Kultūros, kalbos, istorijos politika

Andrius Baranauskas. Kaip idėją „milijonas už aktą“ paversti darbu, arba Kuo skiriasi „pažadėjau“ ir „padariau“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 18 d. 20:44

11     

    

Andrius Baranauskas. Kaip idėją „milijonas už aktą“ paversti darbu, arba Kuo skiriasi „pažadėjau“ ir „padariau“

Veidaknygė

Aš ilgai galvojau apie tą „milijonas už aktą“ idėją ir vis sukau galvą – kas man čia su ja stringa? Nes nu graži idėja, bet stringa, nors tu ką.

Nieko – nupūškuoti keli kilometrai miške vakar padėjo prašviesinti galvą.

Stringa paprastas dalykas: šita idėja yra apie kalbėjimą, o ne apie darymą.

Taip, ji sugeneravo – ir dar sugeneruos – daug publicity. Taip, tu turi ką įsidėti į laikraščio atvartą. Taip, skamba gražiai: Vasario 16-oji, šimtas metų, milijonas.

Bėda, kad visi tie straipsniai ir skaičiai bus greitai pamiršti.

Žmonės apskritai pamiršta žodžius. Jie prisimena žinot ką?

Taip, darbus.

Nes aš galiu kiek noriu kalbėti apie „geriausia kaina“: tai nereikštų lygiai nieko, jei mes nebūtume padarę tos geriausios kainos ir sumažinę realių sąskaitų realiems žmonėms.

Todėl kad reputacijos esmė yra dviejų tūkstančių metų senumo eilutėje: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“.

Nes netapęs kūnu yra kas? Tiesiog pažadas.

„Pažadu duoti milijoną“ kūnu taps tik tada, kai tai bus įgyvendinta. Ar bus? Bėda, kad Vasario 16-osios akto daugybė žmonių ieško dešimtmečius, ir mes vis dar neturime nieko daugiau nei kelias hipotezes. Kiek šansų, kad jį surasime būtent dabar?

Teisingai – iš esmės nulis. Šansų atsisveikinti su milijonu – tiek pat, o iki tol tai tėra žodžiai, ne darbai.
Todėl galiausiai žmonės taip ir vertins tą pažadą.

Kaip iš esmės nulį.

O ką daryti, paklausite jūs?

Daryti, atsakysiu aš. Tiesiogine to žodžio prasme. Daryti.

Reputaciją kuria ne žodžiai, straipsniai ir reklama. Suprantu, kad keista tai girdėti iš žmogaus, pamišusio dėl straipsnių, bet susitaikykim su realybe.

Reputaciją kuria darbai.

Žmonės prisimins ne tai, ką jūs sakysite, bet tai, ką jūs darysite. Taip, apie darbus reikia ir kalbėti, aš tai ir darau. Bet turi būti apie ką kalbėti.

Konkrečiai šiuo atveju – štai neseniai vienas istorikas aiškino, kad aktas, galimai, saugomas Vokietijos archyvuose.

„Saugomas“ šiuo atveju reiškia ne garbės sargybą su automatais prie milžiniško seifo durų. Ne, tai reiškia, kad jis – galbūt – ten yra.

Pageltęs, svetima kalba parašytas popieriaus lapas, užsimetęs tarp dešimčių milijonų kitų dokumentų. Tarp lentynų ir dėžių, kuriose – krūvos nuotraukų, Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto virtuvės važtaraščių, rekvizuoto turto aprašų, asmens bylų, raportų ir ataskaitų, užsakymų ir gimimo liudijimų, niekada neskaitytos korespondencijos ir valstybinių paslaugų kainoraščių.

Net jei aktas ten yra – rasti jį sunkiau nei tą konkrečią smėlio smiltelę dykumoje.

O dabar įsivaizduokit – kas būtų, jei kas nors atsistotų ir garsiai pasakytų: mums tai svarbu, todėl aš, Darius (arba Nerijus, arba Mindaugas, arba dar kas nors) padėsiu surasti aktą. Kviečiu Vilniaus universitetą suformuoti mokslininkų ekspediciją į Vokietijos archyvus – metams apmokėsiu jų kelionės, gyvenimo ir darbo išlaidas.

Ir į Švedijos archyvus tokią pat ekspediciją apmokėsiu.

Ir į JAV archyvus.

Ir į Rusijos, jei mus ten įleis.

Taip, tai kainuos – ir su pinigais reikės atsisveikinti čia ir dabar, o ne kažkokioje neapibrėžtoje ateityje.

Bet tai bus darbas, kuris tau padės reputaciją kurti realiai, ir tu galėsi pasakoti istoriją apie jį.

Galėsi kurti realybės šou apie tai, kaip mokslininkai važiuoja į misiją. Kaip jie atvyksta, įsikuria, kaip išeina į archyvą, kaip dirba jame, kaip žiba jų akys užčiuopus siūlo galą ir kaip jiems tenka įveikti nusivylimą paaiškėjus, kad ir vėl nieko nerado, ir kaip jie vėl kimba į darbą su nauja viltimi.

Galėsi sukurti dokumentinį – net ne filmą, o serialą. Kurį rodys ne tik Lietuva. O tokia tema bus įdomi ir Deutche Welle, ir BBC, ir History Channel.

Galėsi atidaryti konferenciją Vilniaus universitete, kur rektorius asmeniškai tau dėkos. Nes ar aktą rasim, dar neaišku, bet kad atsiras daugybė medžiagos naujoms monografijoms, žinom jau dabar.
Ir visose monografijose neišvengiamai bus dėkojama mecenatui.

Dar surasim daugybę dokumentų, svarbių mūsų istorijai. Apie partizanus, apie žydų likimą, apie Klaipėdos krašto sukilimą ir atėmimą, apie Karaliaučių, apie to meto tarptautinius santykius, apie daugybę kitų dalykų.

Ir svarbiausius jų galėsim atsirinkti, o tada eksponuoti padidintas kopijas Katedros aikštėje. Žmonių, kūrusių Lietuvą, atminimas grįš į jos šimtmetį.

Tau dėkos mokslo bendruomenė.

Tau dirbs Lietuvos diplomatinis korpusas, kurio pagalbos prireiks įveikiant biurokratines kliūtis.

Apie kiekvieną pasiekimą ar nusivylimą rašys žiniasklaida. Metus, pabrėžiu, rašys. Ne vien po gražaus maketo laikraštyje ar pressrelyso.

Taip, visa tai kainuos.

Bet ir duos naudos atgal, nes yra žiauriai didelis skirtumas tarp „pažadėjau“ ir „padariau“.

Tai vadinasi „reputacija“.

A, ir idėja nemokama. Imkit. Vardan tos.

#Komunikacija #Melejonas #IdėjaNemokamai #VėlTrumpaiNesigavo

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

R_R        2017-02-19 13:35

Apie “kupi- prodaj” gariūnininko filosofiją nebuvo nė kalbos -  tai Jūsų fantazija iki to nuvedė. Buvo kreiptasi ne tik į tuos alkanus tyrinėtojus, bet ir kitus tyrinėtojus, net ir į netyrinėtojus. Vokietijos ar Švedijos archyvų jie gal net minty neturėjo, galvojo ir apie grioviakasius (gal naujiena, kad daug dokumentų po obelim ar liepa buvo pakasta? daug privačiose kolekcijose saugomų, nuo Tauro kalno parsineštų?)
Linkiu sėkmės, ieškant finansavimo šaltinių saviems projektams, nes mūsų tyrinėtojai, su Lenkijos ar Baltarusijos palyginus (kitų neminėsiu), smarkiai atsilieka tempais, metodais ir būdais, o ypač sveikomis ambicijomis.
Labai taiklus Ministro pastebėjimas -  prieš įžeidinėjant kitus, pasižiūrėti į veidrodį.

Ideja fix       2017-02-19 11:15

ne Karbauskis, o Mockus su Kurlianskiu kovoja prieš alkoholio vartojimą. Būtent jie pradėjo keisti tradiciją, vietoje butelio reikalingam žmogui, duoti tik butelio dėžutę išgyvenimui. Tai tikras darbas ir gan pavojingas, ir daug kainuojantis.

kumelė-nuotaka       2017-02-19 10:10

-Kas yra Idėja, draugai?
Idėja yra ...kvazi uno fantasia!
.
Pinigai?
Jūs kalbate apie kažkokius pinigus?
Kam jums pinigai, jūs gi neturite fantazijos.
.
“Keturių žirgų” klubo šimtmečiui pastatykime daug daug Naujųjų Vasiukų.

eRerui       2017-02-18 21:16

Matai, pone- ne viskas, deja gali būti matuojama laukinės rinkos institutkų matais.
Lietuva, kalba, istorija- neparduodami.
Mokėti už padarytą darbą “po to kai”, gali grioviakasiui, asfaltuotojui, siuvėjui, kepējui.
Visame pasaulyje tyrinėtojui darbą finansuoja tyrinėjant, t.y.poceso metu.
Nes niekada nėra jpkių garantijų jog ras. Miręs badu tyrinėtojas negali dirbti. Siūlyti nusipirkti duonos tik po metų ar dešimties, t.y. po atlikto darbo, gali tik buko uabinio protelio savininkas.
Vergvaldžio ir “kupi- prodaj” gariūnininko filosofija.

 

R_R       2017-02-18 15:06

Deja, deja, tai klasikinis pavyzdys, kaip gerą mintį paversti purvu. Pasirodo, naivu buvo tikėti, kad istorikai susipras, jog tai jų atsakomybė, kad ši idėja virstų kūnu ir duotų didelę pridedamąją vertę. Verslas nori mokėti pinigus už “padarytą darbą”, o istorikai,  kaip visada, “duokit pinigus ir mes darysim”,vietoje to, kad rimtai pagalvoję, pakreiptų šitą idėją tinkama linkme ir surankiotų visus, net atsiradusius šalutinius rezultatus.

Asta R.-R.       2017-02-18 13:06

Perskaičiau koncerno „MG Baltic“ vadovo išplatiną skelbimą apie jo įsipareigojimą per vienus metus Nepriklausomybės Aktą radusiam (-iems) sumokėti 1 milijoną eurų ir neatlygintinai perduoti jį Lietuvos valstybei. Iškart sukilo prieštaringi jausmai. Andriaus Baranausko straipsnis mano abejones ir mintis patvirtino. Ačiū!

Constructus       2017-02-18 11:52

svarbiausia bet kokio pastato dalis- fasado apdaila!

rename       2017-02-18 11:50

MG Balitc >>> MGB
.
matrioško grybovoj boltik >>> režimo varžtelis

albina       2017-02-18 11:47

Skaitau ir džiaugiuosi - yra kas pasako garsiai tai,kas mąstančių skaitytojų mintyse.Tarp melo,reklamos,propagandos,karo isterikos,piaro už mokesčių mokėtojų pinigus,kaip šviesos spindulys - puikus straipsnis.Ačiū Autoriui!

ruta       2017-02-18 11:27

Puiki Autoriaus ideja , bet ar tokiu konkreciu ideju / kurias reikia generuoti , o ne reklamuotis /reikia korupcionieriams ?

emdžyboltūnas       2017-02-18 10:59

Ot bjaurybė tas Baranauskas! Kada iki pat ßaknų.
O taip grażiai buvo sumanyta pasipiarinti, norėjom nuo kurlianskio/masoulio mėšlo mundurą pavalyti.
Irše tau- Baranauskas vėl mus morda į šūdus murdo.
Niekšû niekšas!


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.