Įžvalgos, Diskusija

Andriaus Švarplio replika A.Lašui, arba Dar kartą apie viešojo sektoriaus (o ne Landsbergių verslo) nususinimą prisidengiant „teise ir laisve rinktis“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 8 d. 10:22

3     

    

Dr. Andrius Švarplys tęsia diskusiją, kilusią paaiškėjus, kad ir švietime įsitvirtinęs toks verslo modelis, kurio esmę – valstybės resursai nukreipiami turtingiausiųjų sluoksnio naudai, o pats sektorius nususinamas ir išsunkiamas –  savo straipsnyje „Grietinėlės graibymas, arba Landsbergių verslo modelio nonsensas“ itin taikliai ir išsamiai atskleidė dr. Romas Lazutka.

Tai, kad tokio verslo simboliu taptų būtent Austėjos Landsbergienės sukurtas privačių darželių ir mokyklų tinklas, padarė viską ir patys Landsbergiai, ir valstybinis sektorius, rūpinęsis suteikti jiems ypatingas nuomos sąlygas – itin gerai suremontuotas patalpas ir pan.

Į diskusiją įsitraukė ir dr. Ainius Lašas – jo tekstą Ar sugebame matyti toliau nei Landsbergių verslas? Atsakymas R.Lazutkai skaitykite portale 15min.lt, o perskaitę sugrįžkite į Tiesos.lt – čia dalijamės dr. Andriaus Švarplio įžvalgomis.


Keistai suformuluotas diskusijos motyvas: susidaro įspūdis, kad neva kažkas kabinėjasi prie Landsbergių verslo, siūloma žvelgti giliau – ne į Landsbergių verslo uždusinimą.

O R.Lazutkos didžiausias rūpestis – ne mokinių rezultatai, pradinio ar pagrindinio švietimo kokybės pagerinimas, o būtent socialinės nelygybės aspektas. Laisvosios rinkos postulato ydingas veikimas valstybės sąskaita. Ir tai matoma būtent plačiau – kaip viešojo sektoriaus (o ne Landsbergių verslo) nususinimas prisidengiant „teise ir laisve rinktis“, „privačios iniciatyvos savaiminiu gerumu ir kokybe“.

Esmė ta, kad negalime kalbėti apie tolesnes švietimo problemas pirmiau nesutarę dėl socialinio teisingumo švietimo sistemoje. Dėl rinkos santykių ne-įsileidimo į viešąjį sektorių. Nes labai dažnai po šūkiais „laisva rinka“, „konkuravimas dėl kokybės“ paprasčiausiai kuriasi grietinėlės graibstytojai ir monopolijos. Vietoj kokybės gaunamas pelnas.

Iš pažiūros racionalūs A.Lašo siūlymai yra svarstytini, diskutuotini, ginčytini ir t.t. Bet siūlymas neva nekreipti dėmesio į Landsbergių verslą iš esmės reiškia siūlymą užmerkti akis dėl viešojo sektoriaus išsunkimo modelio, kuris įsivyravęs Lietuvoje. Tai siūlymas apeiti esminę temą.

Ir tai ne pirmas kartas, kalbant apie šį autorių. Visai neseniai A.Lašas buvo aistringas universitetų jungimo palaikytojas ir kalbėjo apie masto ekonomiją kaip vieną pagrindinių argumentų. Abstrakčiai toks argumentas teisingas (kaip ir šiame straipsnyje samprotavimai apie mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijos svarbą). Tačiau lygiai taip pat praleidžiama esmė: masto ekonomija negali duoti efekto, kai vadovaujanti komanda (elitas) galvoja tik apie finansinių srautų perėmimą ir uždirbimą iš susijungimo. Negali turėti jokios kokybės iš jokių masto ar kitokių ekonomijų, kai krizės metu ir visuotinio akademinio personalo skurdo metu Universiteto rektorius pasididina ir taip keleriopai didesnį už vidurkį atlyginimą. Negali eiti į jokius pasaulio šimtukus, kai Universiteto galva plagijuoja habilitacinį darbą iš vadovėlio. Negali būti kokybės, kai agresyviai yra peršamas įvaizdis, suformuojama universiteto valdymo elitinė grupelė, o bendruomenė pasiunčiama kuo toliau nuo svarbiausių sprendimų. Negali būti pasitikėjimo, kai vaikantis įvaizdžio, chamiškai iškraipoma istorija – neva tai KTU yra 1922 m. Lietuvos universiteto tęsinys (turbūt KPI sovietmečiu labai sėkmingai puoselėjo laisvos Lietuvos universiteto tradicijas?..). Čia visiškai nenoriu veltis į „savo kiemo“ karą. Tik vardiju akivaizdžius simptomus.

Visi abstrakčiai racionalūs argumentai atsimuša į postsovietinę klaninę savęs tvirtinimo realybę. Todėl tai, ką šiame straipsnyje A.Lašas siūlo „pamiršti“, iš tikro yra reali sąlyga bet kokiam švietimo sistemos pagerinimui. Ne Landsbergių pinigai čia matomi, o per austėjišką švietimo prekybą matomas bendras viešojo sektoriaus išsunkimas, prisidengiant įvairiais įvaizdžiais, kaip „privati iniciatyva“, „laisva rinka“, „kokybė“, „pirmasis pasaulio šimtukas“ ir pan.

Kaip konkrečiai strategiškai ir struktūriškai pagerinti švietimo kokybę yra atskira tema. Pradžiai reikėtų bent atskirti pelną ir valstybinį švietimą. Bendruomeniniai ryšiai kuria tarpusavio pasitikėjimą, be kurio negali atsirasti jokia kokybė, todėl reikia kuo labiau artinti bendruomenę prie sprendimo priėmimo proceso ir mažinti anoniminių biurokratų galią.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2018-09-10 16:05

Geras ir straipsnis, ir abu komentarai.

Išties, Tarabilda,       2018-09-8 23:31

„laisva rinka” yra oksimoronas. Kaip galima rinką vadinti l a i s v a, jei ją
v a l d o naudos (pelno) siekimas (iš esmės - aklas geismas, jo determinizmas)?
Juk ne siekimas bendrojo gėrio, kurio dėlei privalu grumtis su prigimtiniu egoizmu,
ją valdo? Jei liberastiškai interpretuojamos „laisvos rinkos” dalyvių elgesį apsprendžia godumas, kuris krikščionišku požiūriu yra yda (išimtys tik patvirtina tokią dalykų padėtį), tai „laisvos rinkos” ideologema kaip tik yra nelaisvės (liudijamos augančia socialine skirtimi) absoliučiai daugumai jos dalyvių priedanga.
Vakarų teisė į privačią nuosavybę sumanyta, skirta ir pateisinama
tik moralines dorybes išpažįstančių ir praktikuojančių žmonių atžvilgiu. NK

Tarabilda       2018-09-8 14:06

Lašas yra lašas į prasmirdudsius mūsų isteblišmento triusikus. Laisvosios rinkos instituto apologetui net nekyla klausimas apie landsberginio bizniuko moralumą. Neoliberalai moralės klausimą yura eliminavę iš visų diskursų.Todėl jie patys neišvengiamai bus eliminuoti iš didžiojo naratyvo, nežiūrint į pastangas išlikti, diegiant ir promoutinant liberalųjį fundamentalizmą, cenzūrą ir žmonių niekinimą. Laikrodis tiksi, kada?


Rekomenduojame

Bronius Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę

EŽTT: Norvegija pažeidė žmogaus teises byloje dėl vaiko teisių

Liudvikas Jakimavičius. Išeiviai ir mes, arba Gyvenimas Vezuvijaus papėdėje (papildyta)

Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

Švedijos parlamento rinkimuose - pažeidimai ir išpuoliai prieš Švedijos demokratus

Valdas Vižinis. Laiškas emigravusiems. Ir VALSTIEČIAMS

Martynas Katelynas. Rinkimai Švedijoje: nevaldoma masinė migracija nulems rezultatą?

Vidas Rachlevičius. Apie Prezidento rinkimų kampaniją kitaip, arba Kas mums visiems atsitiko, kad dabar turime tai, ką turime?

Geroji Naujiena. Jį sutikę net kurtieji girdi ir nebyliai prabyla!

Kaip atsiranda prekeiviai Lietuva?

Roko Gasparaičio interviu su Arnoldu Zdanevičiumi, buvusiu homoseksualu: „Homoseksualizmas yra baisi liga, sielos liga“

Andriaus Švarplio replika A.Lašui, arba Dar kartą apie viešojo sektoriaus (o ne Landsbergių verslo) nususinimą prisidengiant „teise ir laisve rinktis“

Chemnicas: prieš nevaldomą imigraciją protestuojantys vokiečiai priminė Angelai Merkel nuo pabėgėlių rankos žuvusius tėvynainius

Algimantas Rusteika: Prapjaukim pilvą ir ką nors padarykim

Popiežius Pranciškus. „Tikri pinigai kyla ne iš kitų pinigų, o iš darbo“

Andrius Švarplys. Apie lietuviškus influencerius ir JAV „konstitucinę krizę“

Vokietijos vidaus reikalų ministras: „Migracija – visų problemų motina“

Justas Mundeikis. „Ekonomisto komentaras“ – apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Algimantas Rusteika. Jie mus labai myli

Nida Vasiliauskaitė. Tikroji, pagrindinė, pirmaeilė dabarties politinė problema

Andrejus Gaidamavičius: „Premjere, ar taip turėtų atrodyti saugomos teritorijos?“

Rasa Kazėnienė: „Jei tu ne vagis, tu esi niekas“

ES biudžeto komisaras: Europos Sąjungai gresia „mirtinas pavojus“

Valdas Vasiliauskas. Viešame TS-LKD partijos pirmininko laiške įsivėlė logikos klaida

ES daugėja ne santuokoje gimusių vaikų, Lietuvoje – ne

Rasa Čepaitienė. Sekso ekonomikos spąstuose

Valdas Vasiliauskas. Profesija – ministrės vyras (papildyta video)

Jonas Burokas. Atverkime savo širdis žuvusių už Tėvynės laisvę pagerbimui ir teisingumui

Valdemaras Klumbys. Vilnius irgi tvarkosi: Reformatų parkas ir kitos žaliosios erdvės

Aušra Maldeikienė. Kaip Kinija tapo strategine Lietuvos partnere?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.