Andrejus Piontkovskis. Nevisavertės imperijos nevisavertis fiureris

Tiesos.lt redakcija   2014 m. gruodžio 20 d. 19:04

17     

    

Andrejus Piontkovskis. Nevisavertės imperijos nevisavertis fiureris

svoboda.org

1991-aisiais metais subyrėjo dvi komunistinės imperijos. Iš pradžių – mažoji jugoslaviška, po to – didžioji sovietinė. Abiejų žlugimą lėmė vienos ir tos pačios priežastys, tačiau jos griuvo labai skirtingai. „Dvasiniai komunizmo saitai“ sutrūnijo ir jau niekas negalėjo suturėti mažesniųjų broliukų vyresniojo imperinio brolio (sesers) – Serbijos ir Rusijos – orbitoje.

Subyrėjimo charakterį apibūdina tiek Serbijos, tiek Rusijos tautų požiūris į šį procesą. Jų anuometiniai charizmatiškieji vadai Miloševičius ir Jelcinas, būdami apsigimę populistai, savo politikoje vadovavosi daugumos bendrapiliečių galvosena. Atskiros vietinės imperijos virusu užsikrėtę serbai, netekę vilties išsaugoti visą Jugoslaviją, pamėgino iš jos kūno išpjauti „Didįjį Serbų Pasaulį“ – tuo tik sukėlę ir pralaimėję pustuzinį karų, nusinešusių dešimtis tūkstančių gyvenimų.

Tokio sovietinės imperijos padalijimo scenarijaus šalininkų būta ir Rusijoje. Tiesą sakant, GKČP buvo ne tiek komunistinis, kiek būtent imperinis pučas. O vienas iš „nugalėjusios demokratijos“ vadų Gavrilas Popovas atkakliai kvietė broliškai suskaldyti Ukrainą – kaip tik pagal šiandieninius putiniškus šablonus. Tačiau protestuoti prieš Belovežo susitarimus, padalijusius SSSR griežtai pagal formalias buvusių sąjunginių respublikų ribas, jų ratifikavimo RSFSR Aukščiausioje Taryboje dieną į gatves išėjo vos šimtas žmonių.

Ne tik buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai, bet ir visas pasaulis buvo dėkingas išmintingai ir kilniadvasei rusų tautai, nesusigundžiusiai kvietimais „suvienyti rusų žemes“. Jugoslaviškasis scenarijus branduolinių ginklų prikimštoje posovietinėje erdvėje galėjo pasibaigti pasauline katastrofa.

Imperiniai fanatikai marginalai – tokie kaip šiandienos įžymybė karo nusikaltėlis Girkinas – tarsi paguodos prizo griebėsi „pareigos“ vykti į Balkanus ir ten žudyti chorvatus ir bosnius. Tarp jų nesimatė blankaus čekistų papulkininkio Putino – anuomet jo nekankino pražūtingi imperiniai instinktai. GKČP dienomis jis klusniai nešiojo portfelį, iš paskos sekdamas Sankt Peterburgo merą, šiaurės sostinėje kovojusį su pučistais. O nugalėjus šviesioms jėgoms ir progresui, jis visa galva pasinėrė į finansinę veiklą pagal schemą „spalvotieji metalai ir naftos produktai mainais į riestainio skylę“, klodamas pirmąsias kuklias plytas į savo asmeninės finansinės imperijos pamatus.

Žvelgiant iš istorinės retrospektyvos, šiandien yra akivaizdu, jog strateginis kursas į nomenklatūrinę privatizaciją principinių nesutarimų tarp Jelcinui artimų „reformatorių“ ir pučistų stovyklos nesukėlė. Ar galėtumėte įsivaizduoti nugalėjusius Janajevą ir Pavlovą, kurie būtų atsisakę gardžių valstybinės nuosavybės kąsnių, nors jie jau ir anksčiau – sykiu su visokiais černomyrdinais ir alekperovais – tuos kąsnius entuziastingai kimšosi į savo kišenes? Tai buvo bendras, konsensuso pagrindais grįstas sovietinių „aparatčikų“ projektas, subrandintas Lubiankos koridoriuose – greičiausiai dar Andropovo laikais.

Komunizmo drakonas, parodomai ritualiniu būdu sutriuškintas 1991-ųjų rugpjūčio 19–21 dienomis, iš tikrųjų jau buvo sėkmingai nugaišęs ir, pirmiausia, protuose ir širdyse jo ideologų bei vadų, pakeitusių banknotuose Lenino atvaizdus į Franklino portretus. Nesutarė jie dėl kitų dalykų.

Pučą palaikiusiems klanams norėjosi ne tik milžiniškos nuosavybės, bet – kaip priedo – ir imperinės didybės. Pragmatikas Jelcinas suvokė, kad ir didelio kraujo kaina nepavyks išsaugoti net ir apkarpytos imperijos. Prieš akis buvo parodomasis metodinis Jugoslavijos pavyzdys. „Rusų pasaulio“ su jo „sakraliuoju“ Chersonesu karikatūrinė parodija – beprotiškas senstančio diktatoriaus mėginimas laiko mašina sugrįžti dvidešimt trejais metais atgal ir naujai peržaisti Sovietų Sąjungos žlugimą – šįsyk pagal jugoslavišką scenarijų. Ir dar pratęsti savo pūvančios kleptokratijos agoniją, papudruojant ją kiek stilingesniu ideokratiniu projektu, primenančiu hitlerinį fašizmą arba stalininį komunizmą.

Šis mėginimas buvo pasmerktas žlugti pirmiausia todėl, kad per tuos metus rusų mentalitetas nepakito. Trumpalaikė „Krymnaš“ euforija nereiškė, jog „nacijos tėvui“ suteikiama indulgencija nesibaigiančiam hibridiniam karui visoje posovietinėje erdvėje ginant „etninius rusus ir rusakalbius“.

Į melagingai skambantį imperinio trimito kvietimą atsiliepė tik nuo Karpatų kalnų nusileidusi arijų gentis, išsiugdžiusi papildomą fašistinio dvasingumo chromosomą – prochanovai ir duginai, cholmogorovai ir prosvirninai, žirinovskiai ir ziuganovai, prilepinai ir ochlobystinai. Tačiau Ketvirtojo pasaulinio „Rusų pasaulio“ karo su „anglosaksais“ priešakinėse pozicijose niekas iš jų nebuvo pastebėtas.

Iš „mentų“ pasaulio tankumynų kilęs rusų žemių rašytojas Prilepinas (Захар Прилепин), skirtingai negu, pavyzdžiui, amerikietis Hemingvėjus (Ernest Hemingway), britas Orvelas (George Orwell) arba prancūzas Malro (André Malraux), yra linkęs save pasaugoti maskvietiškoms prezentacijoms ir furšetams, o į ukrainietiškos Vandėjos katilą visus iki vieno pasiųsti savuosius skaitytojus ir herojus, nepagailint nė paskutiniųjų juo patikėjusių provincialių Sankų (Z.Prilepino romano herojaus vardas – vert. past.). Kartu su Šargunovu (Сергей Шаргунов, rusų rašytojas – vert. past.) sunkvežimiais – į Ukrainą, o atgal – jau refrižeratoriais. Beje, tokia pasionarinių „Sankų“, potencialių būsimo socialinio maišto lyderių, profilaktinė utilizacija ir yra vienas svarbiausių nacionalinio lyderio tikslų, nors šis, pagal savo vidinį pašaukimą, kur kas labiau linkęs kaupti amerikietiškus dolerius nei vienyti rusų žemes. Tai, kaip Putinas ir Prilepinas surado vienas kitą, negali nejaudinti – juos suvienijo bendra veikla neutralizuojant nepageidaujamą socialinę materiją.

Liaudies masių nepalaikytas pramanas „Novorossija“ sparčiai susitraukė iki Luhandonijos „pūlinio“ – kaip kad jį teisingai pavadino mūsų Ribbentropas, kurio, kaip žinome, neapkvailinsi. Žlugo ir beprecedentis branduolinis Putino šantažas, pirmiausia nukreiptas prieš Baltijos šalis. Paaiškėjo, jog Putinas visai nepasiryžęs numirti už Narvą. Šiandien nevisavertis fiureris pasirengęs daugiau niekada neištarti žodžių junginių „rusų pasaulis“, „Novorossija“, „unikalus genetinis kodas“ – kad tik jam paliktų pavogtą Krymą ir jis išvengtų visiškos negarbės,.

Bet „Anuška“ Merkel jau išlaistė aliejų (aliuzija į M.Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ epizodą – vert. past.).

Tuo tarpu nuo kalnų nusileidusi arijų gentis pogromiškomis pono Prosvirnino lūpomis jau paskelbė jam savo bešališką nuosprendį: „Buvo nacionalinis lyderis, tapo nacionalinis pyderis“. Tikrojo dvasingumo turėtojai jau reikalauja ukrainietiškojo banketo tęsinio, o į tikrojo fiurerio vietą siūlo trigalvę hidrą „Girkinas-Rogozinas-Glazjevas“.

svoboda.org

Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas

* * *

Daugiau A. Piontkovskio įžvalgų skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:

Andrejus Piontkovskis. Paskutinis Rusijos mitas

Į Estiją atvyko JAV desantininkai. Ar rusų žemių vienytojas Putinas pasikėsins ir į rusakalbę Narvą?

Andrejus Piontkovskis. Vergai ne mes

Andrejus Piontkovskis. Koks bebūtų scenarijus, Ukrainos destabilizacija didės

Putino kritikas Piontkovskis: Vakarai dar gali išvengti siaubingo pasirinkimo

Andrejus Piontkovskis. O nuostabus naujasis „Rusų pasauli“!

A. Piontkovskis: V. Putinas planuoja žaisti ne šachmatais, o pokerį

Andrejus Piontkovskis: Putinui Brisbenas tapo šoku – jo šaltas įsiūtis gali virsti karine akcija Ukrainoje

Andrejus Piontkovskis. Numirti už Narvą

Andrejus Piontkovskis: Putino bičiuliai verslininkai pasibaisėję tokia įvykių eiga

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ruta       2014-12-22 12:06

Sutinku su gerb.Piontkovskiu , kad Putkinas , tai ‘nevisavertis fiureis ’ , kurio net niekas nerinko i prezidentus . Stai kaip atsitinka , kai vietoje pilieciu yra minia .Kokia apsurdo vakchanalija vyksta Rusijos televizijoje , tokios net sapne nesapnavo cekistai -komunistai .Toks totalus vaizdo ir ivikiu deformavimas , kad infantiliems ir naiviems Rusijos pilieciams / ir nr tik Rusijos /tikrai sunku susigaudyti , o dar plius , kai norima patiems labai tiketi apie savo ’ geruma’ , ‘dvasinguma’ .Matomai , ‘senelis leninas ’ irgi buvo labai geras ir dvasingas , kai PIRMAS pasaulyje sumane ‘lagerius’ , kur buvo tikslingai naikinami politiniai kaliniai .Tokiu paciu ‘gerumu’ spindejo ir zmogzudys stalinas , vien savo ranka pasirases 353 susaudimo sarasus / viename apie 4 000/.Kai raudona cholera atejo i Pabalti , tai ta ‘sajunga’ buvo sutvirtinta kariniais daliniais ..
Ateina i galva alliuzija i Svarco ‘Uzmusti drakona ’ -Visus moke blogybiu , bet kodel gi tu , gyvuli , tapai pirmu mokyniu ?’

pasalintas 7       2014-12-22 3:49

http://kingworldnews.com/ paskaitom ir cia!?

pasalintas 6 (pasikartuoju)       2014-12-22 3:43

nepriklausomi resursai-Paul Craig Roberts, Robert Parry, David Stockman, Gerald Celente, Lew Rockwell, Patrick Buchanan, Ron Paul, Justin Raimondo, Marc Faber, Jim Rogers, Peter Schiff, William Engdahl, Paco Escobar, Ray McGovern, Stephen Cohen, Ron Unz, Mike Whitney

Pasalintas 5       2014-12-22 1:10
pasalintas 4       2014-12-22 0:43
pasalintas 3       2014-12-22 0:02

Paziurekite kokie komentarai ten best rated !

pasalintas 2       2014-12-21 23:42
to Manau       2014-12-21 3:06

sakot, Putinas sukėlė per mažai karų?
Spėju, ne visus išvardysiu… Vien su kaimynais: antrasis karas Čečėnijoje, Gruzijoje-Pietų Osetijoje- Abchazijoje, Ukrainoje-Kryme-Donbase…
Čia tik artimajame užsienyje, o tolimajame?

Taigi       2014-12-21 0:40

Tiesoms dar reikėtų išsivalyti nuo jankių apmokamų propagandistų, kaip Piontkovskis, nesąmoningų rašliavų.

pasalintas       2014-12-21 0:34

yra Leontjevos straipsnije! Suraskite 50 min.

Marija       2014-12-21 0:27

Kuo žavi rusų politologai? Ogi kultūrine erudicija. Kas iš lietuvių politologų galėtų šitaip gražiai žaisti literatūros siužetais?

Diedukas       2014-12-21 0:04

Malonu skaityt:

Komentaras pašalintas.
Šaliname užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.

manau       2014-12-20 22:56

Paveiksle labiau tiktų Obama, kuris išprovokavo eilę karų, tame skaičiuje ir Ukrainoje.

Tiesa ne patiko tiesai.lt?:)        2014-12-20 22:00
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Zoom       2014-12-20 20:15
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Tadas - pirmajam       2014-12-20 19:49

Tai kad patys rusai savo šalį ir parduoda… ir kitus be jokio skrupulo perka…
Pasidomėkite statistika: abortų, alkoholizmo, tos pačios pedofilijos, vaikų namuose pamestų vaikų. Apie kokį tos šalies dvasingumą svaigstate?

Juozapas       2014-12-20 19:44

Nebogas autorius, yra parašęs tikrai gerų straipsnių.
Esu nustebęs kad šis gana įžvalgus žmogus sugebėjo užkibti ant pamėtėto kabliuko kurio pavadinimas skamba maždaug taip:
“Jeigu putleris kris-jį pakeis baisa pabaisa trigalvis slibinas goryničius girkin-ragozin-glazjev”.
Putleriui kaklą graužia kartuvių virvės ašutai, todėl neūžauga piktasis karlikas mėto simuliakrus bandydamas įbauginti pasaulio galinguosius išgalvota kukla-durilka.
Nematau reikalo rimtai žiūrėti į tokią komediją.
Rimta bus tik tuomet jeigu vakarėnai lyg mulkiai patikės pasakėlėmis iš kremliaus rūsio.

Kadangi kilęs       2014-12-20 19:38

iš idealistų tautos,jam pritrūks nacių,kapitalistų fiurerio žiauraus pragmatiškumo.Tiesiog tautos mąstymo modelis amortizuoja.Tarsi su marškinėliais gimęs.Vakarams reikia ne tiek Rusijos turtų,kiek sugriauti jų idealizmą.Nesąmoningai,žinoma,kad galėtų tvirkti be sąžinės priekaištų.Kas tada nustatinės ribas?“Atsilikusio” Rusios nebus jau?Tai kova ne su vakarais,o prieš globalizaciją,nesąmoninga,žinoma, ir netinkamomis priemonėmis.Vakarai turi atsigręžti į krikščioniškas vertybes,nes kitaip Putiną pakeis, tikrai pakeis “trigalvė hidra”.

Už jo dvasinga       2014-12-20 19:32

tauta,už vakarų-viskas perkama,parduodama.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Tiesa ne patiko tiesai.lt?:)        2014-12-20 22:00
Zoom       2014-12-20 20:15

https://www.youtube.com/watch?v=jnsK2chZZCo Trumpai tariant-arba doleris arba karas!


Rekomenduojame

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.