Įžvalgos, Diskusija

Andriaus Švarplio replika A.Lašui, arba Dar kartą apie viešojo sektoriaus (o ne Landsbergių verslo) nususinimą prisidengiant „teise ir laisve rinktis“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 8 d. 10:22

3     

    

Dr. Andrius Švarplys tęsia diskusiją, kilusią paaiškėjus, kad ir švietime įsitvirtinęs toks verslo modelis, kurio esmę – valstybės resursai nukreipiami turtingiausiųjų sluoksnio naudai, o pats sektorius nususinamas ir išsunkiamas –  savo straipsnyje „Grietinėlės graibymas, arba Landsbergių verslo modelio nonsensas“ itin taikliai ir išsamiai atskleidė dr. Romas Lazutka.

Tai, kad tokio verslo simboliu taptų būtent Austėjos Landsbergienės sukurtas privačių darželių ir mokyklų tinklas, padarė viską ir patys Landsbergiai, ir valstybinis sektorius, rūpinęsis suteikti jiems ypatingas nuomos sąlygas – itin gerai suremontuotas patalpas ir pan.

Į diskusiją įsitraukė ir dr. Ainius Lašas – jo tekstą Ar sugebame matyti toliau nei Landsbergių verslas? Atsakymas R.Lazutkai skaitykite portale 15min.lt, o perskaitę sugrįžkite į Tiesos.lt – čia dalijamės dr. Andriaus Švarplio įžvalgomis.


Keistai suformuluotas diskusijos motyvas: susidaro įspūdis, kad neva kažkas kabinėjasi prie Landsbergių verslo, siūloma žvelgti giliau – ne į Landsbergių verslo uždusinimą.

O R.Lazutkos didžiausias rūpestis – ne mokinių rezultatai, pradinio ar pagrindinio švietimo kokybės pagerinimas, o būtent socialinės nelygybės aspektas. Laisvosios rinkos postulato ydingas veikimas valstybės sąskaita. Ir tai matoma būtent plačiau – kaip viešojo sektoriaus (o ne Landsbergių verslo) nususinimas prisidengiant „teise ir laisve rinktis“, „privačios iniciatyvos savaiminiu gerumu ir kokybe“.

Esmė ta, kad negalime kalbėti apie tolesnes švietimo problemas pirmiau nesutarę dėl socialinio teisingumo švietimo sistemoje. Dėl rinkos santykių ne-įsileidimo į viešąjį sektorių. Nes labai dažnai po šūkiais „laisva rinka“, „konkuravimas dėl kokybės“ paprasčiausiai kuriasi grietinėlės graibstytojai ir monopolijos. Vietoj kokybės gaunamas pelnas.

Iš pažiūros racionalūs A.Lašo siūlymai yra svarstytini, diskutuotini, ginčytini ir t.t. Bet siūlymas neva nekreipti dėmesio į Landsbergių verslą iš esmės reiškia siūlymą užmerkti akis dėl viešojo sektoriaus išsunkimo modelio, kuris įsivyravęs Lietuvoje. Tai siūlymas apeiti esminę temą.

Ir tai ne pirmas kartas, kalbant apie šį autorių. Visai neseniai A.Lašas buvo aistringas universitetų jungimo palaikytojas ir kalbėjo apie masto ekonomiją kaip vieną pagrindinių argumentų. Abstrakčiai toks argumentas teisingas (kaip ir šiame straipsnyje samprotavimai apie mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijos svarbą). Tačiau lygiai taip pat praleidžiama esmė: masto ekonomija negali duoti efekto, kai vadovaujanti komanda (elitas) galvoja tik apie finansinių srautų perėmimą ir uždirbimą iš susijungimo. Negali turėti jokios kokybės iš jokių masto ar kitokių ekonomijų, kai krizės metu ir visuotinio akademinio personalo skurdo metu Universiteto rektorius pasididina ir taip keleriopai didesnį už vidurkį atlyginimą. Negali eiti į jokius pasaulio šimtukus, kai Universiteto galva plagijuoja habilitacinį darbą iš vadovėlio. Negali būti kokybės, kai agresyviai yra peršamas įvaizdis, suformuojama universiteto valdymo elitinė grupelė, o bendruomenė pasiunčiama kuo toliau nuo svarbiausių sprendimų. Negali būti pasitikėjimo, kai vaikantis įvaizdžio, chamiškai iškraipoma istorija – neva tai KTU yra 1922 m. Lietuvos universiteto tęsinys (turbūt KPI sovietmečiu labai sėkmingai puoselėjo laisvos Lietuvos universiteto tradicijas?..). Čia visiškai nenoriu veltis į „savo kiemo“ karą. Tik vardiju akivaizdžius simptomus.

Visi abstrakčiai racionalūs argumentai atsimuša į postsovietinę klaninę savęs tvirtinimo realybę. Todėl tai, ką šiame straipsnyje A.Lašas siūlo „pamiršti“, iš tikro yra reali sąlyga bet kokiam švietimo sistemos pagerinimui. Ne Landsbergių pinigai čia matomi, o per austėjišką švietimo prekybą matomas bendras viešojo sektoriaus išsunkimas, prisidengiant įvairiais įvaizdžiais, kaip „privati iniciatyva“, „laisva rinka“, „kokybė“, „pirmasis pasaulio šimtukas“ ir pan.

Kaip konkrečiai strategiškai ir struktūriškai pagerinti švietimo kokybę yra atskira tema. Pradžiai reikėtų bent atskirti pelną ir valstybinį švietimą. Bendruomeniniai ryšiai kuria tarpusavio pasitikėjimą, be kurio negali atsirasti jokia kokybė, todėl reikia kuo labiau artinti bendruomenę prie sprendimo priėmimo proceso ir mažinti anoniminių biurokratų galią.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2018-09-10 16:05

Geras ir straipsnis, ir abu komentarai.

Išties, Tarabilda,       2018-09-8 23:31

„laisva rinka” yra oksimoronas. Kaip galima rinką vadinti l a i s v a, jei ją
v a l d o naudos (pelno) siekimas (iš esmės - aklas geismas, jo determinizmas)?
Juk ne siekimas bendrojo gėrio, kurio dėlei privalu grumtis su prigimtiniu egoizmu,
ją valdo? Jei liberastiškai interpretuojamos „laisvos rinkos” dalyvių elgesį apsprendžia godumas, kuris krikščionišku požiūriu yra yda (išimtys tik patvirtina tokią dalykų padėtį), tai „laisvos rinkos” ideologema kaip tik yra nelaisvės (liudijamos augančia socialine skirtimi) absoliučiai daugumai jos dalyvių priedanga.
Vakarų teisė į privačią nuosavybę sumanyta, skirta ir pateisinama
tik moralines dorybes išpažįstančių ir praktikuojančių žmonių atžvilgiu. NK

Tarabilda       2018-09-8 14:06

Lašas yra lašas į prasmirdudsius mūsų isteblišmento triusikus. Laisvosios rinkos instituto apologetui net nekyla klausimas apie landsberginio bizniuko moralumą. Neoliberalai moralės klausimą yura eliminavę iš visų diskursų.Todėl jie patys neišvengiamai bus eliminuoti iš didžiojo naratyvo, nežiūrint į pastangas išlikti, diegiant ir promoutinant liberalųjį fundamentalizmą, cenzūrą ir žmonių niekinimą. Laikrodis tiksi, kada?


Rekomenduojame

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Istorinis įvykis Lietuvoje: advokatas Saulius Dambrauskas kviečia ginti viešąjį interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

Andrius Švarplys. Trumpas žmonijos istorijos įvadas :)

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Andrejus Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Jonas Kaminskas. Vyriausios Rinkimų Komisijos nariai nesuprato ar nenorėjo suprasti?

Vidmantas Valiušaitis. Nejau Šakalienės ir Majausko įstatymas yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją?

Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?

Rasa Dijokaitė. Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose ir kas pareikalaus, kad tai liautųsi?

Valdas Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai

A.Merkel ES „vizija“: tolerancija – „Europos siela“, kad apgintume savo bendruomenę, reikalinga „tikra ES kariuomenė“, bet ji nebus „anti-NATO“

Tautos forumo kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI

Vincentas Vobolevičius. Keistas vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas

Aušra Gabalytė, Aikštės TV: įsimintinos akimirkos iš „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimo

Vaiko teisių apsauga: Lino Kukuraičio ir Rimanto Dagio diskusija Marijos radijuje

Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica apie naujausią Emanuelio Macrono „išradimą“: „Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Andrejus Gaidamavičius tiems, kurie myli mišką, bet sako: „Tai kad aš nieko apie jį neišmanau…“

Neterminuotą streiką pradėję mokytojai nusiteikę ryžtingai

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Algimantas Rusteika. Laiko jums liko nebedaug

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Holodomoro 85-etis

Geroji Naujiena: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“  (Mt 5, 3)

Vytautas Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas

Rimantas Rubavičius. Apie toleranciją

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Algimantas Rusteika. Dveji metai su Donaldu Trumpu. Jūsų dėmesiui – lietuviško ikilytinio, lytinio ir polytinio elito analizė

Jurga Lago. Apie tą Lietuvą, kuri it bloga motina, pati patyrusi smurtą, nemyli savo vaikų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.