo ją į vietą. Užsiversdama knyga išleido garsą. „Net jei Dievas mirė, aš vis tiek jį mylėsiu, ... tarė mergaitė, ... juk aš myliu savo mirusią močiutę“. Ir ant mažos Kalėdų eglutės pakabino baltą popierinį angelą.

Maranata! Maranata! ... svajingą angelo išsiblaškymą nutraukė grėsmingi šūksniai, ir angelas krūptelėjo. Maranata! Maranata! Ateik, mūsų Viešpatie! Mūsų Viešpatie, ateik! ... girdėjo angelas šaukiant nesuskaičiuojamas ordas, artėjančias iš pietų ir rytų. Atiduokite mums mūsų Dievą! Sugrąžinkite mums mūsų Viešpatį! ... nuo šių šauksmų drebėjo svarstyklių lėkštės. Vienoje gulėjo mažos mergaitės širdis. Į kitą kėlė koją miriadai karių, traukiančių atsiimti savo Viešpaties karsto.

Šaltinis: „Šiaurės Atėnai“ (2005-12-17)

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalietis       2020-11-30 17:34

“Patriote” Prašalieti 11:39  
Malonu yra išgirsti, kad ir po šiai dienai “Šiaurės Atėnų” redakcijoje yra “kilniaširdžių, kurie kilniaširdiškai eilinio žmogelio prašo…” Ir su vėliavų spalvų vaivorykšte yra šaunu… Tik su šūkiu “Ne ne ne” gaunasi ne visai “kilnu”, gražiau, tikroviškiau ir šiuolaikiškiau skambėtų šūkis - bažnytėlėse dievulio tarnai mylisi labiau kaip broliukai ir labai myli, kaip patį dievulį, į jų globą bažnytėlėse pakliūvančius vaikučius”... “Patriotiškai” sušukime tris kartus: Taip TAIP TAIP

"Patriote" Prašalieti 11:39       2020-11-30 12:09

“Užuojauta” Jums nuo “Šiaurės Atėnų” redakcijos.
Kilniaširdiškai prašome nekelti mums bylos dėl Jūsų įžeistų jausmų.
Juk mes su Jumis po ta pačia vėliava: žydra-ruda ir raudona!
Patriotams tris kartus sušukime: Ne! Ne! Ne!

Prašalietis       2020-11-30 11:39

Andrius Martinkus savo “Advente ir angele” surašė taip “įtikinamai, ką matė ir galvojo angelas stovėjęs prie Viešpaties karsto”, kad pagalvojau, Andrius Martinkus ar jo pro pro pro patekę “už už už”, garantuotai “buvo sutikę ir pabendravę” su “sovėjusiu prie Viešpaties karsto Angelu”, kuris jiems ir papasakojo “kaip viskas buvo iš tiesų”.... “Patriotiškai” nuvylė  tik straipsnelio pabaigoje esantis A.Martinkaus sakinys - “Šaltinis: „Šiaurės Atėnai“ (2005-12-17)”....

ah1       2020-11-29 23:44

Medis yra gyvybės simbolis, o mes ją nukertam ir stebim kaip ta eglė miršta, kai išsenka eglės gyvybė - byra spygliai, eglę išmetam, bet išmetam ne tik eglę - išmetam gyvybės simbolį, prieš tai nukankinę eglę.

Andrius       2020-11-29 22:51

Ko niekada negalėjau “suvirškinti” - tai zoologinės (gyvuliškos, o gal ir satanistinės) RUSOfobijos, JUDOfobijos, POLONOfobijos, GERMANOfobijos, AMERIKOfobijos, ARABOfobijos ir kitokios ISLAMOfobijos. Ir LITUANOfobijos. Ir KRISTOfobijos. Visos šitos fobijos velniui patinka. Man - ne. Ačiū visiems už taikos žodžius. “Palaiminti taikdariai.” Visiems - šventos Advento rimties ir džiaugsmo.

Kontempliavimo verta Andriaus įžvalga:        2020-11-29 21:06

Riba “yra tos trapios dvasios ir kūno santuokos,
per kurią Kūrėjas nutarė išganyti pasaulį, didybės pagrindas.”
***************************************************************
Štai kodėl ne tik gundymas sumaterialėjimu, supasaulėjimu,
bet ir angelizacija, spiritualizacija yra piktojo gundymo strategija.

Ačiū, mielas Andriau, už pranašingą kūrinį       2020-11-29 20:49

„Maranata! Maranata! Ateik, mūsų Viešpatie! Mūsų Viešpatie, ateik! ... girdėjo angelas šaukiant nesuskaičiuojamas ordas, artėjančias iš pietų ir rytų. Atiduokite mums mūsų Dievą! Sugrąžinkite mums mūsų Viešpatį! ... nuo šių šauksmų drebėjo svarstyklių lėkštės. Vienoje gulėjo mažos mergaitės širdis. Į kitą kėlė koją miriadai karių, traukiančių atsiimti savo Viešpaties karsto.“
Juk rašytas prieš 15 metų, per kuriuos Vakarai, Rytų ir Pietų krikščionių atžvilgiu (kur jų skaičius ir tikėjimas tik auga, priešingai nei Vakarų), neįtikėtinai stipriai sekuliarizavosi.
Nudievėjančių Vakarų parduotuvės vis labiau užtvindomos kalėdinėmis prekėmis - žaislais, papuošalais, eglutėmis, muzikėle, bet jų varganų sielų  vis daugiau užplaukia ant tuštybių tuštybės seklumų, kur jos dūsta ir žūva.
Dievui tereikia dvasios vargdienio gyvo tikėjimo, „mažos mergaitės širdies“.
Nepasiduokime išorės blizgučių miražams, susitelkime į Neregimybės slėpinius.

ah1       2020-11-29 20:22

lietuvi, nekapok medžių, nevilk į savo namus nukapotą ir mirštantį medį, nepuošk mirštančio medžio blizgučiais, nesidžiauk mirštančiu medžiu - pagal gamtos dėsnį panašus traukia panašų - mirštantis, kenčiantis medis pritrauks į tavo namus kančią o į Lietuvą bevaisę dykrą.
... o ką mergaitė?  O straipsnio mergaitė irgi puošė ir džiaugėsi mirštančiu medžiu cit. “Ir ant mažos Kalėdų eglutės pakabino baltą popierinį angelą.”- puošė mirštančią mažą eglaitę, tokią pat mažą kaip ir ji, mažą, bet jau mirštančią net nesulaukusią brandaus amžiaus kaip mergaitės močiutė. Mirusią močiutę mergaitė myli,o kančia ir mirtimi besivaduojančia eglute džiaugiasi, ją puošdama papuošalu iš kito mirusio medžio - popieriniu angelu iš žydų mitologijos….Vaikai auklėjami pavyzdžiu ir jei tėvai džiaugiasi medžio mirtimi ir kančia tai ko norėt iš vaiko? todėl, lietuvi, pradėk nuo savęs - nesidžiauk medžio kančia, nesidžiauk medžio mirtimi.

ah1       2020-11-29 18:12

ir vėl žydiškoji mitologia.  Vyre, būk lietuvis.


Rekomenduojame

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Skaitome Vyriausybės programą (2). Krescencijus Stoškus. „Vienodos starto pozicijos“ – ar tikrai?

Jūratė Laučiūtė. „Kou pats kvep, tou ėr kėta tep“, arba Kuo dabar užsiima N. Putinaitė?

Geroji Naujiena: „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mk 1,11)

Lietuvos partizanų istorija

D. Trampas gali paleisti savo paties platformą

Liudvikas Jakimavičius. Ar be Briuselio palaiminimo tuoj nenusipirksime duonos ir druskos?

Francis Lee. Padarykime Ameriką vėl gražią

Česlovas Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime. Replika

Andrius Švarplys. Trumpai apie bylą ‘Prager University versus Youtube’, arba Kas apgins žodžio laisvę?

Raimondas Kuodis. „Su tokia slinktim į idiokratiją mąstančiai visuomenei reikia kovoti“

Nida Vasiliauskaitė apie šių laikų antisovietinę propagandą, kurios yra vis daugiau ir daugiau: su kuo kovojama ir kaip?

Audrius Bačiulis. Su žodžio laisve Amerikoje baigta

Andrius Švarplys. Pora klausimų

Algis Krupavičius. Elito demokratijos krizė

Kviečiame žiūrėti jau 4-ąjį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašą

Raimondas Navickas. Rūkyti tabaką balkonuose draudžiama. O jeigu tai nedidelė gydomųjų kanapių suktinė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.